Kultūros centre vyko steigiamoji „Civitas“ klubo diskusija apie padorią politiką šiandienos Lietuvoje. Pilietinės visuomenės instituto „Civitas“ direktorius Darius Kuolys ir tarptautinių programų direktorius Mantas Adomėnas susitikimu liko patenkinti. Ar Mažeikiuose bus toks klubas, parodys ateitis bei žmonių poreikis, sakė susitikimo organizatorė, Švietimo centro vadovė Liudvika Daliuta Domarkienė. 
DISKUTUOTI IŠDRĮSTA NE VISI
Išvertus iš lotynų kalbos „civitas“ reiškia valstybę, suvokiamą kaip piliečių bendriją. Pilietinės visuomenės institutą praėjusių metų vasarą įkūrė Atviros Lietuvos ir Valdo Adamkaus fondai. Besirūpinantis suaugusiųjų švietimu institutas skatina iniciatyvas ir stiprina visuomenės pilietiškumą, analizuoja politiką bei pateikia įvairius tyrimus, įgyvendina edukacinius projektus ir inicijuoja viešas diskusijas.
Instituto darbuotojai susitikimus organizavo ne viename Lietuvos mieste, kaimo bendruomenėje. Klubų „Civitas“ įkurta daugiau nei 20. Mažeikiuose jau būtų 26-asis. Pasak D. Kuolio, institutas parūpina lektorius, o visa kita – jau klubo rankose. Kaip diskusijų provokatoriai ir lektoriai, siūlomi įvairiausių sričių specialistai: profesorius, Vytauto Didžiojo Universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Filosofijos katedros vedėjas Leonidas Donskis, internetinės svetainės bernardinai.lt vyriausiasis redaktorius Andrius Navickas, psichologė Danutė Gailienė, žurnalistas Rytis Juozapavičius bei kiti.
Mokymosi malonumas, dalijimasis patirtimi ir diskusijų provokacija – taip būtų galima apibūdinti instituto inicijuotas paskaitas.
„Negalima nurašyti 30–50 metų žmonių. Investicijos į žmones, o ne į betoną duoda ilgalaikį pelną“, – sakė instituto vadovas, teigdamas, kad vyresnio amžiaus žmonės Lietuvoje nurašomi be reikalo. Anot jo, reikėtų suprasti, jog mokymasis vyksta visą gyvenimą ir suaugusius būtina šviesti, kad jie galėtų prisitaikyti prie rinkos sąlygų.
D. Kuolys sakė, kad įvairiose Lietuvos vietovėse į klubų steigimą reaguojama skirtingai: vienur idėja priimama palankiai, kitur mokytojai baiminasi viešų diskusijų dėl nepalankaus mero vertinimo. „Kiek erdvės išsikovoji, tiek turi“,– situaciją apibūdino instituto vadovas
LIETUVIŲ ATOTRŪKIAI
Atlikti tyrimai parodė, kad regionų gyventojams trūksta kompiuterinio raštingumo, elementarių teisės žinių. Vos 10 proc. moka kokią nors kitą nei rusų užsienio kalbą. Nežinodami teisių, žmonės nesugeba apginti savo interesų.
Diskusijos vedėjai kalbėjo apie emigracijos žalą, kurios masto Vyriausybė dar nesuvokia. Institutas buvo pateikęs savo rekomendacijas emigracijai sumažinti. Lektoriai išsakė nuomonę, kad išvažiavęs svetur žmogus po kurio laiko turėtų turėti galimybę grįžti į Lietuvą. „Ar svetur gyvenantis lietuvis gali dalyvauti viešame Savivaldybės skelbtame konkurse?“ – susirinkusiuosius provokavo D. Kuolys. Diskusijos dalyviai, tarp kurių buvo verslininkų, politikų, mokytojų ir pensininkų, atsakė vienareikšmiškai: „ne“.
Šiuo metu situacija klostosi taip: mūsų paruoštus specialistus pasiima geriau ekonomiškai gyvenančios šalys, nors jų paruošimas Lietuvai kainuoja brangiai. Kitose šalyse iš aukštosios mokyklos absolvento reikalaujama kažkiek laiko atidirbti arba įvairiomis priemonėmis jis skatinamas likti gimtajame krašte.
Instituto darbuotojai kalbėjo ir apie kitus lietuvių tykančius pavojus: apie formalią demokratiją, kurios netrukus galime sulaukti, jei atotrūkis tarp politikų ir visuomenės toliau katastrofiškai didės, apie atotrūkį tarp Vilniaus ir regionų, apie lietuvių nemokėjimą argumentuotai politikuoti.
ATSIRIBOJIMAS – NE GERIAUSIA IŠEITIS
„Ar įmanoma morali politika?“ – klausė M. Adomėnas ir tuoj pats atsakė, jog ne. Lietuviai politiką dažniausiai sieja su purvu, amoralumu ar egoistinių poreikių tenkinimu. Dar vienas populiarus stereotipas: politika yra tokia, kokios žmonės nusipelnė. M. Adomėnas šią tarp žmonių gają nuomonę pavadino mitu, kuriame yra dalis tiesos. „Tačiau šie pasakymai neveda prie konstruktyvių veiksmų ir netgi atbaido nuo politikos“, – sakė vienas iš diskusijų vedėjų.
Žmonės, nenorėdami kištis į politiką ir nuo jos atsiribodami, nebetenka galios kontroliuoti valdžios. Ir kol tai vyksta, valstybės politinį gyvenimą tvarkys saujelė žmonių. Situacija nesikeis, kol žmonės garsiai nepareikš apie savo reikmes ir nepradės aktyviau reikštis viešojoje erdvėje, kalbėjo M. Adomėnas.
Kai biurokratas nenori ko nors įgyvendinti, žmogus jam paaiškina: „Aš moku tau algą“, bendravimo su valdininkais pavyzdį pateikė D. Kuolys. Bendravimas su valdininkais turi būti ne kaip išlaikytinio ir malonės prašytojo, o kaip partnerių, paaiškino instituto vadovas.
Jono STRAZDAUSKO nuotr.
