Po pustrečių metų teismų maratono bugeniškiai jaučiasi vėl atsidūrę aklavietėje: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino Šiaulių teismo nutartį, kuri, palikusi galioti Savivaldybės tarybos sprendimą, užkirto kelią „Bugenių agro“ siekiams išplėsti kiaulių komplekso pajėgumus. Byla grąžinta į Šiaulių apygardos administracinį teismą nagrinėti iš naujo.
MARATONAS –
PUSTREČIŲ METŲ
Teismų maratonas prasidėjo tada, kai 2008 metų vasario mėnesį rajono politikai nepritarė danų kapitalo įmonės siekiams Bugenių kiaulių kompleksą išplėsti iki 46 tūkstančių kiaulių, nors sovietiniais metais tebuvo auginama 12 tūkstančių kiaulių. Už tokį sprendimą balsavo visi Tarybos nariai.
Teismų maratonas tęsėsi pustrečių metų, nes nutartis skundė ir viena, ir kita nepatenkintoji pusė. „Bugenių agro“ skundą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjo praėjusią savaitę, nutartis paskelbta tik ketvirtadienį.
Teismuose Savivaldybei atstovaujantis juristas Antanas Naujokas vakar nenorėjo komentuoti aukščiausios teismų instancijos verdikto. Nutartis paskelbta tik ketvirtadienį, juristas sakė jos dar nematęs ir nenagrinėjęs. Apie tai, kad byla grąžinta nagrinėti iš naujo, jis sužinojo paskambinęs į Vyriausiąjį administracinį teismą.
GYVENTOJAI
JAUČIA APMAUDĄ
Savivaldybės Juridinio skyriaus vedėjo pareigas laikinai einantis A. Naujokas įžvelgia nemažai minusų dėl tokio teismo sprendimo. Savivaldybė yra gavusi nemažai bugeniškių prašymų dėl žemės paskirties keitimo, yra norinčiųjų užsiimti kaimo turizmu, verstis ekologiniu ūkininkavimu.
Norintieji parduoti sodybas bugeniškiai tikėjosi, kad jiems palankus teismo sprendimas atvilios pirkėjų.
„Kažkoks trypčiojimas vietoje. Aplinkinės bendruomenės negali ramiai gyventi. Žmonės nei pakarti, nei nuleisti“, – teigė juristas.
Bugenių kaimo bendruomenės pirmininkė Regina Bradauskienė prisipažino, kad jai, kaip ir daugeliui bugeniškių, apmaudu, jog viskas taip baigėsi. Apmaudu ir dėl bendruomenės interesus aktyviai nuo pat pradžių gynusių Stanislovo Skurvydo ir Vaidoto Jermolavičiaus – šie vyrai atidavė daug jėgų, nervų, kantrybės.
NEŽADA TRAUKTIS
Su S. Skurvydu bandėme prisiminti, keliuose piketuose, mitinguose teko dalyvauti ginant žmonių teisę gyventi švarioje aplinkoje. Ne vienas piketas organizuotas palaikant Tarybą, priimant svarbų sprendimą dėl Bugenių kiaulių komplekso plėtros.
Po Danijos Karalystės ambasadoriaus Laurido Mikaelseno apsilankymo Mažeikių rajono savivaldybėje, kur jis „auklėjo“ Savivaldybės merą ir gyventojus, trukdančius danų verslui, bugeniškiai birželio mėnesį prie Danijos ambasados surengė piketą, tikėdamiesi viešo atsiprašymo už bendruomenės įžeidimą bei kišimąsi į Savivaldybės reikalus. Ambasadorius atsisakė bendrauti su piketuotojais.
Kai praėjusį rudenį Šiaulių administraciniame teisme buvo nagrinėjamas „Bugenių agro“ skundas, bendruomenės atstovai savo poziciją išsakė taikiu piketu.
Šią vasarą bugeniškiai dalyvavo Lietuvos žaliųjų judėjimo surengtame mitinge prie Vyriausybės, neseniai, atsiliepdami į Šiaulėnų bendruomenės iš Radviliškio rajono kvietimą, su plakatais vyko į Šiaulius prie Aplinkos apsaugos departamento. O kur dar atstovavimas teismuose, įvairūs susitikimai, susirinkimai.
Tačiau nei S. Skurvydas, nei V. Jermolavičius nesigaili atiduoto laiko ir trauktis neketina. Nors teismų maratonas nesibaigė, tačiau ne tik bugeniškiai, bet ir mažeikiškiai apsaugoti nuo srutų smarvės, nes kol kas komplekse auginama tik 600 kiaulių.
