Lietuvos „žalieji“ ragina bugeniškius neįsileisti daniškų kiaulių ir labiau spausti vietos politikus. Savivaldybės tarybos sprendimas gali būti labai reikšmingas ne tik mažeikiškiams, bet ir visai Lietuvai. Anot Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininko Rimanto Braziulio, užsienio kapitalo kiaulių kompleksai – kolonizacijos pradžia. Mažeikiškiai politikai gali būti vieni pirmųjų, tam pasipriešinusių. 
DANIŠKŲ KIAULIŲ DAUGĖJA
R. Braziulis informavo, kad neseniai Seime lankėsi Danijai atstovaujantys europarlamentarai. Jie atvirai kalbėję apie tai, kad kiaulės Daniją pavertė dykuma, kur užterštas vanduo, oras, nebėra varlių, gandrų, kitokių paukščių. Danijos Vyriausybė yra priėmusi sprendimą iki 2020 metų pusę teritorijos užsodinti miškais, o kiaulių verslą iškelti į Rytų Europą. Svečiai patarė mūsų parlamentarams neleisti Lietuvos paversti dvokiančia šalimi, Europos Sąjungos kiaulide.
Pastaruoju metu į Lietuvą vis sparčiau veržiasi Danijos ir kitų šalių verslininkai, kurie renovuoja senus sovietinius ir pageidauja statyti naujus kiaulių auginimo kompleksus.
Danų rankose jau atsidūrė Ignalinos, Pasvalio, Pakruojo, Kelmės ir Raseinių rajonų sovietiniai kiaulių kompleksai.
Danų kapitalo įmonė „Bugenių Agro“ su kiaulėmis braunasi ir į mūsų rajoną – ketinama atgaivinti Bugenių kiaulių kompleksą. Tik kiaulių ten per metus būtų užauginama nebe 12, o 43 tūkstančiai.
„Geriausia išeitis būtų buvusi, išėjus rusams, tuos kompleksus susprogdinti“, – per susitikimą su bugeniškiais rėžė Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininkas.
SMARVĖ NEAPLENKS IR MAŽEIKIŲ
Lietuvos įstatymai ir nutarimai palankūs užsienio kiaulių fermas perkelti į mūsų šalį. Čia leidžiama statyti kompleksus, kuriuose per metus būtų užauginama iki 54 tūkstančių kiaulių, tuo tarpu net sovietiniais metais viename komplekse daugiausia buvo auginama 12 tūkstančių. Daugelis Europos Sąjungos šalių jau „atsikando“ didelių kompleksų, priimti nutarimai, ribojantys kiaulių skaičių. Pavyzdžiui, Danijoje viename komplekse leidžiama auginti ne daugiau kaip 3,5 tūkstančio kiaulių. Švedijoje didelėmis laikomos fermos, kuriose auginama iki tūkstančio kiaulių.
„Tarybiniai kompleksai dvokė labiau, tačiau srutos buvo mažiau pavojingos. Uždaruose rezervuaruose laikomos srutos yra koncentruotos. Žalios srutos turi daugiau bakterijų. Jos pavojingesnės dar ir dėl to, jog fermose dabar kur kas daugiau nei anksčiau naudojama chemijos“, – lygino R. Braziulis.
Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininkas pastebėjo, kad nuo kompleksų sklindanti smarvė, kai įjungiami ventiliatoriai, jaučiama už 5–7 kilometrų. Kai būtų laistomos srutos, smarvė neaplenktų ir Mažeikių. Tuo neabejoja ir mažeikiškiai, lankęsi Pakruojo rajono „Mūšos“ komplekse ir jį suradę… pagal smarvę.
Netoli komplekso gyvenantys žmonės nuolat jaučia dvoką. Net už kelių kilometrų gyvenantys žmonės negali atidaryti langų ar prisėsti kieme ant suoliuko, pasidžiauti lauke skalbinių.
DVOKAS – NE VIENINTELĖ BLOGYBĖ
Lietuvos visuomenės sveikatos centro duomenimis, skystame kiaulių mėšle yra gausu ligų sukėlėjų. O skleidžiamas amoniakas gali sukelti kvėpavimo takų, akių gleivinės uždegimus, ašarojimą.
Mokslininkai didelių kompleksų srutose yra nustatę 400 pavojingų komponentų: sunkiųjų metalų, antibiotikų, hormonų, pesticidų, mikrobų, virusų.
Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininkas R. Braziulis sakė, kad srutos ir smarvė – ne vienintelės blogybės, lydinčios užsienio kapitalo kompleksus.
