Moteris įrodinėja, kad jos artimųjų kapas panaikintas neteisėtai, valdžia teigia, kad tai – prasimanymas.
Šešerius metus trunkanti mažeikiškės kova dėl galimai užgrobtos kapavietės Tirkšlių kapinėse nesibaigia. Kam leido atimti jos artimųjų kapavietę, moteris kaltina seniūną bei kapų prižiūrėtoją.
Vietos valdininkai teigia, kad kapą prižiūrinti moteris neįrodo, jog artimieji palaidoti būtent šioje vietoje. Vienintelė išeitis – palaikų iškasimas.
TVARKĖ KAUBURĖLĮ
Mažeikiuose gyvenanti Dominika Strigūnienė „Santarvei“ pasakojo, kad nuo mažens prižiūrėtoje kapavietėje Tirkšliuose pirmiausia amžino poilsio atgulė dvi jos seserys, vėliausiai čia palaidotas brolis – daugiau nei prieš šešiasdešimt metų. Tačiau šiuo metu moteris artimųjų pagerbti negali – kapą prieš šešerius metus rado išardytą.
„Kai tada, prieš lapkričio pirmąją, nuėjau apžiūrėti kapo, jo neberadau – buvo praplėstas šalia esantis kapas. Taip, ant mano kapelio nebuvo paminklo, buvo kauburėlis, į kurį tik mažas medinis kryželis įdurtas. Bet aš jį tvarkiau. Tad kaip taip gali užimti ne savo kapą? Aš nieko kito nekaltinu, kaip seniūną ir kapų prižiūrėtoją“, – ne kartą kartojo pašnekovė.
Aptikusi išdarkytą kapą moteris pirmiausia ir kreipėsi į seniūniją, tačiau paaiškinimų iš vietos valdžios nesulaukė.
„Seniūnas neina į kalbas, sako, kad esu sena bobulė, nieko nežinau, išsigalvoju“, – kalbėjo septyniasdešimt aštuonerių metų mažeikiškė.
Moteris pasakojo iki šiol negalinti tinkamai pagerbti savo artimųjų kapo. Gretimo kapo apvaduose atsidūrusį žemės gabalėlį ji papuošia gėlėmis, uždega žvakutes, tačiau netrukus randa viską numesta šalin.
SKUNDUS ATMESDAVO
Ieškodama teisybės ir siekdama susigrąžinti artimųjų kapą, D. Strigūnienė pradėjo „kryžiaus kelius“. Kone visos instancijos moteriai užtrenkdavo duris: tiek rajono policijos komisariate, tiek prokuratūroje, tiek teisme skundai dėl kapavietės išniekinimo atmesti kaip nepagrįsti.
Mažeikiškė guodėsi, kad viskas yra papirkta ir daroma „ne jos naudai“, net jos teikti liudytojai neapklausti, nors iš teismo medžiagos matyti kas kita. Tačiau moteris paaiškino, kad apklausti ne tie, kuriuos reikėję apklausti.
„Surašiau tyrėjui tokį siaurą lapelį su visais adresais, daug prirašiusi buvau. Apklausė ne tuos liudininkus, kurie man reikalingi. Vis tempė laiką, kol liudininkai išmirė. Čia tokios pinklės, laukia, kol aš numirsiu“, – mano pašnekovė.
D. Strigūnienei nenaudingi buvo ir vietos valdžios atstovų priimti sprendimai.
Savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija nenustatė savavališko kapo užėmimo fakto. O Tirkšlių seniūno sudaryta komisija apskritai nerado duomenų apie palaidotus moters artimuosius.
„Bet aš pateikiau klebono pažymas, iš Laidotuvių knygų kunigas išrašė, kad mano seserys ir brolis yra palaidoti, tik nėra nurodyta vieta. Juk pirma, kur norėjai, ten laidojaisi“, – paaiškino artimųjų kapus prižiūrinti mažeikiškė.
NEBENORI KALBĖTI
Pasak D. Strigūnienės, vilties suteikė Šiaulių apygardos teismas: išsiaiškinęs situaciją vėl grąžino prokurorams atlikti išsamų ikiteisminį tyrimą.
„Teisiuosi, nesustosiu, noriu, kad atiduotų kapą, koks buvo. Teisybės nėra, nepavargau kovoti nėmaž“, – savo teisumu įsitikinusi moteris.
