Dvi dienas „Žiburėlio“ pradinėje mokykloje vyko seminaras, kuriame dalyvavo dvidešimt penki moksleiviai iš gimnazijų bei pagrindinių mokyklų. Renatos DENIUŠYTĖS nuotr.
Mažeikių „Žiburėlio“ pradinė mokykla – viena iš nedaugelio šalyje, įsitraukusi į Lietuvos šiuolaikinių didaktikų centro projektinę veiklą.
Pagal projektą „Kritinio mąstymo kompetencijų plėtojimas neformalaus ugdymo veiklose“ dvi dienas „Žiburėlio“ pradinėje mokykloje vyko seminaras, kuriame dalyvavo dvidešimt penki moksleiviai iš gimnazijų bei pagrindinių mokyklų.
Partnerių nedaug
„Žiburėlio“ pradinė mokykla nuo 2008 metų yra viena iš septynių ugdymo įstaigų šalyje, įsijungusių į šiuolaikinių didaktikų centro projektinę veiklą. Šios mokyklos bendruomenė gali dalyvauti centro organizuojamuose mokymuose, seminaruose, praktiniuose užsiėmimuose, – visa tai gali vykti ir „Žiburėlio“ pradinėje mokykloje.
Vienas iš Europos socialinio fondo agentūros finansuojamų projektų ir yra mokymai, seminarai apie kritinį mąstymą ir jo pritaikymą neformalaus ugdymo veiklose. Šis projektas vykdomas nuo šių metų vasario pabaigos ir tęsis iki 2015 metų vasario.
Projektas – tęstinis
„Žiburėlio“ pradinės mokyklos direktorės Jovitos Mingėlienės teigimu, šis projektas – tęstinis. Jis vykdomas lygiagrečiai dviem lygiais: kasdieninėje praktikoje ir mokant kitus projekto metu bei jam pasibaigus.
„Praktinės patirties įgiję mokytojai kritinį mąstymą panaudos kasdieninėje neformaliojo švietimo veikloje, konsultuos kolegas bei tėvus ir taps programos konsultantais. Mokiniai ir jaunimo atstovai, naudodamiesi parengta medžiaga, taikys kritinio mąstymo metodus neformaliojo švietimo, projektinėse veiklose, mokys savo bendraamžius“, – apie kritinio mąstymo programos naudą kalbėjo J. Mingėlienė.
Mokyklos toliau naudos parengtą programą ir medžiagas, skatins tobulinti kritinio mąstymo taikymo kompetencijas, užtikrins rezultatų sklaidą savo regione, dalinsis savo patirtimi su kitų mokyklų bendruomenėmis.
Norinčiųjų buvo daug
Į pirmuosius mokymus apie kritinį mąstymą balandžio-gegužės mėnesiais vyko penkios „Žiburėlio“ pradinės mokyklos pedagogės.
„Žiburėlio“ pradinėje mokykloje vykusiuose užsiėmimuose, kurių metu analizuota, kaip kritinio mąstymo programą ir mokomąją medžiagą panaudoti mokiniams ir jaunimo organizacijų nariams, dalyvavo 25 moksleiviai iš Merkelio Račkausko, Gabijos, Viekšnių bei Sedos Vytauto Mačernio gimnazijų ir Tirkšlių Juozo Vitkaus-Kazimieraičio bei Senamiesčio pagrindinių mokyklų.
„Norą dalyvauti buvo pareiškę labai daug moksleivių, tad teko sunkus darbas atrinkti, kam šių žinių apie kritinį mąstymą tikrai prireiks ir kas galės jas panaudoti vykdant neformalųjį ugdymą“, – sakė „Žiburėlio“ pradinės mokyklos direktorė J. Mingėlienė.
Trys pakopos
Negailėdami savo atostogų, moksleiviai dvi dienas gilinosi į tai, kaip ugdyti mokinių ir jaunimo, neformaliojo ugdymo specialistų, tėvų kritinio mąstymo kompetencijas bei stiprinti jų plėtrą.
Mokymus vedė nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros projekto metodininkas, sertifikuotas tarptautinės programos „Kritinis mąstymas skaitant ir rašant“ ekspertas ir lektorius Evaldas Bekonis bei Lietuvos skautijos tarybos bei mokymų skyriaus narys Tomas Rakovas.
Jo teigimu, šiuo projektu bandoma parodyti, kad kritinis mąstymas naudingas ne tik pamokose, veikiant visuomenėje, veikiant savo organizacijose. Tai yra tam tikras mąstymo būdas, kuris gali padėti suprasti skirtingas nuomones ir priimti geresnius sprendimus, tai pat bandoma parodyti būdą, kaip kritinis mąstymas gali būti lavinamas.
To būdo yra trys pakopos: kritika kitiems žmonėms, kritinis mąstymas nėra koks kritikavimas ar ginčijimasis. Tai yra būdas bendradarbiauti ir sužadinti savo mintis. Tad pirma pakopa – žadinimas, kai žmonės prisimena, ką jie jau žino tam tikra tema.
Tada galima įsitraukti į diskusiją, kur išgirstame vienos ir kitos pusės argumentus, leidžiančius sukurti kažkokią naują prasmę, taigi, antras etapas – prasmės kūrimas. Mokiniai bendradarbiauja, domisi kitomis nuomonėmis, klausinėja vieni kitų, susipažįsta su nauja medžiaga, su naujais faktais. Ir pabaigoje turimas žinias ir naują įgytą patirtį prašoma susieti su jų vertybėmis, patyrimu, su tuo kas naudinga ir vertinga, todėl akcentuojamas trečias etapas – refleksija – kai naujos žinios, nauji patyrimai, klausimai turi būti įvertinti per šios dienos interesus, vertybes su gyvenamąja aplinka, su tikslais.
Ugdomas sąmoningas mąstymas
Tokį sąmoningą mąstymą lektoriai bando išugdyti šiame seminare ir pažiūrėti į kritinį mąstymą ne tik kaip į savarankišką procesą, bet kaip bendradarbiavimą.
„Stengiamės, kad jauni žmonės, ypač veikdami jaunimo organizacijose, pirmiausiai gebėtų mąstyti kartu, kad neužsisėdėtų su savo mintimis, o skirtų daugiau dėmesio bendram interesui, kitų nuomonių išsiaiškinimui“, – samprotavo T. Rakovas.
Pirmą dieną daugiau kalbėta, kas yra tas kritinis mąstymas, kokiose situacijose jis svarbus mokykloje ar visuomenėje, vėliau samprotauta apie kritinį mąstymą grupėje, kodėl jis yra ne tik kiekvieno asmeninis, bet ir bendruomeninis dalykas.
„Kas mokėsi „Žiburėlio“ pradinėje mokykloje, kritinio mąstymo įgūdžių jau turėjo, nes dalis programos šioje mokykloje paremta kritinio mąstymo metodika ir kuo anksčiau tai yra pradedama lavinti, ypač pradinėse klasėse, tuo yra geriau“, – teigė J. Mingėlienė.
