Gimtadieniai, jubiliejai – ypatingi skaičiai, savotiškos rimties ir džiugesio metas, kai savyje ieškome tai, kas geriausio, gražiausio. Miestas – gyvastingas, kaip ir jo žmonės, puošnumo išsiilgęs, šventei pasidabinęs, savimi gėrėtis kviečia…
Telšiuose dar vasarą nuaidėjo 555-ųjų miesto vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose metinių tridienės triukšmingos ir sostinės vardo vertos šventės garsai. Kitąmet sukakčių vėlgi nemažai: 215 metų, kai Žemaitijos sostinei suteiktos savivaldos teisės, 80 m. – Telšių vyskupijai, 75-eri – Žemaičių muziejui „Alka“, 65-osios Rainių žudynių metinės. Telšiai vis puošiasi!
Telšiai – Žemaitijos sostinė, Telšių apskrities ir rajono administracinis, Žemaitijos katalikybės centras, išaugęs ant septynių legendomis apipintų kalvų, meiliai apglėbęs vaizdingąjį Masčio ežerą, kurį, pasak vienos legendos, vienu rankos mostelėjimu (dėl to ir Masčiu pavadintas) iškasęs, septynias kalvas supylęs ir ant jų žemaičių miestą įkurdinęs milžinas Telys (kitaip – Telšys)…
Iš tiesų teigiama, kad miestas vardą gavęs iš nediduko Telšės upelio, šiandien savo vandenis plukdančio požemyje. Saugotinas Telšių senamiestis – respublikinės reikšmės urbanistikos paminklas. Mieste – 74 kultūros paminklai, 36 iš jų – architektūros.
Žemaitijos sostinė pastaraisiais metais itin pakito. Kas gal penketą metų čia nesilankė, tam šiandien sunkiai pavyks nuostabą paslėpti – palei Telšių pagrindinę gatvę iškilę modernūs, stilingi pastatai, praėjusių švenčių proga naujomis spalvomis sušvitę senamiesčio namų fasadai, sutvarkytos senosios ir kuriamos naujosios miesto aikštės.
Beje, planų ir idėjų ateičiai irgi netrūksta.
AIKŠTĖS – VIEŠASIS
MIESTO VEIDAS
Telšių rajono savivaldybės administracijos Rajono architekto tarnybos vedėjas Algirdas Žebrauskas – bene geriausias Žemaitijos sostinės gidas. Pasak jo, šiais jubiliejiniais miestui metais pavyko įgyvendinti vieną iš svarbesnių – miesto aikščių tvarkymo idėją.
Pokyčiai akivaizdūs: Telšiuose šią vasarą baigtos tvarkyti Katedros aikštė (jos paskirtis: dvasinė ir istorinė erdvė, čia kryžiuojasi keliai į Katedrą ir kultūros įstaigas), pasipuošusi fontanu ir skulptūromis, bei Nepriklausomybės aikštė (erdvė valstybinėms šventėms švęsti, protestams prieš valdžią pareikšti) su iškilmingai pašventintu paminklu kovotojams už laisvę atminti.
Formuojama dar viena aikštė prie autobusų stoties. Čia turėtų atsirasti metalinis laikrodis, suoleliai, idealus apželdinimas (jau pasodinta keliolika 15 metų amžiaus, pavasariop netruksiančių sulapoti medžių). Savo eilės laukia Turgaus aikštė (pasak A. Žebrausko, niekuomet nestebinusi žaluma, urbanistiniame kontekste buvusi ir turinti išlaikyti susibūrimų – koncertų, šou ir kt. masinių renginių – paskirtį), tikimasi, jog ji, padedant investuotojams, kitų metų Žemaitijos sostinei svarbias sukaktis pasitiks pasipuošusi, moderni ir stilinga.
MIESTAS AUGA
Telšiuose gyventojų dėl visai šaliai panašių ekonominių ar demografinių priežasčių nedaugėja, tačiau miestas vis tik auga: daugėja prekybos centrų, individualių namų statybos, tikimasi ir vienokios ar kitokios pramonės plėtros.
