Daugiau nei du šimtai šokėjų iš įvairių Mažeikių rajono kolektyvų dalyvavo dviejuose Šokių dienos koncertuose. Nuotr. iš Savivaldybės archyvo
Pusę metų „Santarvė“ publikavo straipsnius, pasakojančius apie mažeikiškius, kurie Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga buvo pagerbti už nuveiktus darbus, pasiekimus sporto, kultūros srityse, įgyvendintas iniciatyvas.
Šiandien skaitytojų dėmesiui – kelių mažeikiškių choreografių, apdovanotų pagal nominaciją „2018 metų kultūros ambasadoriai“, mintys apie patirtis, įgytas rengiantis Lietuvos šimtmečio dainų šventei ir joje dalyvaujant.
Simboliškas sutapimas
Rašinių ciklą apie mūsų krašte dirbančius, kuriančius, iniciatyvius žmones, savo veiklomis garsinančius Mažeikių rajoną ir apdovanotus Vasario 16-osios minėjimo šventės metu, pradėjome pasakojimu apie Mažeikių choreografijos mokyklos direktorę, šokių studijos „Kauškutis“ įkūrėją ir meno vadovę Jolantą Tendienę. Jai šiemet buvo suteiktas Mažeikių rajono garbės piliečio vardas.
Simboliška tai, kad rašinių ciklą baigiame pristatydami būrelį mūsų krašto meno žmonių – „2018 metų kultūros ambasadorių“.
Jie, neskaičiuodami savo laiko, kūrybiškai ir kantriai dirbo tam, kad visi pasaulio lietuviai, pernai dalyvavę Dainų šventėje „Vardan tos“ arba ją stebėję, pajustų vienybę, pasididžiavimą savo šalimi ir meilę jai.
Dirbo ir mažeikiškių komanda
Mažeikių rajono savivaldybės įsteigta nominacija „2018 metų kultūros ambasadoriai“ įteikta Choreografijos mokyklos choreografėms J. Tendienei, Ramunei Zelbienei, Olgai Gross, Danguolei Dapšytei.
Choreografės jau ne kartą buvo Lietuvos dainų švenčių baletmeisterių asistentėmis, o 2018 metais – Lietuvos šimtmečio dainų šventės baletmeisterės.
D. Dapšytei buvo patikėta pučiamųjų instrumentų orkestrų koncerto „Vario audra“ II dalies „Tiltas į praeitį“ choreografija. Ji dirbo kartu su orkestro „Mažeikių dūdoriai“ dirigentu Vidmantu Alčauskiu, kuris buvo šios programos vadovas.
J. Tendienė, R. Zelbienė, O. Gross buvo šokių dienos „Saulės rato ritmai“ I dalies „Ryto saulės aviliuos“ baletmeisterės. Ši dalis pripažinta geriausia, o pirmą kartą mažeikiškiai ją išvydo šventėje „Miestas upės vingyje“. Mokyklos koncertmeisterė Jurgita Kungienė akomponavo šios dalies repeticijų metu.
Vytauto Klovos muzikos mokyklos orkestro „Mažeikių dūdoriai“ vadovas V. Alčauskis buvo Dainų šventės pučiamųjų instrumentų orkestrų koncerto „Vario audra“ kūrybinės grupės narys. Be to, drauge su kolega – Sedos pučiamųjų instrumentų orkestro „Griaustinis“ vadovu Kęstučiu Dvaržeckiu bei atstovu iš Telšių koncerte dirigavo visiems Žemaitijos regiono orkestrams.
Tik patys geriausi prisiminimai
Nominantai, juos pristatant Vasario 16-ąją vykusio minėjimo dalyviams bei visuomenei, buvo įvardyti kaip veiklūs Mažeikių krašto inteligentijos atstovai, turintys aiškią pilietinę poziciją, gerai suvokiantys savo, kaip visuomenės švietėjų, misiją.
Dabar, po šimtmečio Lietuvos dainų šventės „Vardan tos“ praėjus metams, šios šventės kūrybinės grupės narės mažeikiškės choreografės O. Gross ir R. Zelbienė „Santarvei“ sakė prisimenančios tik pačius geriausius jausmus – džiaugsmą, pasididžiavimą tuo, kad likimas davė galimybę nors ir maža kruopelyte prisidėti prie šio unikalaus, gražaus renginio kūrimo.
Darbas yra įvairiapusis
Pasak O. Gross, darbas kuriant šokius Lietuvos dainų šventės daliai „Ryto saulės aviliuos“ – puiki patirtis. Tiesa, baletmeisterės patyrė ir išbandymų, ir stresų, bet kartu – ir didžiulį džiaugsmą tuomet, kai nuskambėjo paskutiniai šventės akordai, kai buvo sušokti paskutiniai šokiai.