„Prasidės kolonizavimas. Šiandien danai, olandai įkuria kompleksus, rytoj perka žemes, poryt augina grūdus, o dar vėliau stato mėsos perdirbimo kombinatus, bankrutuoja mūsų žemdirbiai. Šalis okupuojama ne ginklu, o ekonomiškai. Užimama teritorija, mums lieka srutos, smarvė, oro, žemės ir vandens tarša bei sergantys žmonės“, – nelinksmai kalbėjo R. Braziulis.
Danija per metus užaugina 2528 milijonus kiaulių, tuo tarpu Lietuva – apie 1,3 milijono. R. Braziulis prognozavo, kad jeigu nieko nedarysime, po kelerių metų Lietuvoje gali būti auginama apie 30–40 milijonų užsienietiškų kiaulių.
Profesorius Antanas Svirskis teigia, kad užsienietiška kiauliena kur kas prastesnė už lietuviškąją. Užsienio šalių kiaulių augintojai, siekdami išvengti epidemijų, naudoja daug antibiotikų, įvairių vaistų, kiaulės šeriamos nenatūraliais pašarais, naudojami augimo hormonai, genetiškai modifikuotų sojų rupiniai. Iškyla grėsmė lietuviams tapti bandomaisiais triušiais…
KOMISIJA PASAKĖ „NE“
Savivaldybės mero sudarytos komisijos pirmininkas Jonas Siminkevičius informavo, kad komisija nutarė nepritarti Bugenių komplekso atgaivinimui. Komisijos nariai, kaip ir „žalieji“, mano, kad kiaulių komplekso kaimynystė užkirstų kelią kaimo turizmui bei ekologiniams ūkiams, kristų nekilnojamojo turto vertė, dėl galimo srutų patekimo iškiltų pavojus Šerkšnės, Varduvos ir Kvistės upėms, laistomų srutų dvokas apylinkės gyventojams sukurtų diskomfortą ir sumažintų sodybų patrauklumą. Baiminamasi, kad gali tekti uždaryti Ruzgų pradinę mokyklą.
Su komisijos išvadomis vakar susipažinę Kaimo reikalų ir gamtos apsaugos komiteto nariai nutarė Tarybos posėdyje balsuoti prieš komplekso atgaivinimą. Šiandien UAB „Bugenių Agro“ prašymą turėtų svarstyti Ekonomikos, vietinio ūkio ir finansų komitetas. „Santarvės“ neoficialiomis žiniomis, jo sprendimas taip pat gali būti nepalankus danų kapitalo įmonei.
Įvairiai danų ketinimus vertina rajono verslininkai. Verslininkų asociacijos prezidentas Kęstutis Bartkevičius „Santarvei“ sakė, kad negalėtų kalbėti už visus asociacijos narius, nes niekas oficialios nuomonės neklausė. Tačiau jis pats, kaip žmogus, politikas ir šiaurinėje miesto dalyje įsikūręs verslininkas, pasisako prieš Bugenių komplekso atgaivinimą. K. Bartkevičius patikino, kad šią poziciją balsuodamas „prieš“ jis išreikš ir Tarybos posėdyje.
POLITIKAIS PATARĖ NEPASITIKĖTI
„Atėjo laikas parodyti: esame civilizuota ar laukinė barbarų, aborigenų tauta“, – R. Braziulis ragino žmones nebūti stebėtojais ir spausti vietos politikus, Taryboje turėsiančius priimti sprendimą dėl Bugenių komplekso atgaivinimo.
Svečias prisipažino nusivylęs politikais. Pavyzdžiui, Pakruojo rajone „prieš“ „Mūšos“ kiaulių kompleksą buvo surinkta apie 5 tūkstančius gyventojų parašų, tačiau politikai į juos neatsižvelgė.
Kelmės rajono tarybos nariai, išvakariai žadėję balsuoti prieš sovietinio komplekso atgaivinimą, per posėdį vienbalsiai „palaimino“ danų kiaulių verslą.
R. Braziulis neatmeta galimybės, kad tokiems sprendimams įtakos turėjo asmeniniai danų verslininkų susitikimai su Tarybos nariais, parama savivaldybėms.
„Artėja rinkimai. Pinigai politikams reikalingi“, – replikavo R. Braziulis.
Žaliųjų judėjimo pirmininkas nedrįso įtarinėti mažeikiškių politikų, tačiau patarė bugeniškiams jų nepaleisti iš akiračio iki pat lemiamo Tarybos posėdžio. Kol kas tik Raseinių politikai pasipriešino danų planams atgaivinti Raseinių rajone buvusį Nerimdaičių kiaulių kompleksą.
