Rajono mokytojai skundžiasi kai kurių Švietimo centro organizuojamų seminarų neefektyvumu.
Organizatoriai sako, kad įvertinti kvalifikacijos kėlimui skirtų seminarų efektyvumą gali tik patys pedagogai.
PINIGAI IŠLEISTI VĖJAIS
Kvalifikacijos kėlimui nuo sutartinio mokinio kiekvienam mokytojui skiriama devyniolika litų per metus. Paprastai patys mokytojai pasirenka, į kokius seminarus vykti. Bet ne visada.
Daugiau kaip 800 rajono mokytojų išklausė seminarus, kur buvo mokoma, kaip vesti pamoką pagal atnaujintas bendrąsias programas. Vakar lektoriaus pamokymų klausėsi paskutinioji mokytojų grupė.
Kalbinti mokytojai „Santarvei“ skundėsi, kad pirmą kartą už priverstinius seminarus tekę mokėti pinigus, o naudos iš kursų – jokios.
„Buvo tų privalomų seminarų, bet jie buvo nemokami, o tuo labiau – ir naudingi,“ – teigė laikraštyje savo pavardės išvysti nepanorę mokytojai.
Pedagogai tikino, kad ne tik porą dienų sugaišę seminaruose, bet dar ir už nekokybišką lektorių darbą sumokėję po 60 litų. Taip pat reikėję atlikti ir „namų darbus“.
„Mes nesakome, kad nereikia atnaujinti ugdymo programų. Bet reikia tokių seminarų, kurie turėtų poveikį, kad turėtume ką perduoti vaikams,“ – dėl prastai organizuotų kursų apgailestavo viena rajono pagrindinės mokyklos mokytoja.
SEMINARAI
BUVO…
NEPRIVALOMI
Mažeikių švietimo centro direktorius Viktoras Prokopčukas nesutinka su pedagogų priekaištais – po seminarų mokytojai buvo paprašyti įvertinti išklausytą medžiagą, lektorių darbą. Daugelio atsiliepimai labai geri – įgytos žinios įvertintos devyniais balais iš dešimties.
Centro vadovas atmetė mintį, kad pedagogai seminarus gerai įvertina tik iš mandagumo.
V. Prokopčukas patvirtino girdėjęs apie pedagogų pasipiktinimą visoje Lietuvoje. Jis „Santarvei“ paaiškino, kodėl: iš pradžių švietimo centrų vadovams buvo pasakyta, jog seminarai, skirti susipažinti su ugdymo programų naujovėmis, yra privalomi visiems pagrindinių ir vidurinių mokyklų pedagogams.
Viskas pasikeitę po Švietimo ir mokslo ministerijos sekretoriaus atsiųsto išaiškinimo, kad vis tik ši programa nėra privaloma. Išaiškinimas atėjo maždaug po mėnesio, kai dauguma mokytojų ugdymo naujovių kursą jau buvo išklausę ir pinigus susimokėję.
PINIGŲ PLOVIMAS?
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Mažeikių rajono susivienijimo pirmininkė Judyta Čejauskienė mano, jog minėti seminarai buvo organizuoti ne tam, kad pedagogus išmokytų kurti naujas ugdymo programas. „Tam, kad iš mokyklos išimtų pinigėlius. Pusė lektorių buvo tik ant juoko,“ – griežtai nukirto mokytoja.
Pedagogus užstojo ir Švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus: „Paruošė konsultantus, o paskui įjungė ir pinigų plovimo mechanizmą.
Su ministerijos palaiminimu. Visi pradėjo šaukti, kad jie (seminarai – K.V.) nieko neduoda. Ne visi konsultantai buvo paruošti taip, kaip reikia…“
Pasak J. Čejauskienės, švietimo ir mokslo ministras pats patikinęs, kad šiems seminarams organizuoti buvo skirta apie du milijonus litų. Pedagogė mano, kad dar milijonas litų buvę ištraukta iš mokyklų – juk seminarai buvo mokami.
PASIŪLĖ
KREIPTIS
Į ŠVIETIMO CENTRĄ
Daugelis „Santarvės“ kalbintų mokytojų tikino, kad tikrai nebūtų buvę gaila pusšimčio litų už kokybišką seminarą. Jie prisiminė Švietimo centro organizuotus įdomius ir naudingus seminarus, bet tokių, pasak pedagogų, buvę tik keletas.
Švietimo centro vadovas V. Prokopčukas įsitikinęs, kad visi seminarai ir paskaitos rengiami atsakingai, siekiama pasikviesti įdomių lektorių, dalį paskaitų organizuoja pats centras ir vietiniai lektoriai.
„Visos programos yra akredituojamos,“ – patikino centro direktorius.
Švietimo centrų organizuojamas programas akredituoja Vilniuje įsikūręs Mokytojų kompetencijos centras.
Sužinojęs apie mažeikiškių pedagogų kalbas dėl nekokybiškų seminarų, įstaigos direktorius Saulius Zybartas „Santarvei“ sakė, kad pedagogai pirmiausia turėtų kreiptis į Švietimo centrą.
„Kadangi jis (Švietimo centras – K. V.) užtikrina programos įgyvendinimo kokybę, jis turėtų skubiai reaguoti, kad nereiktų tokių drastiškų priemonių, kaip akredituotos programos įgyvendinimo sustabdymas. Kraštutinė priemonė, kad mes įsikištume,“ – teigė S. Zybartas.
Kompetencijos centro vadovas priminė, kad programos akredituojamos tik pirmi metai. Per šiuos metus keletą kartų centro darbuotojams yra tekę svarstyti, ar dėl menkos kokybės verta programas tęsti, bet drastiškų priemonių imtis nereikėjo.
TURI DOMĖTIS
PATI ĮSTAIGA
S. Zybartas priminė, kad seminarų, mokymų rezultatais turėtų domėtis ir pati seminarus organizuojanti įstaiga.
„Jos turi turėti instrumentus grįžtamajam ryšiui. Vienas iš tokių – domėjimasis, kiek tomis programomis yra patenkinti vartotojai. Gal dar būtų galima ieškoti pačios įstaigos kokybės užtikrinimo resursų“, – svarstė vadovas.
Jis priminė, kad ne visi seminarus lankę pedagogai teisingai įvertina gautas žinias: „Yra kita medalio pusė – mokytojų įvertinimai paprastai aukščiausi. O tikrosios kalbos pasirodo internete, komentaruose. Kodėl yra dviguba moralė, neaišku.“
Nuotr. iš redakcijos archyvo: J. Čejauskienė mano, kad mokytojų supažindinimas su atnaujintomis bendrosiomis ugdymo programomis – pinigų plovimas.