„Kokį dvoką skleidžia „Mažeikių vandenų“ į laukus vežamas nuotekų dumblas, o jo sukaupiama tik du tūkstančiai tonų. Jeigu kompleksas dirbtų visu planuotu pajėgumu, į laukus būtų paskleista 30 tūkstančių tonų srutų. Įsivaizduojate, kaip dustume nuo tos smarvės“, – teigė pašnekovas.
NESĖDĖS RANKŲ SUDĖJĘ
Nors bugeniškiai ir apgailestauja, kad Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas nesudėliojo taškų, tačiau šioje blogybėje bando įžvelgti ir teigiamų dalykų. Galbūt per tuos pusantrų porą metų (prognozuojama, kad tiek laiko gali užtrukti bylinėjimasis) bus priimti gyventojams palankūs teisės aktai, atsiras daugiau suvaržymų kiaulių kompleksams ir pan.
„Iki šiol savo poziciją išsakėme mitingais, piketais. Neseniai Kaune vykusiame pasitarime, kuriame buvo aptarti stambių kiaulių ūkių ir gyventojų interesai, priėmėme rezoliuciją, kuri bus įteikta Seimui, Vyriausybei, ministerijoms. Viliamės, kad į mūsų reikalavimus, siūlymus bus atsižvelgta“, – teigė pasitarime dalyvavęs S. Skurvydas.
Savivaldybės juristas A. Naujokas planuoja būsimo teismo maratono laiką išnaudoti pozicijai stiprinti net pasitelkiant mokslinius tyrimus. Anot jo, šiandien nepakankamai apibrėžti gamtosaugos reikalavimai, administracinė atsakomybė neadekvati gamtai daromai žalai, žmonių sveikatai ir gerovei. Dėl to daugelis stambių kompleksų piktnaudžiauja pažeisdami teisės aktų keliamus reikalavimus.
A. Naujokas svarstė, ar esant tokiai situacijai ir Savivaldybės taryba neturėtų tarti savo žodžio.
Savivaldybės meras Vilhelmas Džiugelis tik iš „Santarvės“ sužinojo apie bugeniškiams nepalankų sprendimą. Politikas patikino, kad jo pozicija dėl Bugenių kiaulių komplekso plėtros nesikeičia – esąs gyventojų pusėje.
Meras sutiko, kad Savivaldybės taryba turėtų išsakyti poziciją Seimui, Vyriausybei. Kiaulių kompleksų veikla turinti būti griežčiau reglamentuota.
BŪTINA VIENYTIS
Kalvarijos savivaldybės (Marijampolės r.) „Santakos“ bendruomenės pirmininkė Raimonda Sutkaitienė pasidžiaugė, kad bugeniškiams pavyko atsilaikyti prieš danų kiaulių invaziją. Kalvarijų kiaulių kompleksas Lietuvoje didžiausias – jo savininkai yra gavę leidimą per metus auginti 90 tūkstančių kiaulių, vos ne dvigubai tiek, kiek leidžia teisės aktai.
Kalvarijos apylinkių žmonės gerai žino, ką reiškia tokia kaimynystė: teršiama gamta, kenčiama nuo srutų dvoko ir kt.
„Turime valdžią ir įstatymus tokius, kokių esame verti. Jeigu mes sėdėsime ir tylėsime, kam reiks, tokius įstatymus ir prastums. Galime burnoti ant valdžios, bet jei nieko nedarysime, tai valdžia kitokia neatsiras. Reikia kovoti aukščiausiu lygiu. Jeigu žmonės būtų aktyvūs, joks danas mūsų nesmardintų“, – samprotavo pašnekovė.
Anot R. Sutkaitienės, danų kapitalo bendrovės samdo stipriausius advokatus, viešųjų ryšių agentūras, o prieš „kiaulinizaciją“ žmonės kovoja tik piketais, mitingais. Ir tai tik keli aktyvistai, ant kurių pečių viskas užkraunama.
ĮDOMIAU – PRAMOGAUTI
Bugenių bendruomenės pirmininkė R. Bradauskienė prisiminė, kaip į pernai sostinėje organizuotą piketą bandė prikalbinti vykti Židikų seniūnijos žmones, kalbėjosi su seniūne Stanislava Valatkevičiene, deja, važiuojančiųjų nebuvo.
