Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
Krepšininkas Darius Pakamanis iš gimtojo miesto išvyko, kai buvo dvidešimties – pradėjo sportininko karjerą, kuri nuvedė ne tik į Lietuvos, bet ir į Ispanijos bei Ukrainos komandas.
Pernai jis grįžo padėti „Mažeikiams“ išlikti Lietuvos krepšinio lygoje.
Šį sezoną drauge su gimtojo miesto ekipa jos kapitonas Darius aukščiausių tikslų siekia Nacionalinėje krepšinio lygoje.
Rezultatai priklauso ir nuo rūbinės
Šiemet Nacionalinėje krepšinio lygoje „Mažeikių“ komanda žengia tarp lyderių – užima trečiąją turnyrinės lentelės vietą. Tiesa, paskutiniu metu ekipos žaidimas kiek buksuoja – iš eilės patirti trys pralaimėjimai. Jie komandos kapitonui, patyrusiam 34-erių metų žaidėjui didelio nerimo nekelia.
„Kiekviena komanda, kad ir kokio ji pajėgumo būtų, anksčiau ar vėliau patiria tokių „duobių“. Visiems būna nesėkmių ruožai, kai tenka palikti aikštę nuleista galva.
Dabar į šią duobę patekome mes. Viena vertus, pritrūko sportinės sėkmės, kita – vien trenerio indėlio nepakanka. Mes ir patys rūbinėje pasikalbame, kaip išvengti tokio pralaimėjimų ruožo. Manau, kad žaidimas jau vėl gerėja“, – „Santarvei“ sakė Darius Pakamanis.
O nuo rūbinės, anot sportininko, priklauso ir rezultatai – jeigu komandoje nebus pykčių, priekaištų vienas kitam, tai ir aikštelėje bus darnus žaidimas.
Pasak Dariaus, ar šį sezoną žaidėjų auros atitiko, ar kas kita lėmė, bet ir po pralaimėjimų ekipa lieka lyg vienas kumštis. Nėra taip, kad rungtynės pasibaigė, ir visi išsiskirsto – laisvalaikiu komanda neretai susirenka pažiūrėti sporto varžybų.
Grįžti buvo nelinksma
2001 metais su Mažeikių „Nafta“ tapęs LKAL čempionu Darius, kaip pats sako, pasileido į kelionę… Su pertraukomis apie septynis sezonus jis atstovavo „Šiauliams“, su šia komanda tapo ne tik LKL medalininku, bet ir iškovojo BBL čempionų vardus. Taip pat žaidė Valjadolido ir Melilos klubuose Ispanijoje, atstovavo Odesos krepšinio komandai Ukrainoje, rungtyniavo Utenos ekipoje…
„Grįžau į Mažeikius, žiūriu: ogi niekas nepasikeitė, treneris Aloyzas Rudys – tas pats. Juokauju, aišku, po tiek laiko grįžus ir miestas išgražėjęs, ir sirgaliai pasikeitę.
Liūdina tik tai, kad trūksta mūsų mieste šiuolaikinės sporto arenos – net ir mažesni miestai jas sugebėjo pastatyti, ne tik sportininkai, bet ir visi gyventojai gali džiaugtis naujų arenų teikiamomis paslaugomis. O juk Mažeikiai turi gilias krepšinio tradicijas, tapo ir A, ir B lygų čempionais, išugdė ne vieną pajėgų krepšininką“, – sakė komandos kapitonas.
Kaip pripažįsta sportininkas, nelinksma buvo praėjusį sezoną sugrįžti – LKL čempionate komanda buvo patyrusi daugiau kaip dvidešimt pralaimėjimų, buvo labai sunku morališkai – po tokių nesėkmių visi gali palūžti. Bet pavyko kiek pataisyti reikalus ir pritrūko tik vienos pergalės, kad mažeikiškiai būtų likę stipriausioje šalies krepšinio lygoje.
Ir tą sezoną, ir šį krepšininkas sužavėtas Mažeikių sirgalių ir lenkia prieš juos galvą – po tokių komandos nesėkmių jie galėjo nusisukti nuo ekipos, pradėti kaltinti žaidėjus ir trenerius, bet… Krepšininkus palaikė ir palaiko pilnos tribūnos, ateina žiūrėti draugai, giminės.
„Tad ir stengiesi kuo geriau pasirodyti, rungtyniauji visiškai kitaip, iki paskutinių jėgų“ – sakė Darius.
Plačiau skaitykite ketvirtadienio laikraštyje.
