Lietuvoje išnaudojęs visas valstybės vidaus teisines gynybos priemones, Palnosų kaimo gyventojas Pranciškus Pikturna kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą. Neseniai sulaukė atsakymo, kad byla bus nagrinėjama. Lietuvoje nuo susirašinėjimo su valdininkais pavargęs vyras nustebo, kad jo prašymas nebuvo persiųstas mūsų šalies institucijoms ir sulaukė dėmesio.
PRAŠYMĄ SURAŠĖ PATS
P. Pikturna įtaria, kad rajono žemėtvarkininkai pažeidžia jo teises ir šalies įstatymus, spręsdami žemės klausimus. Į Strasbūrą vyras nutarė kreiptis tada, kai Lietuvos teismai jo prašymus atmetė nenagrinėję.
66 metų vyras prisipažino, kad jam nebuvo lengva parašyti prašymą.
Jis yra baigęs tik keturias klases, tėvai į mokslus neleido, nes norėjo, kad jis perimtų ūkį. Prašymą Strasbūro teismui padėjusi rašyti žmona.
„Neilgas tas mano prašymas, apie pusantro lapo. Surašiau pagrindinius faktus, pridėjau visus turimus teismų, kitų institucijų atsakymus ir pats jį išsiunčiau“, – pasakojo vyras.
ADVOKATAI
KLAIDINA SPECIALIAI?
P. Pikturna prisiminė, kaip daug kas šaipėsi – esą jo skundo Strasbūre niekas neskaitys. Advokatai aiškino, kad skundo surašymas su žyminiu mokesčiu kainuos apie 10 tūkstančių litų.
„Tiek nė mano žemė neverta“, – nepatikėjo vyras, ir lankydamasis Šiaulių apygardos teisme jo darbuotojos pasiteiravo Europos Žmogaus Teisių Teismo adreso.
Šiauliškė tarnautoja maloniai padėjo mažeikiškiui – surado internete adresą, išspausdino prašymo pavyzdį ir kitą reikalingą informaciją.
P. Pikturnai skundo pateikimas Strasbūro teismui nekainavo nė pusės šimto litų – 30 litų jis sumokėjo už skundo vertimą ir 7 – už pašto paslaugas.
„Netikiu, kad advokatai nežinotų, jog skundžiantis Strasbūro teismui nereikia mokėti jokio žyminio mokesčio. Jie paprasčiausiai kvailina žmogų. Galbūt bijo prarasti pajamų šaltinį?“ – replikavo pašnekovas.
PRAŠO IŠNAGRINĖTI
GINČĄ
P. Pikturna Europos Žmogaus Teisių Teismo prašo išspręsti jo ir Lietuvos valstybės ginčą dėl namų valdos įteisinimo ir teisių į žemės sklypo įsigijimą pripažinimo.
„Pabaigoje parašiau, kad neturiu advokatų ir pats esu nepajėgus paskaičiuoti nei moralinės, nei materialinės žalos. Jeigu pagal mano pateiktus faktus bus pripažintas žmogaus teisių pažeidimas, prašiau įvertinti jo dydį ir priteisti iš Lietuvos valstybės man padarytą žalą“, – pasakojo vyras.
Kalbėdamas su „Santarve“, žemaitis mintinai citavo teisės aktus, teismų nutartis ir kitus dokumentus, susijusius su savo byla. Prisipažino, kad gilinantis į savo bėdas, tekę ir Civilinį kodeksą, Lietuvos Konstituciją paskaityti.
ATSAKYMO SULAUKĖ
PO TRIJŲ SAVAIČIŲ
Atsakymo iš Strasbūro teismo P. Pikturna sulaukė po trijų savaičių. Jame informuojama, kad pagal pateiktą medžiagą byla bus išnagrinėta kiek įmanoma greičiau. Apie priimtą sprendimą pažadėta pranešti.
Teisybės ieškantis žmogus atviras: nesitikėjęs, kad Strasbūre bus nagrinėjama jo byla. Lietuvoje palnosiškio skundai buvo siuntinėjami iš vienos institucijos ir kitą. Į Europos Žmogaus Teisių Teismą kreipėsi tikėdamasis, kad šis jo bylą spręsti paragins Aukščiausiąjį teismą.
„Lietuvoje atsakymo į skundą tenka laukti mažiausiai mėnesį. Europoje operatyviau reaguojama į eilinio žmogaus prašymus“, – reziumavo pašnekovas.