„Danų žemės apie Račalius, Lūšę, Pikelius. Gyventojams tektų uostyti srutų dvoką, tačiau jie norėtų, kad kiti juos apgintų“, – replikavo pašnekovė.
Ne ką aktyvesni ir bugeniškiai – surinko parašus ir nutilo. Nors prieš kiaulių komplekso plėtrą yra pasisakę visi bugeniškiai, išskyrus dvi šeimas, kurių atstovai ten dirba, tačiau vykti į piketus, mitingus sunku prikalbinti. Vykdavę vis tie patys žmonės, dažniausiai – jaunimas.
Anot R. Bradauskienės, žmones labiau traukia pramogos. Kai organizavo ekskursiją, norinčiųjų atsirado tiek, kad vos tilpo į du autobusus.
Bendruomenės pirmininkė, prisimindama žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus vizitą į Mažeikius, bando pateisinti žmonių pasyvumą.
„Ministras jokios bėdos nemato, kad Lietuva jau dūsta nuo danų kiaulių smarvės, jam svarbiau užsienio verslininkų, nei gyventojų interesai“, – replikavo moteris.
AKTYVIŲJŲ NĖRA DAUG
Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininkas Rimantas Braziulis, kalbėdamasis su „Santarve“, taip pat akcentavo žmonių pasyvumą. Anot jo, ko gero, 95 proc. Lietuvos gyventojų pasisako prieš danų kiaulių kompleksus, tačiau daugelis yra pasyvūs, į kovą įsijungia tik tie žmonės, kurie suinteresuoti tiesiogiai. Pašnekovas teigė, kad ir kitus reiktų skatinti būti aktyvesnius, esą „siaubingu mastu“ vyrauja korupcija, pareigūnų papirkinėjimas, pataikavimas investuotojams.
„Aplinkos apsauga paralyžiuota ir neveiksni, tai viena labiausiai korumpuotų sistemų. Aplinkosaugininkai nebevykdo jokios kontrolės, prie kiekvieno reikėtų pastatyti po visuomenininką, kad stebėtų jų darbą, nes priešingu atveju jie arba miega, arba kyšius ima“, – negailėjo aštrios kritikos Žaliųjų judėjimo pirmininkas.
Pašnekovas pasidžiaugia bugeniškių atkaklumu. Ir tuo, kad juos palaikė vietos politikai, neatverdami danų kiaulėms vartų. Jam ir pačiam prieš trejus metus, kai vyko susitikimas su „Bugenių agro“ savininku, teko lankytis Bugeniuose. Svečias tada gyventojams papasakojo, kas jų lauktų, jeigu kaimynystėje atsirastų galingas kiaulių kompleksas.
BŪTINA
RIBOTI DYDĮ
R. Braziulis mano, kad neabejinga visuomenė gali daug pasiekti. Jis prisiminė vasarą prie Vyriausybės rūmų vykusį prieš kiaulių komplekso plėtrą nukreiptą piketą. Neseniai Žaliųjų judėjimo pirmininkas gavo raštą, kad bus rengiami nauji dokumentai.
„Bent kol kas atsisakyta sanitarinių zonų mažinimo, sureaguota į kitus mūsų reikalavimus. Nors šiokia tokia pergalė yra. Stebėsime ir kontroliuosime tolesnius aukštų valdininkų veiksmus“, – teigė pašnekovas.
R. Braziulis danų kiaulių invaziją į Lietuvą pavadina valstybės kolonizavimu. Anot jo, jeigu nebūtume Europos Sąjungoje, tokią invaziją reikėtų uždrausti. Žalieji apskritai pasisako prieš kiaulių kompleksus, esą užtektų ne didesnių kaip dviejų tūkstančių kiaulių fermų.
Bugenių bendruomenės atstovai, juos palaikantys Savivaldybės administracijos atstovai, vietos politikai „Santarvei“ ne kartą yra sakę, kad jie ne prieš danų kiaules – tačiau kad būtų gerokai sumažintas vienoje vietoje auginamų kiaulių skaičius. Daugelyje Europos Sąjungos šalių nustatytas fermų kritinis dydis – 5 tūkst. kiaulių per metus, tuo tarpu Lietuvoje – 54 tūkstančiai.
Nuotrauka iš asmeninio archyvo.: Mažeikiškių kovoje prieš danų kiaulių plėtrą taškas dar nepadėtas. Antano JANUŠONIO pieš.