Mažeikiškės choreografės, besiruošdamos Dainų šventei, nuveikė daug ir įvairių darbų. Tam jos aukojo savo savaitgalius, atimdamos iš šeimų joms skirtą laiką, dirbo viršvalandžius.
Vilniuje, Birštone kolegoms choreografams mažeikiškės vedė seminarus apie Dainų šventės Šokių dienos repertuare numatytus šokius. Kitas etapas – Dainų šventės apžiūros.
Mūsų rajono choreografės, susiskirsčiusios į dvi grupes, visą mėnesį savaitgaliais važinėjo po visą Lietuvą, lankydamos kolektyvus – būsimus šventės dalyvius.
Nuotraukoje – akimirka iš Vasario 16-ąją vykusios nominacijų įteikimo ceremonijos. Nuotr. iš redakcijos archyvo
Reikia pažinti kolektyvus
Apžiūrų metu mažeikiškės stebėdavo, kaip kolektyvai išmoko šventės repertuaro šokius, teikė konsultacijas, patarė sceninių drabužių klausimais.
Šventės kūrybinės grupės nariams labai svarbu pažinoti kolektyvus, žinoti, kokio lygio jie yra, kokios jų silpnosios ir stipriosios pusės. Nes visko esmė yra tai, kad visi Dainų šventės dalyviai – tūkstantinė šokėjų minia į Vilnių atvyksta iš mažų šokių salių.
Tuomet, pasak pašnekovių, prasideda darbas aikštelėje. Iki smulkmenų „šlifuojami“ šokiai pagal choreografų parengtus šokių brėžinius. O tuos brėžinius kurdamos specialistės galvoja ir apie tai, kaip šokiai atrodys iš viršaus, filmuojami vaizdo kameromis, mąsto ir apie šventę stebinčius žiūrovus tribūnose…
„Tenka viską sukoordinuoti – kiekvieno kolektyvo vadovams išsiųsti laiškus su paaiškinimais, kurioje vietoje jo kolektyvas stovės. Neišvengiamai būna šokių pakeitimų ir kiekvieną pakeitimą privalu išaiškinti“, – pasakojo O. Gross.
Įsivertina stebėdami iš šalies
O kaip Lietuvos šimtmečio dainų šventės kūrybinės grupės nariai įsivertina, ar jų sumanymus šokėjams, atlikėjams pavyko įgyvendinti?
„Tai, ar pasisekė, ar nepasisekė, ar gražus buvo šokio brėžinys, ar šokėjai gražiai sušoko, matai stebėdamas jų pasirodymą. Aišku, ir kolegų atsiliepimų sulauki. Paskui, žiūrint vaizdo įrašus, kai pamatai tą šokį, prie kurio dirbai, irgi kyla visokių minčių: ar maksimaliai padarei, ką galėjai, ar dar buvo įmanoma kažką pakeisti, patobulinti“, – mintimis dalijosi O. Gross.
Kita „Santarvės“ pašnekovė – R. Zelbienė sakė, kad ir jai, ir kolegei Olgai anksčiau yra tekę būti Lietuvos moksleivių dainų švenčių kūrybinių grupių narėmis. Tačiau prisilietimas prie Pasaulio lietuvių dainų šventės buvo pirmasis ir ypatingas tuo, kad tai buvo Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui dedikuotas renginys.
Tvyro ypatinga aura
Žiūrovai, Dainų šventę stebintys gyvai arba televizorių ekranuose, mato per repeticijas nugludintą, sustyguotą programą – šokius, dainas. Ir tik tie žmonės, kurie kada nors yra šioje šventėje dalyvavę kaip atlikėjai, kaip choreografai, vadovai, geriausiai žino, kiek laiko bei pastangų įdedama, koks darbas atliekamas tam, kad vaizdas būtų tobulas.
„Gal didžiausias džiaugsmas užplūsta tada, kai tūkstantinė šokėjų minia įgyvendina tai, ką tu buvai sumanęs, suplanavęs, apie ką buvai svajojęs. Kai pamatai tuos anksčiau tik tavo galvoje ar brėžiniuose buvusius dalykus įgyvendintus, realius, apima sunkiai nusakomas jausmas“, – mieliausias akimirkas apibūdino Dainų šventės kūrybinės grupės narė R. Zelbienė.
Pašnekovės teigimu, dainų šventės yra ypatingos, jose tvyro išskirtinis ryšys tarp dalyvių bei žiūrovų ir ypatingos emocijos: vienybės jausmas, pasididžiavimas vieni kitais ir savo Lietuva, dėkingumas. Kad suprastum, reikia visa tai patirti.
„Niekada gyvenime neatsisakyčiau galimybės dar kartą prisidėti prie šios šventės kūrimo. Vėl su didžiausiu malonumu išgyvenčiau viską, vėl žengčiau šitą žingsnį“, – tvirtino choreografė.
