Pikeliuose atkurta unikali Šaulių aikštė

Praėjęs šeštadienis Pikelių kaimo gyventojams buvo neeilinis: patys pikeliškiai, gausus būrys svečių, šaulių rinkosi į Lietuvos šaulių sąjungos aikštės atkūrimo šven tę.
Pikeliškiai nuo šiol vėl turės atsinaujinusią, pasipuošusią, poilsiui skirtą susibūrimo vietą.

ŠVENTĖ
PRASIDĖJO SEMINARU
Iš pat ryto Pikelių pagrindinėje mokykloje vyko seminaras „Pikeliuose atgimė šaulių dvasia“. Jo vedėjas muziejininkas Algimantas Muturas papasakojo apie šaulių kuopos susikūrimą, šaulių veiklą Pikeliuose.
Už šaulius, visus, kritusius kovose už Lietuvos laisvę, kaimo Švč. Trejybės bažnyčioje šv. Mišias aukojo Mažeikių dekanas Zenonas Degutis.
Po mišių, lydima Sedos muzikos mokyklos pučiamųjų instrumentų orkestro muzikos, Šaulių aikštės link nusidriekė spalvinga eisena.
Židikų seniūnė Stanislava Valatkevičienė džiaugėsi, kad atgijus Pikeliuose šaulių dvasiai, naujam gyvenimui prisikelia ir Šaulių aikštė.
Paminklinį akmenį, kuriame iškaltas Vyčio kryžius bei žodžiai „Lietuvos šaulių sąjungos aikštė“, atidengė prieš kelerius metus Anapilin išėjusio aikštės prižiūrėtojo ir saugotojo Juozapo Petkevičiaus našlė Irena Petkevičienė, Mažeikių kuopos garbės šaulys Augustas Mylė bei jaunoji Pikelių šaulė Indrė Kesminaitė.
Po to akmuo buvo pašventintas.
AIKŠTĘ
PASISEKĖ IŠSAUGOTI
Pikelių pagrindinės mokyklos direktorės Audronės Eitutienės žodžiais, šios šventės kaime galėjo ir nebūti, jei ne aktyvus mokyklos kraštotyros būrelis: mokytojams padedant mokiniai, vartydami istorinius šaltinius apie Pikelius, aptiko, kad kaime esanti Papušynio aikštė nuo 1925 metų priklausė Pikelių šauliams. Ji buvo skirta sportinei veiklai ir treniruotėms.
Kiti dokumentai liudija, kad po dešimties metų Pikelių šaulių vado įsakymu prižiūrėti aikštę pavedama šalia jos gyvenančiam J. Petkevičiui. Jo dėka aikštėje atsirado du didžiuliai akmenys, kurių vienas ir tapo Šaulių aikštės liudytoju.
Pikeliškė mokytoja Valerija Mažonienė pasakojo, kad sovietiniais laikais apie šią aikštę niekas nieko nežinojo, vadino šią vietą tiesiog Papušyniu, čia vyko kolūkio šventės, minėjimai.
„Vienu metu aikštės galėjo ir nelikti: sovietiniais metais buvo vykdoma politika, kad visas buvusias šaulių aikštes reikia panaikinti – užstatyti ar numelioruoti ir paversti dirbama žeme. Aikštėje jau buvo iškastas melioracijos griovys, bet Petkevičius vos ne su šautuvu stojo aikštės ginti ir įrodinėti, kad ji reikalinga žmonėms. Ir tai jam pavyko“, – džiaugėsi mokytoja.
J. Petkevičius buvo suradęs lentelę, liudijančią, kad ši aikštė priklauso šauliams. Ją norėjo prikalti prie pirmojo akmens, bet savo ketinimo įvykdyti nebespėjo.
„Praėjus keletui metų po jo mirties visa tai realizavosi. Kad Lietuvoje šaulių aikštės atgyja iš naujo – retas, unikalus atvejis“, – tikino V. Mažonienė.
DĖKOJO
UŽ ATLIKTUS DARBUS
Lietuvos šaulių sąjungos vadas Juozas Širvinskas sveikino pikeliškius ir sakė šaulių vardu lenkiąs galvą dėl jų užmojų ir atliktų darbų.
„Tikiu, kad tokių darbų Lietuvoje bus ir daugiau. Svarbiausia – Tėvynę mylėti ne žodžiais, o tokiais paprastais darbais. Svarbu prisiminti Lietuvos istoriją, įvykius, įamžinti ją. Pikelių žmonės tai suprato ir puikiai atliko“, – dėkojo J. Širvinskas.
Lietuvos šaulių sąjungos 90mečio jubiliejaus proga jauniesiems Pikelių šauliams buvo įteikti pažymėjimai, o Židikų Marijos Pečkauskaitės jaunieji šauliai davė priesaiką.
Pikelių bendruomenės dėka atnaujintoje aikštėje įrengta scena, sukalti suolai, poilsiui įrengtos pavėsinės, iškilo kitų statinių.
Šioje aikštėje pikeliškiai ir praleido likusią dienos dalį. Jiems grojo Sedos muzikantai, programą rodė kaimo saviveiklininkai, suorganizuoti žaidimai, loterija, viliojo šauliškos vaišės.
Jono STRAZDAUSKO nuotraukos.: Paminklinį akmenį, liudijantį Šaulių aikštės vietą, pašventino dekanas Z. Degutis.