„Miesto augimo kryptis: į Rytus Degaičių link“, – konstatuoja A. Žebrauskas, įvardijęs skaudžiausią problemą – kapines. Jas manyta įrengti ties Degaičiais, bet sulaukta didžiulio visuomenės pasipriešinimo. Parinkti kapinėms vietą, pasirodo, nėra taip paprasta: reikia atsižvelgti į daugelį aspektų – patogumą, grožį, net vėjo kryptį. Nesutarimams išsiaiškinti tėra pora metų (tokiam laikui dar užteks vietos laidoti dabartinėse kapinėse) – vienokį ar kitokį sprendimą teks priimti.
Individualioms statyboms, pasak A. Žebrausko, paskirtas rytinis Masčio krantas, daugiabučiai turėtų išaugti Lygumų rajone. Pietinėje ežero pusėje numatoma išlaikyti žaliąją zoną, o už Žemaitijos kaimo muziejaus Ryškėnų link vėl duoti valią individualioms statyboms.
INFRASTRUKTŪROS
PLĖTRA
Vakarinėje miesto pusėje, anot architekto, ketinama tiesti aplinkkelį (tikimasi, kad lėšų atplauks iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų), numatoma dar vieno viaduko (jau trečiojo) statyba.
Rajono architektas sakosi apgailestaująs, kad pramonės rajone, deja, tvyro stagnacija. Patrauklios investuotojams situacijos negalima sukurti dėl elementarios priežasties – šį plotą yra pasidaliję daug savininkų, kurie turi savitą požiūrį į aplinką.
„Gerai išvystyta infrastruktūra – miesto gyvybingumo pagrindas. Tikiuosi, dirbame atsakingai“, – tvirtina A. Žebrauskas.
ŽALIASIS MIESTO VEIDAS
Kaip pasakojo miesto seniūnas Valdemaras Ramšas, kasmet stengiamasi Telšius daryti vis žalesnius, spalvingesnius, patrauklesnius. Tiksli pinigų suma miestui apželdinti, kaip kitur, nėra nustatyta. Seniūnija verčiasi savo pajėgomis, stengiasi pritraukti privačią (gėlininkų ir šiaip miesto grožiui neabejingų miestelėnų) iniciatyvą.
Kiekvienais metais Telšių seniūnija rengia akcijas, kurių metu mieste ir už jo ribų vykdomi želdinimo darbai. Šiais metais jie atlikti Žemaitės ir Birutės gatvėse. Čia pasodinta 15 šermukšnių. Prie Vyskupų rūmų ir seniūnijos – dekoratyviniai krūmai lenktašakės forzicijos. Katedros aikštėje bandoma užveisti pilkųjų kėnių. Prie karių kapinių kuriama gudobelių gyvatvorė. Šiemet čia pasodinta apie 60 medelių. Šalia pėsčiųjų tako Rainių link atsodinta 20 ąžuoliukų.
Dar daugiau lėšų ir rūpesčio reiktų miestelėnų pamėgtoms poilsio vietoms – parkui ant Zakso kalno, parkui Parko gatvėje bei Masčio ežero pakrantei – prižiūrėti.
Architektas A. Žebrauskas puoselėja mintį atkurti Telšės upelio vagą. Pasak jo, esančios realios galimybės sutvarkyti bent dalį vagos – ten dabar tik žalias, kai kur papelkėjęs laukas. Jame A. Žebrauskas sakosi įžvelgiąs gyvybės – atradus lėšų, būtų galima įrengti puikią pasivaikščiojimų Masčio pakrantėje zoną, kurią gyvintų tilteliai per Telšę.
Deja, tam, kas numatyta brėžiniuose, įgyvendinti dažniausiai trūksta lėšų, kartais – laiko ar noro, kartais sutrukdo politika, o kartais – nežaboti interesai…
SAVIVALDA GIMĖ GRUODĮ
Miestas, kuris savo savivaldos gimimo dieną švenčia gruodžio 6-ąją (1791 m. gruodžio 6 d. Telšiai gavo savivaldos privilegiją iš valdovo Stanislovo Augusto), tą metą, kai į visų širdis braunasi šviesos ir gerumo viltis, turi gražią ateitį.
Tą dieną (kaip ir kasmet) Telšių centre, aikštėje prie seniūnijos, bus įžiebiama kalėdinė eglė – būsimųjų švenčių ir džiaugsmingo stebuklo laukimo pranašė.
Roberto NORMANTO nuotr.
Nepriklausomybės aikštė (erdvė valstybinėms šventėms švęsti, protestams prieš valdžią pareikšti)
su iškilmingai pašventintu paminklu kovotojams už laisvę atminti.
