Prasidėjo rugsėjis, ir vėl šnekame apie smurtą mokykloje. Ne tik fizinį, bet ir emocinį, psichologinį. Patiriame jį arba jo bijome. Bandome kovoti arba nusigręžiame, kad nematytume.
Gal ir padeda įvairios akcijos, net šiai problemai skirtas vienas gražiausių metų mėnesių – gegužė, bet reikia pripažinti, kad smurtas gyvas. Ir jis vis dar tarp mūsų.
Kodėl visa tai vyksta? Galbūt pasikeitė šiuolaikinių paauglių vertybės? Svarbu būti blogam?
Turbūt dauguma yra patyrę smurtą: vieni fizinį, kiti emocinį. Jei ne, tai galiu garantuoti – nors kartą tikrai buvai stebėtojas – skriaudiko „padėjėjas“.
PRIEŽASTYS
Smurto priežasčių yra labai daug ir labai įvairių. Dažniausiai pasitaiko, kad vienam paaugliui užkliuvo kito išvaizda: apranga, stilius, galbūt netgi veido bruožai. Paauglius taip pat gali skatinti smurtauti televizijos laidos, filmai, dainos, kurios propaguoja smurtą. Kad ir šiuolaikinis animacinis filmukas „Drakonų kovos“ – puikiausias fizinio smurto pavyzdys, kuris turi įtakos net darželinukams. O kas po to? Mažamečiai kieme mušasi, svaido akmenis vienas į kitą, bandydami atkartoti matytą animaciją?
Merkelio Račkausko gimnazijos socialinė pedagogė Gitana Svirskienė išskiria dar vieną priežastį: „Kartais pasitaiko atvejų, kad būti smurtautoju yra prestižo reikalas. Jeigu tu naudoji psichologinę ar fizinę jėgą prieš kitą – tu esi visagalis. Tačiau tai pasitaiko retai.“
Taip pat kyla konfliktinių situacijų, kai gali prasidėti muštynės, pasityčiojimai. „Tačiau konfliktas nuo smurto skiriasi,“ – pabrėžia socialinė pedagogė.
Smurto pradžia būna tikrai ne mokykloje: „Gatvėje, bendraujant internetu pažinčių tinklalapiuose kyla nepasitenkinimas ir konfliktai, kuriuos lengviausia išspręsti smurtu,“ – pasakojo G. Svirskienė. Taigi smurtas mokykloje pasireiškia todėl, kad tai yra ta vieta, kur norimą bendraamžį lengviausia susirasti, tai yra labai patogu.
NUKENTĖJUSYSIS
Žmogui, prieš kurį yra ar buvo fiziškai ar emociškai smurtaujama, tikrai nelengva. Jį gali kamuoti miego ir apetito sutrikimai, atsiranda didelis prislėgtumo jausmas, paauglys gali įnikti į depresiją ar net bandyti žudytis. Toks jaunuolis atsiriboja nuo pasaulio, užsisklendžia nuo kitų, gali pradėti vartoti narkotines medžiagas, alkoholį. Tokio paauglio savivertė labai staigiai smunka.
Paauglys dažniausiai bijo skriaudėjo, bijo, kad niekas nepatikės ir nepasikeis apie tai kam nors papasakojus. Dažnai atsitinka taip, kad jaunuolis pats kaltina save dėl patirtos skriaudos, nes mano, kad taip atsitiko dėl to, jog jis pats yra blogas.
Tiek apie fizinį, tiek apie emocinį smurtą reikia papasakoti ir netylėti. „Svarbiausia, nereikia to laikyti skundimu,“ – sako socialinė pedagogė. Skundimas nuo išsikalbėjimo skiriasi. Skundimas – tai tyčinis išpasakojimas siekiant pakenkti kitam asmeniui.
Socialinės pedagogės teigimu, dėl psichologinio smurto labai mažai vaikų kreipiasi pagalbos, dažniausiai praneša kitas tai pastebėjęs mokinys. Tačiau taip būna labai retai.
STEBĖTOJAI
Tikriausiai ne vienam teko būti smurtautojo padėjėju, t. y. emocinio ar fizinio smurto stebėtoju. Matyti smurtaujantį žmogų ir niekaip nebandyti jo sustabdyti yra tas pats, kas padėti smurtaujančiajam. Žinoma, būna, kad stebėtojas bijo įsikišti, tačiau aukos mintimis neišgelbėsime.
Jeigu matai smurtą mokykloje, reikėtų apie tai pranešti specialistams ar mokytojams. Dažniausiai tokie informatoriai neteisingai yra laikomi skundikais. „Paaugliai neskiria žodžių „skųsti“ ir „informuoti,“ – pasakoja specialistė.
Jeigu tikrai esi psichologiškai ir fiziškai stiprus, gali užkirsti kelią smurtui tą pačią akimirką.
KAS LAUKIA
SKRIAUDĖJO?
