Keliolika tūkstančių mažeikiškių pensijas gaus nebe iš specialios paštui priklausančios tarnybos, o iš laiškininkų rankų. Permainų nenorintys pensininkai kreipėsi į Seimo narį, prašydami tarpininkauti, kad pensijas jiems ir ateityje nešiotų tie patys žmonės.
RINKO
PARAŠUS
Iki šiol pensijas mažeikiškiams ir kai kurių kaimų gyventojams bene septynerius metus nešiojo Lietuvos pašto Mažeikių skyriaus darbuotojai. Pensijas pristatydavo septynių žmonių komanda, suburta tik šiai paslaugai teikti.
Pensininkai, išgirdę, kad paštas ruošiasi atsisakyti šios komandos paslaugų, sunerimo ir suskubo ieškoti paramos.
Mažeikiškiai pensininkai rinko parašus, kreipėsi į Seimo narį Stanislovą Giedraitį, prašydami tarpininkauti, kad ir toliau jiems pinigus nešiotų tie patys žmonės.
Pensininkai teigia pasitikintys šiais žmonėmis, nebijantys jų įsileisti į namus. Gyventojus gąsdina Seimo inicijuotos Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisos, kurios leistų keisti pensijų pristatymo tvarką.
Pasigirsta įtarimų, kad toks žingsnis – pagalba „Sodrai“. Tikėtina, kad ji atsisakytų pašto teikiamų pensijų pristatymo paslaugų, o pensijas gyventojams pervestų tik į bankų sąskaitas.
KONKURSĄ
LAIMĖJO PAŠTAS
„Sodros“ Mažeikių skyriaus direktorė Laima Nagienė „Santarvei“ sakė, kad po Naujųjų metų pensijas gyventojams ir toliau pristatys konkursą laimėjęs paštas. Kol kas sutartis dar nepasirašyta, kurį laiką bus teikiama paslauga, direktorė komentuoti nesiėmė. Viskas turėtų paaiškėti artimiausiomis dienomis.
L. Nagienė neneigė, kad ateityje „Sodra“ gali atsisakyti Lietuvos pašto paslaugų ir pensijas gyventojams pervedinėti į bankų sąskaitas.
„Skaičiuojame savo pinigus, o pašto paslauga nemažai kainuoja. Išlaidos kur kas sumažėtų, pensijų išmokas pervedant į bankus“, – teigė pašnekovė.
BIJO LIKTI BE DARBO
Dėl galimų permainų sujudo ne tik pensininkai, bet ir pensijas pristatantys septyni pašto darbuotojai. Daugelis iš jų pensijas nešioja bene dvidešimt metų.
„Teko pergyventi ne vieną reformą. Buvome vienos įmonės, vėliau kitos darbuotojai. Pastaruosius septynerius metus pensijas nešiojame kaip pašto darbuotojai. Kaip sakoma, ta pati mergelė, tik kita suknelė“, – situaciją piešė viena iš didžiausią patirtį šiame darbe turinčių septyniukės Elena Rakštienė.
Moteris, kaip ir jos ilgamečiai kolegos: Rytis Matulionis, Valė Džiautienė, Edmundas Džiauta, kitų metų laukia su nerimu.
„Ko gero, teks papildyti bedarbių būrį ir valstybės prašyti pašalpų“, – spėjo pašnekovai.
PINIGŲ PRISTATYMAS
NENUKENTĖS
Pinigus skaičiuoja ne tik „Sodra“, bet ir paštas. Pensijas nešiojantys žmonės teigė, jog jiems teko susipažinti ir pasirašyti liūdną ateitį prognozuojantį Lietuvos pašto direktoriaus raštą. Jame buvo informuojama, kad jeigu Mažeikiuose konkursą pensijoms pristatyti laimės paštas, šią paslaugą perims laiškininkai.
Pašto Mažeikių skyriaus viršininkas Valerijonas Tenys „Santarvei“ neneigė, kad tokioms permainoms ruošiamasi. Tačiau nuo kada gali keistis pensijų nešiotojai ir apskritai komentuoti situacijos jis nesiėmė, esą skyrius tėra tik įsakymų „iš aukščiau“ vykdytojas. Pašnekovas tik patikino, kad nesvarbu, kas pensijas nešios, pinigai žmones pasieks laiku.
SIŪLYS
LAIŠKININKŲ DARBĄ
Lietuvos pašto Šiaulių filialo, kuriam priklauso Mažeikių skyrius, direktorius Petras Veigneris „Santarvei“ teigė, kad daugelyje kitų šalies rajonų pensijas nešioja laiškininkai, tik Mažeikiuose – kiti darbuotojai. Esą sunkmetis verčia imtis permainų. Jeigu neatleistų pensijas nešiojančių žmonių, tektų mažinti laiškininkų. Jis patikino, kad atleidžiamiems žmonėms bus pasiūlyta įsidarbinti laiškininkais, nes mieste jų trūksta.
E. Rakštienė neneigė, kad iš Mažeikių skyriaus viršininko pensijas nešiojantys paštininkai sulaukę siūlymo tapti laiškininkais. Tačiau sutiko tik dvi moteriškės.
„Laiškininko darbas sunkus, tačiau atlyginimas tesiekia 500–600 litų, nes dirbama ne visu etatu“, – sakė pašnekovė.
RENKASI BANKUS
Pensijas nešiojantys paštininkai abejoja, ar jų paslaugų atsisakymas paštui duos apčiuopiamos naudos. Esą jau dabar nemažai pensininkų atsisako jų paslaugų ir renkasi bankus.
„Jeigu anksčiau vienam darbuotojui tekdavo pinigus išnešioti porai tūkstančių pensininkų, dabar šis skaičius siekia apie pusantro tūkstančio. Bankai sugeba persivilioti pensininkus pas save“, – pastebėjo pensininkus aptarnaujanti E. Rakštienė.
Lietuvos pašto Komunikacijos skyriaus viršininkės Jurgitos Surplienės teigimu, gyventojus klaidina kai kurie šalies bankai, skelbdami, kad nuo kitų metų sausio pirmosios paštininkai pensijų nebepristatys, ir ragina pradėti naudotis bankų paslaugomis. Pašnekovė patikino, kad paštas tokios paslaugos neatsisako, dalyvauja konkursuose ir daugelyje rajonų juos laimi.
PAŽADĖJO
IŠSIAIŠKINTI
Seimo narys Stanislovas Giedraitis vakar „Santarvei“ dar negalėjo atsakyti į pensininkams ir pašto darbuotojams rūpimus klausimus. Norėdamas padėti žmonėms, kurie į jį kreipėsi pagalbos, kalbėjęsis tik su Susisiekimo ministerijos, kuriai priklauso paštas, atstovais. Seimo nariui buvo paaiškinta, kad paslaugos tiekėjas pasirenkamas konkurso būdu.
S. Giedraitis prisipažino supratęs, kad problemos dėl pensijų pristatymo kyla tik tada, jei paštas pralaimi konkursą.
„Būtinai dar šiandien pasiaiškinsiu su „Sodros“, Lietuvos pašto vadovybe, kaip galima padėti mažeikiškiams pensininkams ir pensijas nešiojantiems žmonėms“, – vakar žadėjo Seimo narys.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: Nemažai rajono pensininkų atsisako pensijų pristatymo į namus paslaugos ir renkasi atsiskaitymą per bankus.
