Pikelių bendruomenė neužmiršta vieno garsiausių krašto knygnešių

Ant Kazimiero Ercupo kapo Pikeliuose, bendruomenės
pageidavimu, 1992-aisiais buvo pastatytas medinis stogastulpis,
jo autorius – Antanas Murauskas. Nuotrauka iš mke.lt

Kovo 16-ąją Lietuvoje minima Knygnešio diena. Šią dieną prisimenami ir pagerbiami visi knygnešiai, lietuvių kalbos draudimo laikotarpiu platinę lietuviškas knygas.
Kovą sukanka 75 metai, kai mirė vienas garsiausių mūsų krašto knygnešių Kazimieras Ercupas.
Knygnešys palaidotas Pikelių kapinėse, jo kapo vietą žymi stogastulpis. Pikeliškiai mena K. Ercupo darbus ir jo pasiaukojimą šviečiant lietuvių tautą.

Uždrausta lietuviška spauda

Po 1863 metų sukilimo Rusijos imperijos valdžia uždraudė leisti knygas lietuvių kalba. Nuo 1864-ųjų visos knygos turėjo būti leidžiamos tik rusišku raidynu. Lietuviai šiam reikalavimui priešinosi. Iš pradžių už slaptų knygų skaitymą buvo skiriamos nedidelės bausmės, kurias numatė rusų įstatymai. Vėliau, kai buvo pradėti leisti laikraščiai su griežta agitacija prieš valdžios taikomas rusinimo priemones, leidinių priežiūra buvo pavesta carinei administracijai. Jai buvo suteikta teisė bausti nusikaltėlius, konfiskuoti bei deginti raštus. 1891–1893 m. sieną saugoję žandarai konfiskavo beveik 38 tūkst. lietuviškų knygų ir laikraščių, 1900–1902 m. – per 56 tūkst. Į šį skaičių neįtrauktos knygos, kurios buvo rastos ir konfiskuotos jau Lietuvoje.

Platino beveik tris dešimtmečius

K. Ercupas gimė 1859 m. Juodeikėlių kaime (kiti šaltiniai nurodo, kad gimimo vieta – Žemalės kaimas). Jo tėvai buvo neturtingi valstiečiai, todėl jaunystėje Kazimierui teko piemenauti. Jaunuolis buvo gabus, išmoko ne tik lietuviško rašto, bet ir latvių, rusų, vokiečių kalbų.
Istoriniuose šaltiniuose užfiksuota, kad lietuvišką spaudą jis pradėjo platinti 1877 m. ir platino beveik tris dešimtmečius. Iš Tilžės (Kaliningrado sritis) parsinešdavo lietuviškų laikraščių, taip pat įvairios tematikos knygelių, visa tai slėpdavo pas kaimynus, bažnyčios varpinėje. Draudžiamą literatūrą K. Ercupas platino Pikeliuose, Židikuose, Ukrinuose, Renave, Sedoje, aplinkiniuose kaimuose.
Yra duomenų, kad 1888 m. sausį Sedoje mugės metu policija iš K. Ercupo atėmė 16 leidinių, tarp jų – 12 leidinių lietuvių kalba. 1890 m. kratos metu buvo atimta 17 lietuviškų leidinių, 1892 m. pabaigoje – 4 kalendoriaus egzemplioriai.
Už draudžiamos spaudos platinimą 1893 m. kovo mėnesį Vilniaus generalgubernatorius K. Ercupą nubaudė 14 dienų arešto policijos daboklėje.

Turėjo didelę šeimą

Teigiama, kad K. Ercupas buvo sukaupęs nemažai retų ir įdomių leidinių. Deja, jo biblioteka buvo sunaikinta Pirmojo pasaulinio karo metais.
Tarpukariu K. Ercupas prekiavo knygomis. Namuose buvo įsirengęs knygrišyklą. 1937 m. jam buvo paskirta valstybinė knygnešio pensija – 20 litų.
K. Ercupas buvo vedęs du kartus. Su pirmąja žmona Jautakyte jis susituokė būdamas trisdešimties, susilaukė devynių vaikų. Su antrąja žmona Elžbieta Aleksandravičiūte susituokė 1908 m., jiems gimė dukra Marcelė.
K. Ercupas mirė 1946 m. kovo 17 d. Jis palaidotas Pikelių kapinėse.

Bendruomenės pageidavimu

1992 m. ant knygnešio kapo buvo pastatytas medinis stogastulpis. Stogastulpio autorius – tautodailininkas, medžio drožėjas Antanas Murauskas. Kalbėdamas su „Santarve“, mažeikiškis sakė, kad knygnešio K. Ercupo kapą įamžinti mediniu stogastulpiu jo paprašė Pikelių bendruomenė.
„Išdrožiau rūpintojėlį, kaip lietuviškumo simbolį, ir knygą, primenančią knygnešio veiklą. Knygnešys – žmogus, kuris rūpinosi kitų gerove, švietimu. Idėją pasiūlė pikeliškiai, o visa kita – jau mano sumanymas ir darbas“, – pasakojo A. Murauskas. Tautodailininkas pasidžiaugė, kad pikeliškiai prižiūri savo kraštiečio knygnešio kapą, rūpinasi ir stogastulpiu.

Paminės mirties metines

Pikelių bendruomenės pirmininkas Danielius Gedutis „Santarvei“ sakė, kad bendruomenė prisimena knygnešį K. Ercupą. Minint Knygnešio dieną, susirinkus į renginius dažniausiai kalbama apie jo likimą ir nuveiktus darbus.
„Knygnešio kapas yra prižiūrėtas ir tvarkingas, tuo pasirūpina jo artimieji. Kol kas bendruomenei netenka prie to prisidėti“, – sakė D. Gedutis.
Bendruomenės pirmininkas neatmetė galimybės, kad, minint K. Ercupo 75-ąsias mirties metines, pavyks nueiti į kapines, uždegti žvakutes ir pagerbti jų krašte gimusį bei dirbusį lietuviškos spaudos platintoją.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*

Naujienos iš interneto