Tirkšlių seniūnui Klemui Sobutui keista, kodėl D. Strigūnienė tos tiesos pradėjo ieškoti tik praėjus dvejiems metams nuo tada, kai, jos teigimu, neberado savo kapo.
Tačiau po tiek metų bylinėjimosi seniūnas probleminės situacijos „Santarvei“ komentuoti nebenorėjo.
„Aš nebenoriu nė kalbėti. O ką aš galiu padaryt? Visos instancijos yra praeitos. Visur ji jau yra buvusi, ir kiek tų komisijų yra buvę. Visada aiškina, kad seniūnas yra papirktas, ir viskas. Ji neįrodo, kad ten buvo kapas, o Tirkšliuose ji kelis kapus prižiūri“, – nenoriai kalbėjo K. Sobutas.
Seniūnui paantrino ir jo pavaduotoja Veronika Kaminskienė: „Visos komisijos išsiaiškino, kad tas kapas gal labai labai seniai buvęs, bet jo niekas netvarkė, nežiūrėjo. Jeigu būtų žiūrėjusi, nebūtų tokių problemų. Bet seni žmonės kitaip mąsto.“
TIKSLI VIETA NEŽINOMA
Senųjų Tirkšlių kapinių inventorizacija atlikta tik praėjusiais metais. Tačiau, pasak seniūnijos vadovų, toks kapavietės nepasidalijimas pirmas.
Tai tvirtino ir kapų administratorė Jurgita Viskontienė. Moteris patikino, kad D. Strigūnienės kaimynystėje esantis kapas praplėstas nebuvo, o nauji kapo apvadai buvo sudėti į senųjų vietą.
„Jokių duomenų apie Dominikos Strigūnienės giminaičių palaidojimą Tirkšlių kapinėse nėra. Jie gal ir yra kur palaidoti, bet niekur konkrečiai nėra užfiksuota, tiksli vieta nežinoma. Aš nežinau, kodėl ji tvirtina, kad buvo užimta jos šeimos kapavietė. Tarp kaimyninių kapaviečių nebuvo jokio žemės kauburėlio, panašaus į kapą, tik truputį platesnis, maždaug dešimčia centimetrų nei kitoje pusėje praėjimo takelis“, – teisėsaugininkams aiškino J. Viskontienė.
Prieš ketverius metus Savivaldybės Tarybos priimtos Kapinių tvarkymo taisyklės numato, kad vieno žmogaus palaikams palaidoti skiriama 1,5 m pločio ir 2,5 m ilgio žemės ruoželis, neįskaitant ploto praėjimams tarp kapų.
IŠEITIS – IŠKASTI
Teisinės pagalbos D. Strigūnienė kreipėsi į Savivaldybės administraciją, ji sulaukė antrinės teisinės pagalbos – gavo nemokamą advokatą.
Savivaldybės Juridinio skyriaus vedėjo funkcijas atliekantis Michailas Norbutas „Santarvei“ sakė, kad turintieji problemų dėl kapaviečių kreipiasi itin retai.
Pasak vyriausiojo specialisto, situaciją, kada vieni teigia, jog čia palaidoti artimieji, o kiti tai neigia, gali išspręsti tik įrodymai.
„Bet jeigu nėra kažkur dokumentaliai įtvirtinta, kad ten tikrai buvo palaidota, įrodyti yra labai sunku ir praktiškai neįmanoma. Išeitis tokia: jei ji šimtu procentų garantuota, gali kreiptis į teismą ir prašyti atlikti ekshumaciją. Tada bus iškasti palaikai, atlikta ekspertizė, nustatyta, kad ten yra palaidoti jos artimieji“, – paaiškino skyriui vadovaujantis specialistas.
Tačiau M. Norbutas akcentavo, kad kreipiantis dėl tokios procedūros reikia centimetrų tikslumu žinoti, kur yra palaikai. O praėjus šešiasdešimčiai metų nuo paskutinio laidojimo tai ne visada lengva nustatyti.
„Bet jei žmogus pasiryžęs eiti iki galo, tada jis gali kreiptis į teismą. Tačiau procedūrą apmokėti turės jau pats, valstybė neparems, nes tai žmogaus suinteresuotumas įrodyti savo tiesą. Jis kaip privatus asmuo kreipiasi dėl reikšmę turinčio juridinio fakto nustatymo“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.
Sigito STRAZDAUSKO nuotrauk.: D. Strigūnienė pasakojo, kad artimųjų kapo vietoje padeda žvakučių, gėlių, tačiau jas dabartinės kapavietės šeimininkai išsvaido.
