Mikrorajono centre – kebabų kioskas?

Šisbeitauskas

Susitinkame pirmąjį šios vasaros penktadienį, o tai reiškia, kad prasidėjo atostogų ir malonumų metas – nespėsime nė mirktelėti ir sulauksime Joninių, o po to vėl pradėsime žygiuoti žiemos link. Kažkaip visada būna smagiau, kai dienos eina vis ilgyn, o kai jos pradeda trumpėti, atsiranda visai kitokios nuotaikos – guodžia vien tai, kad vis dar turime vasarą.
Visą savaitę popiet Senamiesčio parke skamba muzika, girdisi kažkieno balsai. Kas tai? O tai – pranašas, kad į Mažeikius vėl atėjo ilgai laukta „Žemaičių dūdų šventė“ ir mes sulauksime daugybės svečių ne tik iš visos Lietuvos, bet ir iš užsienio.
Parke visą savaitę vyko šokėjų, o paskui ir muzikantų, repeticijos. Laimė, orai vaikams nebuvo labai negailestingi: karščiai nekankino, trečiadienį gal kiek trukdė lietus. Tai vis geriau nei tada, kai kepina saulė, o repetuoti reikia – nepasirodysi juk svečiams bet kaip – juolab kad mūsų „Dūdų šventę“ reklamuoja Lietuvos televizija, tad yra tikimybė, kad jos pasižiūrėti atvyks žmonės iš visos šalies. Tad tegyvuoja „Žemaičių dūdų šventė“, o jos organizatoriams, dalyviams viskas einasi taip, kaip yra sumanyta. Žemaičiai gėdos dar niekada nepridarė.
Šiandien renginių nebus itin daug – muziejuje tradiciškai bus apdovanotas Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas – šiemet juo tapo tautodailininkas, Lietuvos kalvių kalvis Virgilijus Mikuckis, paskui vyks koncertas, kuriame pasirodys pučiamųjų orkestrai. Didžiausias šventinis šurmulys mūsų laukia rytoj – senamiestyje skambės dūdorių muzika, spalvinga eisena nusidrieks į parką, o paskui – daug įvairiausių reginių iki pat vidurnakčio. Tad neužsisėdėkit namuose, palikit savo sodus, daržus ir traukit į Senamiesčio parką – tokia šventė Mažeikiuose būna tik kas trejus metus. Neateisit – gailėsitės.
Po Mažeikių miesto pagrindinės aktualijos pereikim prie kitų dalykų – pastebėjimų apie kai kurių politikų elgesį. Pastebėjau, kad kartais sunkokai renkasi mūsų Savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto nariai: tai nėra vieno, tai – kito, tad būna sunku net surinkti reikalingą balsuoti dalyvių skaičių, kitaip sakant, kvorumą. Paskutiniame šio komiteto posėdyje net dešimt minučių teko laukti vienos jos narės, nes posėdžiauti ir priimti sprendimus vėlgi nebuvo galima todėl, kad nebuvo kvorumo. Belaukiant komiteto nariai diskutavo: gal konservatorių partijos atstovai yra priėmę nuostatą, kad galima, o gal reikia vėluoti į posėdžius.
Taigi, beveik dvidešimt žmonių, lyg neturėdami kitų darbų, sėdėjo ir laukė vienos ponios. Tiesa, ji pranešė, kad vėluos, bet tai nieko labai nenudžiugino.
IR KĄ JŪS MANOT? Dešimt minučių į posėdį vėlavusi Tarybos narė buvo labai nustebusi, kad laukiama būtent jos – ji nežinojusi, kad komiteto posėdis neturėjo reikiamo narių skaičiaus. Komiteto pirmininkas priekaištavo kolegei dėl vėlavimo ir replikavo, jog gal ji negyvena Skuodo rajone, kad negali laiku atvykti į posėdį.
Naršydamas po mūsų Savivaldybės interneto svetainę aptikau žemėlapius, kuriuose pažymėtos siūlomos šunų išvedžiojimo teritorijos mūsų mieste. Visų pirma susinervinau, kad tie žemėlapiai pateikti labai nekokybiškai, nes sunku suprasti, kas kur yra. Atkakliai bandžiau ištyrinėti tas teritorijas ir supratau, kad jos yra pačiame miesto pakraštyje, viena jų – prie Kalnėnų tvenkinių. Neįsivaizduoju, kaip rytais mažeikiškiai ten turėtų nuvesti savo keturkojus? Vienintelė išeitis – vežti juos ten automobiliu. Kas turi šunis, žino, kad, norint lauke pavedžioti šunį, reikia daug anksčiau atsikelti, o rytais ir taip laiko nėra. Tad jei jau siūlomos tokios atokios teritorijos, geriau jų išvis nereikia: tvarkingai vedžiojant šunį su juo galima vaikščioti bet kur – svarbiausia nepalikti ženklų, kad čia būta šuns. Tikriausiai suprantat, apie ką čia kalbu.
Iš mikrorajono einantieji į senamiestį geležinkelį turi kirsti senuoju pėsčiųjų taku: nors pėsčiųjų tiltas, mano vadinamasis monstras, stovi jau kelis mėnesius – jis neveikia. Kiek žinau, buvo žadėta jį pradėti eksploatuoti gegužę, kažkas kalbėjo, kad net balandį, bet jau birželis, o tiltu naudotis mažeikiškiai dar negali. Taigi, ir einantiesiems į „Dūdų šventę“ nereikės kažkur laipioti: nežinau, ar tai gerai, ar ne, bet saugumo sumetimais būtų geriau, kad tiltas vis dėlto būtų atidarytas.
Vis dar nedirba ir Žemaitijos gatvėje beveik prieš mėnesį pastatytas metalinis kioskas. Aš kažkada džiūgavau, kad mikrorajonas vėl turės spaudos kioską, bet viena mano pažįstama pasakė, kad ten įsikurs… kebabinė. Jei iš tikrųjų taip, tad tai kažkoks absurdas – už kelių šimtų metrų kebabinė jau yra, tad kam šalia dar viena? Kiek pamenu, prieš Žemaitijos gatvės rekonstrukciją iš jos buvo iškelti visi kioskai – esą jie čia būti negali. Taip ir norisi paklausti – ar dabar taisyklės pasikeitė ir kioskai į pagrindinę mikrorajono gatvę vėl sugrįš? Ar kažkas galvoja, kad mažeikiškiai vaikšto nevalgę ir jiems žūtbūt reikalinga viena kebabinė? Ir pačiame mikrorajono centre. Kažkaip keistai mūsų miestą įsivaizduoja už jo išvaizdą atsakingi valdininkai – betrūksta, kad koks nors šašlykų kioskas atsirastų prie naujosios bažnyčios – vietos ten juk yra.
[email protected]

One Reply to “Mikrorajono centre – kebabų kioskas?”

  1. o kodel parašė:

    ne visai gera vieta prie bažnyčios.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*