TEISYBĖS PAIEŠKOS –
NESĖKMINGOS
R. Pikturna siekia, kad jam būtų pripažinta teisė įsigyti netoli namų esantį ir keverius metus nuomojamą sklypą.
„Akmenyne“ vadinamą apleistą sklypą jis su vaikais sutvarkęs – tai kainavę lėšų ir sveikatos. Esą tuo metu galioję įstatymai ne mažiau kaip trejus metus žemę iš valstybės nuomojusiems žmonėms suteikė pirmumo teisę ją išsipirkti tuometine rinkos kaina. P. Pikturna nespėjęs nusipirkti žemės, nes įstatymo, suteikiančio tokią teisę, galiojimas buvo sustabdytas.
P. Pikturnos bandymas užtarimą rasti Seime, Prezidentūroje buvo nesėkmingas. Skundas buvo persiųstas Telšių apskrities viršininko administracijai, o jos atsakymas žemės naudotojui buvo nepalankus.
Visi teismai – pradedant Mažeikių, baigiant Aukščiausiuoju – mažeikiškio skundą atmetė.
NESUTINKA
MOKĖTI ANTRĄ KARTĄ
P. Pikturna bandė teismuose bylinėtis ir dėl žemės valdos įteisinimo, tačiau šie skundai taip pat buvo atmesti.
1975 metais statytame name gyvenantis vyras piktinasi, kad Žemėtvarkos skyrius reikalauja antrą kartą mokėti už žemės valdą, kuri buvo išpirkta už investicinius čekius.
„1975 metais buvo suprojektuota gyvenvietė ir suformuoti žemės sklypai. Inventorizacijos bylų duomenys įtraukti į Registrų centro duomenų bazę. Tačiau sovietmečiu suformuoti žemės sklypai dabar nepripažįstami“, – piktinosi vyras.
P. Pikturnos nuomone, Žemėtvarkos skyrius nebegali reikalauti išsipirkti savo pačių rankomis užauginto sodo, įrengto kiemo. Esą ir Civilinis kodeksas numato, kad per dešimt metų namų valdos sklypas lieka užgyventas.
ĮSTATYMAI
IŠIMČIŲ NENUMATO
Rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas Zigmantas Šimkus „Santarvei“ sakė, kad pats R. Pikturna kaltas, jog nesugebėjo susitvarkyti dokumentų, reikalingų nuomojamam sklypui išsipirkti. Vedėjas paaiškino, kad žemės ūkio paskirties žemė gali būti parduota tik žmogui, įregistravusiam ūkininko ūkį, valdą, deklaravusiam žemę. Reikalavimų esą ir daugiau.
Įsiteisinti namų valdą – ne žemėtvarkininkų sugalvotas reikalavimas, tai numato Lietuvos įstatymai.
Kol kas valdos gali būti įteisinamos ir valstybės lėšomis, tačiau tektų nemažai laukti.
„Pikturna turi savo pamąstymus, o mes vadovaujamės įstatymais, nutarimais. Visiems taikomi vienodi įstatymai“, – Z. Šimkus patikino, kad sprendžiant R. Pikturnos žemės klausimus, nusižengimų nepadaryta.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: Užsispyręs žemaitis savo jėgomis rado kelią į Strasbūro teismą.
Į STRASBŪRO TEISMĄ GALI KREIPTIS KIEKVIENAS
Teisingumo ministerijos tinklalapyje informuojama, kad Europos Žmogaus Teisių Teismui apskųsti galima tik tuos tariamus ar tikrus žmogaus teisių ar laisvių pažeidimus, kuriuos padarė valstybės valdžios, valdymo, teisminės ir pan. institucijos ar pareigūnai. Teismas nenagrinėja skundų dėl žmogaus teisių ar laisvių pažeidimo, kuriuos padaro privatūs asmenys, įmonės ar organizacijos.
Teismas priima skundą tik tuo atveju, jei jis atitinka dar kelias formalias sąlygas:
turi būti išnaudotos visos valstybės vidaus teisinės gynybos priemonės;
nuo galutinio valstybės institucijos sprendimo nėra praėję 6 mėnesiai;
analogiško skundo nenagrinėja kita tarptautinė institucija (pvz., Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas);
skundas nėra anonimiškas.
Žyminio ar kitokio mokesčio nėra.
Daugiau informacijos galima rasti www.tm.lt
