Andriejus Virkutis (su vėliava) dalyvavo praėjusiais metais spalio mėnesį Briuselyje vykusioje Baltijos šalių protesto akcijoje. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemdirbiai planuoja Briuselyje surengti protesto akciją, siekdami atkreipti Europos Sąjungos institucijų dėmesį į tai, kad jiems mokamos tiesioginės išmokos yra vienos mažiausių Bendrijoje.
Protesto akcijoje ketina dalyvauti apie 100 Baltijos šalių atstovų, tarp jų – ir Ūkininkų sąjungos Mažeikių skyriaus pirmininkas Andriejus Virkutis.
Į Briuselį – traktoriumi
Baltijos šalių ūkininkai jau pradėjo dešimt dienų truksiančią akciją. Siekdami atkreipti dėmesį, lapkričio 12 dieną jie senu sovietinės gamybos traktoriumi „Belarus“ pajudėjo iš Talino į Briuselį. Traktorius važiuoja per visas Baltijos šalis ir sustoja įvairiuose miestuose. Planuojama, kad lapkričio 22 dieną traktorius pasieks Briuselį, kur vyks bendrijos lyderių susitikimas, ir atgabens maišus Baltijos šalių žemdirbių prašymų.
Penktadienį traktorius sustos Kėdainių rajone.
Mažeikiškiai palaiko
Į pasitarimą susirinkę mūsų rajono ūkininkai nutarė palaikyti protesto akciją. Į Briuselį vyks ūkininkas A. Virkutis.
Mažeikiškių ūkininkų ekipažas dalyvaus ir penktadienį Kėdainių rajone vyksiančiame mitinge. Iš čia lietuviai į Europą išlydės ir „Baltijos traktorių“.
„Reikalavimai bus pateikti specialiai akcijai išleistame laikraštyje. Juos atgabens traktorius. Nors ne visi ūkininkai tiki, kad iš protesto bus naudos, bet daugelis mano, kad negalima taikstytis su esama situacija“, – komentavo Žemės ūkio rūmų specialistė rajono savivaldai Rūta Čaplinskienė.
Iniciatorius – Žemės ūkio rūmai
Žemės ūkio rūmų Tarptautinių ryšių komiteto kreipimesi sakoma, kad Baltijos šalių žemdirbiai gauna vienas mažiausių tiesioginių išmokų už dirbamą žemės hektarą Europos Sąjungoje, tačiau bendroje Europos Sąjungos ir kaimyninių šalių rinkose jie turi konkuruoti su daug didesnes išmokas gaunančiais šalių senbuvių ūkininkais.
Baltijos šalių žemdirbių organizacijos aktyviai kovoja, kad tiesioginės išmokos būtų teisingos ir siektų Europos Sąjungos vidurkį. Lietuvos žemdirbiui dabar mokama 143 eurai už hektarą (494 litai), Estijoje – 112 eurų, Latvijoje dar mažiau – 83 eurai. Europos Sąjungos šalių senbuvių ūkininkai gauna kone trigubai didesnes išmokas.
Dalyvaus antrą kartą
Baltijos šalių atstovai prie Europos Parlamento protestavo praėjusių metų spalio mėnesį, dieną, kai Europos komisaras žemės ūkiui pristatė projektus dėl Bendrosios žemės ūkio politikos reformos. Iš Lietuvos vyko devyniolika žmonių, tarp kurių buvo ir Ūkininkų sąjungos Mažeikių skyriaus pirmininkas A. Virkutis.
„Europa privalo išgirsti Baltijos šalių balsą. Bendroji žemės ūkio politika svarbi ne tik Lietuvos žemdirbiams ir kaimui, ji turi įtakos visai šalies ekonomikai, visiems gyventojams“, – tada „Santarvei“ teigė mažeikiškis.
Ūkininkas apgailestauja, kad Baltijos žemdirbių niekas neišgirdo. Jis sutiko, kad žvelgiant kitų akimis, parama ūkininkams nėra maža.
„Tačiau kai stojome į Europos Sąjungą, buvo kalbama apie lygias išmokas, o dabar liko tik teisingos. Tik neaišku, kas ir kaip jas nustato. Jei esame toje pačioje Europoje, rinkos sąlygos tos pačios, negali tiek daug skirtis išmokos“, – situaciją komentavo į protesto akciją ketinantis vykti ūkininkas.
