Rajone mažėja mokinių, todėl dauguma pagrindinių mokyklų taps didesnių švietimo įstaigų skyriais, nebesurenkantys mokinių skyriai bus uždaryti, – tokie rajono valdininkų užmojai.
Bendruomenės apgailestauja netenkančios kultūros židinių, o valdžios atstovai tikina tik laikąsi įstatymo.
MOKINIŲ –
TRISKART MAŽIAU
Plinkšių pagrindinės mokyklos direktorė Vida Lukauskienė „Santarvei“ prisipažino, kad apie galimus pokyčius nujautę jau seniai – mažėja mokinių, ir nieko nepakeisi.
„Kažkada buvome didžiausi rajone, turėjome pusantro šimto vaikų, o dabar esame jungiami prie kitos mokyklos…“ – atsiduso direktorė.
Šiuo metu mokykloje mokosi pusšimtis vietinių vaikų, kitąmet geriausiu atveju sumažėtų dar dešimčia.
Švietimo skyriaus darbuotojų skaičiavimu, pagrindinė mokykla savarankiškai galėtų funkcionuoti turėdama bent septyniasdešimt mokinių.
Ketvirtadienį vykusiame Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdyje nuspręsta Tarybai teikti sprendimo projektą, pagal kurį Plinkšių pagrindinė mokykla taptų Sedos Vytauto Mačernio gimnazijos skyriumi.
Tiesa, plinkšiškiai pedagogai kol kas išsaugo galimybę mokiniams teikti pagrindinį išsilavinimą.
Iš pradžių buvo sumanyta mokyklą perorganizuoti į pradinio ugdymo skyrių.
VAŽIUOTŲ Į SEDĄ?
Mokyklos direktorė V. Lukauskienė apgailestavo dėl savo mokytojų. Jų mokykloje – devyni, tačiau tuštėjant klasėms jiems vis mažiau belieka krūvio.
„Krūvis mokytojams bus labai minimalus, turės po aštuonias, šešias kontaktines pamokas,“ – sakė direktorė.
Savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus patikino, kad plinkšiškiai mokytojai bent keletą darbo valandų turėtų gauti savo būsimoje „motininėje“ mokykloje – Sedos Vytauto Mačernio gimnazijoje.
„Mokytojai automatiškai tampa gimnazijos mokytojais. Seda nebegalės ieškoti kitų mokytojų, visą virškrūvį jie turės perleisti mokytojams iš Plinkšių,“ – teigė vedėjas.
A. Stonkus patikino, kad gimnazijoje tikrai yra mokytojų, dirbančių daugiau negu leidžia įstatymai, tad galimybė prisidurti prie menko atlyginimo plinkšiškiams būtų.
Tuo tarpu Sedos Vytauto Mačernio gimnazijos direktorė Genoveita Gricienė „Santarvę“ patikino, kad viršvalandžius dirbančių pavaldinių neturi…
GALI TEKTI
ATLEISTI SAVUS
Gimnazijos vadovė G. Gricienė baiminasi ir dėl savo mokytojų. Uždarius Plinkšių skyrių mokytojų būtų per daug. Mažinant mokytojų skaičių nebūtinai bus atleidžiami neseniai priimti plinkšiškiai.
„Tiek mūsų mokytojai, tiek plinkšiškiai tampa lygiaverčiais darbuotojais. Tada atsižvelgiama į kvalifikaciją, darbo stažą, kiek turi mažų vaikų, kas turi invalidumą, kiek kam liko iki pensijos. Ir atleisti iš darbo teks tą, kas socialiai apsaugotas mažiau. O tai gali būti ir labai geras mūsų gimnazijos darbuotojas,“ – prognozavo G. Gricienė.
Dėl galimo savų mokytojų atleidimo nerimauja ir Viekšnių gimnazijos direktorius Rimantas Gricius. Prie gimnazijos ketinama prijungti Kapėnų pagrindinę mokyklą.
„Yra pliusų – atsiranda daugiau vaikų, daugiau pinigų, didesnės garantijos mokyklai. Bet ką daryti su mokytojais? Jeigu tektų atleisti savo mokytojus, susilpnėtų gimnazija,“ – samprotavo direktorius.
Įstaigos vadovas mano, kad geriausias variantas būtų, jei Savivaldybės Taryba nuspręstų Kapėnų mokyklą uždaryti, o su mokytojais atsiskaitytų Savivaldybė. Tačiau to nėra…
„Iš krepšelio lėšų sutaupytus pinigus reikės išmokėti išeitinėms kompensacijoms. Jei vienas mokytojas išsineš apie šešiolika tūkstančių, tai padauginkite, kiek atsieis penki atleidžiami mokytojai,“ – skaičiavo R. Gricius.
PRIVALO SURASTI VAIKŲ
Šerkšnėnų seniūnijoje planuojama ir dar viena švietimo įstaigų reorganizacija – Tirkšlių vidurinės mokyklos Šerkšnėnų pradinio ugdymo skyrius nebesurenka privalomų dešimties vaikų. Kitąmet į mokyklą geriausiu atveju ateis tik šeši vaikai.
„Pagal galiojančius aktus, kitais metais negaliu leisti formuoti klasės. Jei būtų dešimt vaikų, neturėtume jokių pretenzijų,“ – situaciją komentavo Švietimo skyriaus vedėjas A. Stonkus.
