Nuo rugpjūčio įsigalioja Darbo kodekso pataisos, leidžiančios darbdaviams ir darbuotojams lanksčiau reguliuoti darbo santykius, nuo liepos taikomi nauji reikalavimai bedarbiams, o smulkiesiems verslininkams nebeprivaloma mokėti įmokų „Sodros“ pensijai gauti.
GRIEŽTINAMA APSKAITA
Naujomis Darbo kodekso pataisomis įteisinta galimybė sudaryti nuotolines darbo sutartis. Tikimasi, kad tai padės įmonėms, atsižvelgiant į jų veiklos specifiką, sudaryti lankstesnio darbo galimybes darbuotojams, mažinti išlaidas patalpų nuomai.
Nuotolinio darbo sutartis taip pat apims ir namudinį darbą naudojant informacines technologijas.
Įsigaliojusiomis pataisomis griežtinama viršvalandinių darbų apskaita. Numatyti konkretūs atvejai, kada darbdavys galės skirti viršvalandžius, pavyzdžiui, kai šalinami nelaimių padariniai, kai neįmanoma darbo užbaigti per nustatytą darbo laiką, pakrovimo ir iškrovimo operacijoms.
Darbuotojui skyrus dirbti viršvalandžius, paliekami apribojimai: ne daugiau kaip 4 valandos per dieną ir ne daugiau kaip 120 valandų per metus, o kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais – 180 valandų per metus.
DAUGIAU TEISIŲ
Remiantis naujosiomis darbo kodekso pataisomis, naujas darbo vietas po įstatymo įsigaliojimo įsteigę darbdaviai terminuotas darbo sutartis galės sudaryti ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui (iki šiol tokios tvarkos nebuvo). Tai esą bus naudinga darbdaviams, kurie nėra garantuoti dėl savo verslo perspektyvų.
Taip pat įteisintas šakinių streikų skelbimas, pakoreguota streiko įmonėje ir jos struktūriniame padalinyje skelbimo procedūra.
Atsižvelgiant į tai, kad kai kurie darbdaviai ilgai neatsiskaito su darbuotojais, tačiau vengia atleisti juos iš darbo išmokėdami išeitines kompensacijas, įtvirtintas darbo sutarties vykdymo sustabdymas darbuotojo iniciatyva iki 3 mėnesių. Tuo metu darbdavys turėtų mokėti minimalios mėnesinės algos dydžio kompensaciją per mėnesį.
PATAISŲ LAUKĖ SENIAI
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime teigiama, kad sunkmečiu lankstesni darbo santykiai sudarys verslui galimybes greičiau reaguoti į darbo apimčių pasikeitimus ir prisidės prie naujų darbo vietų kūrimo.
Tą patį „Santarvei“ ne kartą yra tvirtinę rajono verslininkai. Darbdavių manymu, jie ir darbuotojai turi tartis kaip bendraminčiai, kaip įprasta Vakarų šalyse. Pas mus esąs įsitikinimas, kad jei kiekvieno žingsnio nereglamentuosi teisės aktais, tuoj bus piktnaudžiaujama.
„Ir nuo savęs, ir nuo kitų darbdavių galiu pasakyti: tvarkingas, padorus darbuotojas įmonėje yra saugomas ir mylimas. Su tokiu pavyksta ir susitarti dėl lankstaus darbo. Ne taip, kaip buvo: neduok Dieve, valandą viršvalandžių viršijai, tuoj Darbo inspekcija dės baudą“, – naująsias pataisas komentavo Mažeikių rajono verslo darbdavių asociacijos valdybos pirmininkas Vidmantas Erminas ir pridūrė, kad tokių pakeitimų darbdaviai laukė jau seniai.
PAKEITIMAI PRIIMTINI VISIEMS
Kai kurioms darbo santykių liberalizavimo nuostatoms priešinosi darbuotojus ginančios profesinės sąjungos. Labiausiai jų lyderiai su valdžios atstovais diskutavo dėl siūlymo darbuotoją atleisti iš anksto neįspėjus, bet sumokant dviejų mėnesių kompensaciją.
„Be priežasties? Atėjo darbdavys ryte ir pasakė, kad man jūsų paslaugų nereikia. Ką tam darbdaviui reiškia sumokėti kelis minimalius atlyginimus? Visiškai nebūtų skaitęsi su žmonėmis. Didelė padėka profsąjungų centrui, trišalei komisijai, kad šis siūlymas nepraėjo“, – teigiamai kodekso pakeitimus įvertino Naftininkų profesinės sąjungos tarybos pirmininkė bei Žemaitijos regiono Mažeikių rajono profsąjungų centro pirmininkė Virginija Vilimienė.