Jeigu smurtas buvo pastebėtas mokykloje, visada yra iškviečiami tiek nukentėjusiojo, tiek skriaudėjo tėvai. Jie yra informuojami, kas vyksta mokykloje su jų vaikais.
Visų pirma yra išsiaiškinama situacija, nuo ko viskas prasidėjo, kas nukentėjo.
„Smurtautojo laukia tam tikra smurto prevencija, yra tam tikros metodikos,“ – aiškina G. Svirskienė. Jeigu nukentėjusysis nesikreipia į policiją, tai aiškinamasi pačioje mokykloje, tačiau jeigu kreipiasi, mokykla jau nebesikiša ir visą darbą atlieka policija.
Į policiją kreipiasi nukentėjusieji ir nuo psichologinio, ir nuo emocinio smurto.
Mažeikių rajono policijos komisariato viešosios policijos viešosios tvarkos skyriaus prevencinio poskyrio nepilnamečių reikalų pareigūnų veiklos grupės specialistė Irena Nacienė pasakoja, kad smurtaujančiųjų vaikų amžius labai svyruoja, ir bausmės priklauso nuo situacijos.
„Ir 7 metų, ir 17 metų vaikai mušasi. Pradinukas dar galbūt nelabai supranta esmę, tačiau 15 metų, 16 metų žmonės jau turėtų susiprasti. Todėl nuo 16 metų yra baudžiamoji atsakomybė už smurtinius veiksmus, kurie sukelia vidinį skausmą, kūno sužalojimus,“ – aiškina nepilnamečių reikalų inspektorė.
Kiekviena konkreti smurto situacija turi savo niuansus ir sprendimus. Skirtingai yra baudžiama už administracinius pažeidimus, chuliganizmą, viešosios tvarkos pažeidimus. Taip pat viskas priklauso nuo smurtavimo lygio, kokią nepagarbą parodo pažeidėjas aplinkiniams.
EPILOGAS
Smurto problema egzistavo ir egzistuos per amžius. Nėra jokios efektyvios priemonės, kad ši problema dingtų. Jeigu įvyktų stebuklas ir smurto mokyklose neliktų, jis vis tiek egzistuotų už mokyklos ribų – tarp paauglių, šeimose.
Kad bent pristabdytume šią opią problemą, reikėtų pradėti keistis patiems, o tik tada bandyti keisti kitus. Vertėtų susimąstyti apie save. Daug jaunų žmonių yra pasidarę žiaurūs, baisūs, įžūlūs. Neturi jokių sentimentų. Argi jėga yra vienintelė tokių žmonių vertybė? Taip… Dar pinigai. Tiesa, dar vartojimas ir pramogos, alkoholis ir narkotikai. Dar pamiršau paminėti seksą. Apie meilę net neverta kalbėti. Ir kur gali nuvesti tokia „vertybių sistema“?
Dažnai tenka matyti, kai kiti pataikauja tiems „kietuoliams“, stengiasi būti kaip jie. Matydamas, kad vienas spardo ar užgaulioja kitą ir už tai pelno kitų pagarbą ir pripažinimą, nori lygiuotis į tariamuosius „lyderius“. Paaugliai mušami už tai, kad yra silpnesni, negali atsikirsti, nesikeikia. Mušami už tai, kad yra kitokie.
Galbūt kalta šeima? Jeigu namuose vaikas lengvai pasiunčia motiną ir tėvą, švelniai tariant, tolyn, tai labai akivaizdu, kad toks vaikas taip pat elgsis mokykloje. Šiurkščiai atsikalbinės mokytojams, užgaulios klasės draugus. Nuo to ir prasidės konfliktinės situacijos, o galiausiai pagrindiniu įrankiu taps smurtas.
Nė vienas paauglys neturi valdyti kito gyvenimo. Svarbiausia – netylėk. Papasakok mokytojams, tėvams. Arba nekreipk dėmesio, nuleisk juokais. Jei iš savęs pasijuoksi, užgauliotojas pamatys, kad tau į jo „protingą“ nuomonę nusispjaut, ir galbūt viskas tuo baigsis. Tegu skriaudėjas beria žirnius į sieną. Parodyk, kad esi stiprus, gerbi save ir pašaipos tau nieko nereiškia. Bandysi kerštauti ir gintis – įpilsi daugiau parako į ugnį. Kuo daugiau priešinsies ir rodysi savo pyktį bei nepasitenkinimą, tuo išpuoliai bus aktyvesni. Čia galioja fizikos dėsnis – veiksmai lygūs atoveiksmiams.
Ir, svarbiausia, atmink: pagrindinis priešų triuškinimas yra pasisavinti jų ginklus, bet jokiu būdu nežaisti to paties žaidimo.
Nuotr.: Skaudžiai ir ilgam jauną žmogų paveikia ne tik fizinis, bet ir psichologinis smurtas. O jis dažnai aplinkinių net nepastebimas…