Jis priminė Senamiesčio pagrindinės mokyklos Leckavos skyriaus istoriją – mokykla išliko, nes miestelio bendruomenei pavyko į mokyklą sukviesti dešimt vaikų.
Švietimo skyriaus vedėjas atmetė ir Šerkšnėnų seniūno Alfonso Šakausko prašymą mokyklėlėje įsteigti priešmokyklinio ugdymo grupę. Pagal galiojančios reikalavimus, nesant klasės, priešmokyklinės grupės steigti negalima.
Seniūno pateiktais duomenimis, „kritiniai“ tik vieninteliai ateinantys mokslo metai, dar vėliau – mokinių atsirastų.
„Mes esame turėję priešmokyklinę grupę, visi labai džiaugėsi. Dešimt vaikų surinkti jokių galimybių nėra, aš kiekvieną kiemą esu perėjęs, žinau visus vaikus. Mane visai skriaudžia…“ – apgailestavo A. Šakauskas.
Surasti keturis vaikus Šerkšnėnų bendruomenei politikai skyrė dar vieną mėnesį: gal pavyktų susigrąžinti porą mokinių iš Tirkšlių vidurinės mokyklos, gal atrastų naujų…
PRIKLAUSO NUO POLITIKŲ
Kaimo mokyklų uždarymas – politikų sprendimas. Tik politikų sprendimu, prieštaraujant įstatymui, praėjusiais metais Senamiesčio pagrindinės mokyklos Leckavos skyrius išgyveno su penkiais vaikais. Šiemet jie turi dešimt.
Mokyklos direktorė Janina Norvilienė samprotavo, kad skyriai mokykloms yra finansiškai nuostolingi, bet dėl to nebūtina jų uždaryti – viskas priklauso nuo kaimo bendruomenės.
„Jei pirma labai norėjau, kad naikintų tuos skyrius, kad vaikai eitų į miesto mokyklas, tai dabar mano nuomonė pradeda keistis. Kur stipri kaimo bendruomenė, kuri rengia projektus, pritraukia Europos Sąjungos pinigus, tai gal ir tas kaimas keičiasi?“ – samprotavo direktorė.
Mokyklos vadovė patikino, kad visur yra pliusų ir minusų. Vaikai mažoje kaimo mokyklėlėje galbūt auga saugesnėje aplinkoje, tačiau čia ugdymo procesas vyksta kitaip nei miesto mokyklose.
„Mažose klasėse blogiau būna ir dėl socialinių įgūdžių. Jie nejaučia konkurencijos. Jei klasėje yra du vaikai, tai kaip jie mokosi, taip gerai. Nežino, kad gali būti geriau, nėra su kuo konkuruoti,“ – sakė J. Norvilienė.
IŠLAIKO DIDŽIOSIOS
Švietimo skyriaus vedėjas A. Stonkus „Santarvei“ priminė, kad savarankiškos mokyklos verčiamos tapti skyriais, nes turi per mažai mokinių ir joms neužtenka krepšelio lėšų.
Pavyzdžiui, Plinkšių pagrindinei mokyklai trūksta daugiau kaip šimto tūkstančių litų. Panaši situacija ir kitose kaimo pagrindinėse mokyklose.
Trūkstamos lėšos dengiamos didžiųjų mokyklų sąskaita: iš pastarųjų nurėžiami penki procentai mokinio krepšelio lėšų ir pinigai padalijami neišsilaikančioms mokykloms. Dalis šių pinigų tenka ir egzaminams organizuoti, psichologinės tarnybos reikmėms. „Šiemet krepšelį valdžia dar leido perskirstyti. Jeigu kitąmet nebeleis, turėtume uždaryti keturiolika savarankiškai neišsilaikančių mokyklų. Tai beveik visos kaimo mokyklos,“ – situaciją paaiškino vedėjas.
RENGIAMI
NAUJI SPRENDIMAI
Švietimo įstaigų tinklo pokyčiai planuojami ne tik Šerkšnėnų seniūnijoje.
Tarybai rengiamas sprendimo projektas Kapėnų pagrindinę mokyklą prijungti prie Viekšnių gimnazijos, Auksodės pradinė mokykla taps Laižuvos Antano Vienažindžio pagrindinės mokyklos skyriumi.
Vyksta skaičiavimai dėl Daubiškių pagrindinės mokyklos.
Švietimo skyriaus vedėjas A. Stonkus informavo, kad kol kas „palieka ramybėje“ Užlieknės pagrindinę mokyklą, mat jos vadovai pateikė sąrašą su septyniasdešimčia būsimų moksleivių. Kol kas ramiai dirbti gali ir ties išlikimo riba balansuojančio Viekšnių gimnazijos Gudų pradinio ugdymo skyriaus mokytoja.
Panašus likimas bręsta ir vienai Mažeikių miesto švietimo įstaigų – kitą savaitę prasidės susitikimai su „Ateities“ pradinės mokyklos kolektyvu.
Jau nuspręsta, kad miesto Kalnėnų vidurinė mokykla kitais mokslo metais teiks tik pagrindinį išsilavinimą.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: A. Stonkus džiaugiasi, kad valdžia leido perskirstyti mokinio krepšelio lėšas. Kitu atveju, reikėtų uždaryti beveik visas kaimo mokyklas.
