Po praėjusių metų balandžio mėnesio atliktos sudėtingos ausų operacijos pustrečių metų mažeikiškio Neilo Bružinsko klausa gerėja – prie tokios išvados prieš kelias dienas priėjo vaiką prižiūrintys ir gydantys medikai.
Neilas puikiai prisitaiko prie aplinkos ir jau taria pirmuosius žodžius.
RINKO LABDARĄ
Apie tada Židikuose gyvenusio Neilo klausos negalią mažeikiškiai sužinojo, kai buvo pradėtos rinkti lėšos brangiai kainuojančiai ausų kochlearinės implantacijos operacijai.
Padėti mažyliui suskato Židikų kaimo miestelio bendruomenė, po to buvo organizuojamos labdaros akcijos, renkamos aukos visame rajone. Gerų žmonių dėka Neilo operacijai buvo surinkta apie 25 tūkstančius litų.
Dvi valandas trukusiai ausų kochlearinės implantacijos operacijai vadovavo Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų ausų, nosies ir gerklės ligų centro vadovas docentas Eugenijus Lesinskas.
Po to Neilo tėvų Živilės ir Mindaugo Bružinskų laukė mėnuo nerimo ir jaudulio: tada turėjo paaiškėti, ar prijungus klausos procesorių jų sūnus girdės. Tėvų ir medikų viltys išsipildė: viskas pavyko sėkmingai, ir Neilas išgirdo pirmuosius garsus.
VAŽINĖJA VIS REČIAU
Iš pradžių naujasis implantas buvo nustatytas žemiausiu lygiu, kad vaikas garsus išgirstų laipsniškai. Paskui kas mėnesį girdimų decibelų kiekis buvo didinamas, kol pasiekė normalios klausos lygį.
„Kai aparatas buvo pajungtas, iš pradžių Neilas keistai dairėsi, nelabai susigaudė, kas vyksta, vėliau po truputį apsiprato – lyg būtų įprasta“, – prisimena mama Živilė.
Po operacijos važinėti į konsultacijas Vilniuje ir Kaune reikėjo gana dažnai, paskui tarpai tarp konsultacijų didėjo, dabar lankytis pas medikus reikia kas tris mėnesius.
Vilniuje Neilui atliekama audiograma – klausos tyrimas, o Kaune, atsižvelgiant į audiogramos rezultatus, sureguliuojamas klausos procesoriaus priimamų garsų lygis.
„Dabar Neilas girdi kaip ir mes: ošiant vėjui jis stengiasi pamėgdžioti tą šnypštimą, jeigu mes kalbamės pašnibždomis, taip šnibžda ir jis“, – pasakojo Živilė.
DARŽELYJE PATINKA
Nuo praėjusio rugsėjo Neilas pradėjo lankyti „Bitutės“ lopšelį-darželį, kuriame yra atskira grupė su klausos negalią turinčiais vaikais. Su berniuku tris kartus per savaitę pagal atskirą programą dirba surdopedagogė.
„Neilui darželyje patinka, su vaikais sugyvena puikiai, tik rytais būna sunkiau atsikelti. O kai nueiname į grupę, jau ir moja – atia“, – džiaugiasi vaiko mama.
Berniukas jau pradeda tarti pirmuosius žodžius. Kol kas jų nedaug – paskutinį kartą medikai užfiksavo apie trisdešimt garsažodžių.
„Tiek daug gal nėra, man atrodo, kad medikai truputį apsiskaičiavo. Kas jam sakoma, Neilas jau puikiausiai supranta, paprašytas padaro, kas liepiama. Jeigu, žinoma, nori“, – juokiasi Živilė.
DĖKOJA PADĖJUSIEMS
Mus Neilas su mama pasitiko prie durų, draugiškai šypsodamasis pasisveikino – padavė ranką. Tėčio namuose nebuvo – nuolatinio darbo Mindaugas neturi, tik kartais, kai pasiseka, uždarbiauja statybose.
Turi berniukas ir retsykiais atvažiuojančią auklę – tetą Simoną: ant jos rankų įsitaiso ištrūkęs iš mamos glėbio.
Živilė pasakojo, kad Neilas šiaip ramus, girdi vis geriau, nustojo garsiai šūkauti, kaip buvo tada, kai prasčiau girdėjo. Vaikas mėgsta žiūrėti televizorių, klausosi muzikos.
Atsisveikindama Neilo mama prašė dar kartą padėkoti visiems, kurie neliko abejingi jų nelaimei, neatsisakė padėti ir palaikė tiek materialiai, tiek dvasiškai.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: Mažasis Neilas fotografuojant saugiausiai jaučiasi mamos glėbyje: blykstės spindesys jam nekelia pasitikėjimo.