Anot pašnekovės, dabar įsigalioję kodekso pakeitimai priimtini ir darbuotojams, ir darbdaviams.
BEDARBIAMS – DAUGIAU KONTROLĖS
Su naujovėmis susiduria ir darbo biržos klientai. Atsiradus daugiau žmonių, kurie darbo biržose registruojasi norėdami išvengti privalomojo sveikatos draudimo įmokų, imtasi griežčiau kontroliuoti bedarbio statusą turinčius gyventojus.
Lietuvos darbo biržos skaičiavimais, kas trečias bedarbis yra „netikras“. Todėl numatytos bedarbių prievolės ir sankcijos jų nevykdantiems. Jei bedarbis nevykdo pareigų, jo registracija biržoje nutraukiama pusei metų.
Bedarbio statuso netenka ir tie žmonės, kurie atsisako darbo biržos siūlomo sveikatos patikrinimo ar nutraukia dalyvavimą aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse.
Mažeikių darbo biržos direktorė Alfreda Normantienė informavo, kad šiuo metu vykdomas projektas, leisiantis atsijoti tikrus bedarbius nuo fiktyvių.
„Mes siūlome darbą ir, jeigu žmogus atsisako dirbti, kyla įtarimas: arba jis turi nelegalų darbą, arba užsienyje dirba. Jaučiame tokią tendenciją“, – apie dirbti nesuinteresuotus ir tik dėl privalomojo sveikatos draudimo į biržą besikreipiančius mažeikiškius kalbėjo A. Normantienė.
NEBEPRIVALO MOKĖTI „SODRAI“
Seimas taip pat šią vasarą pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis individualių įmonių savininkams ir ūkine veikla besiverčiantiems gyventojams nebeprivaloma mokėti įmokų „Sodrai“ ligos ir motinystės išmokoms gauti.
„Santarvėje“ jau buvo rašyta apie individualių įmonių savininkų apmokestinimą 37,5 procento Privalomojo socialinio ir sveikatos draudimo mokesčiu. Nuo šių metų savininkai kas mėnesį privalėjo sumokėti 228 litus socialinio draudimo ir 72 litus privalomojo sveikatos draudimo įmokų, skaičiuojamų nuo minimalios mėnesio algos (800 litų).
Nuo liepos savininkai sumažėjusias socialinio draudimo įmokas moka ne nuo 800 litų sumos, o nuo asmeniniams poreikiams išimamos sumos, sveikatos draudimo įmokos liko tos pačios.
PRAŠO NEŽLUGDYTI
Įsigaliojus šiam įstatymui, mažeikiškiai verslininkai „Santarvei“ skundėsi, kad nebegali išgyventi ir yra priversti uždaryti savo įmones, o sumokėjusieji mokesčius ligos atveju draudimo išmokų esą negavo. Į ypač sunkią padėtį pateko į pensiją išėję individualių įmonių savininkai, kuriems ne tik prisidėjo mokesčiai, bet ir sumažėjo pensijos.
Smulkieji verslininkai pasipiktinę šiais mokesčiais surengė ne vieną piketą prie Seimo, tačiau parlamentas įstatymo pataisoms pritarė tik šių metų birželį.
Smulkieji verslininkai apgailestauja, kad įstatymas yra tik laikinai sustabdytas – iki 2012 metų. Šiuo metu Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija Vyriausybei siūlo sudaryti darbo grupę ir parengti tokį įstatymą, kuris atitiktų ir individualių įmonių, ir valstybės interesus. Taip pat prašoma neversti įmonių savininkų mokėti mokesčių už praėjusį laikotarpį ir delspinigių, kadangi viešai pripažinta, kad toks įstatymas yra žalingas.
„Sodros“ Mažeikių skyriaus direktoriaus pavaduotoja Nijolė Sutkienė informavo, kad „Sodrai“ už nesumokėtas įmokas šiuo metu skolingi 290 individualių įmonių savininkų.
Iš viso rajone veikia 972 tokios įmonės, 65 per šiuos metus savo veiklą likvidavo, 45 persitvarkė į uždarąsias akcines bendroves.
Sigito STRAZDAUSKO nuotrauka.: Užsiregistravusiesiems darbo biržoje keliami nauji reikalavimai…