R. Braziulis sakė, kad gyventojų bendruomenės ir nevyriausybinės organizacijos yra priverstos savo interesus ginti teismuose. Šiuo metu Lietuvos teismuose nagrinėjama bene 12 bylų, susijusių su Danijos kompanijos „Saerimner“ veikla ir politikų sprendimais.
ŽMONĖS IMASI VEIKSMŲ
Prieš Bugenių kompleksą pasisakantys gyventojai didelių protesto akcijų neorganizuoja, tačiau pasyvumu jų neapkaltinsi. 229 Ruzgų ir Bugenių kaimų žmonės pasirašė nesutinkantys, kad buvusiame Bugenių komplekse būtų auginamos kiaulės. Į sanitarinę zoną įeinančių 25 sodybų savininkai atsisakė anksčiau notariškai patvirtintų sutikimų.
„Mes turime galvoti ne tik apie save, bet ir apie savo vaikus. Sanitarinėje zonoje nebus galima užsiimti jokiu verslu, ekologiniu ūkininkavimu, yra taikomi kitokie apribojimai. Ar tokiame ūkyje norės gyventi mūsų atžalos? Jo ir parduoti niekam negalėsime“, – argumentavo parašų atsisakę žmonės.
Bugenių ir Ruzgų kaimų gyventojų prašymai nepriimti jiems nepalankaus sprendimo pasiekė ne tik Savivaldybės merą ir Tarybą, bet ir Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentą, Telšių apskrities viršininko administraciją, Telšių apskrities visuomenės sveikatos centrą.
Seimui ir Vyriausybei adresuotame rašte prašoma Lietuvoje užkirsti kelią užsienio kiaulių ūkiui.
Dėl „Bugenių Agro“ ketinimų susirūpino ir Ukrinų bei Žemalės kaimų žmonės. Su Žemalėje įsikūrusia danų kapitalo įmone UAB „Tritcho“ sudaryta sutartis dėl srutų išlaistymo. Šios bendrovės žemės driekiasi iki Ukrinų ir toliau.
„Žemališkiai teiraujasi, ar tiesa, kad jų apylinkėse bus laistomos srutos. Jie baiminasi, kad dėl šito kris ir jų nekilnojamojo turto vertė, bus užteršti šuliniai“, – „Santarvei“ sakė Šerkšnėnų seniūnas Alfonsas Šakauskas.
10 kilometrų šlangų nepakaktų pasiekti visus laukus. Iškilo grėsmė, kad cisternos, gabenančios 35 kubus tonų srutų, gerokai apgadintų kelius.
APLINKOS TYRIMAS – PRIVALOMAS
Bugenių ir Ruzgų kaimų bendruomenių pirmininkės Biruta Rūdienė ir Zinaida Jakštienė kol kas sulaukė tik Telšių apskrities visuomenės sveikatos centro ir Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento atsakymo, jog ūkinės veiklos planuotojas privalės parengti aplinkos vertinimo programą.
Tokią išvadą departamentas „Bugenių Agro“ surašė gegužės 2 dieną.
„Leidimą ūkinei veiklai nėra paprasta gauti, reikia atlikti ne vieną procedūrą“, – „Santarvę“ tikino departamento direktorius Rimantas Krankalis.
Direktorius paaiškino, kad „Bugenių Agro“ apie parengtą poveikio aplinkai vertinimo programą ir ataskaitą visuomenę turės informuoti iš anksto – per spaudą ar Savivaldybės skelbimų lentą. Atsižvelgiant į žmonių siūlymus, ataskaita turės būti tikslinama, derinama ir tik įvertinus visus siūlymus, teikiama Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui. Apie tai perspėta ir UAB „Bugenių Agro“.
Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininkas R. Braziulis dėl aplinkos vertinimo turi skeptišką nuomonę.
„Aplinkos vertinimas yra pornografija. Visos išvados būna vienodos. Kas pinigus moka, tas ir muziką užsako. Apie tai ne kartą esame kalbėję ministerijoje, tačiau niekas nesikeičia“, – ironizavo R. Braziulis.
Jo žodžių teisingumu galėjo įsitikinti ir gyventojai. Per susitikimus su bugeniškiais ir ruzgiškiais mokslininkas Zenonas Strusevičius, ruošiantis aplinkos vertinimo programą, aktyviai gynė… UAB „Bugenių Agro“ interesus.
Jono ir Sigito STRAZDAUSKŲ nuotr.:
Bugenių kaimo žmonės nutarė palaikyti Lietuvos žaliųjų judėjimą: bendruomenės atstovai važiuos į prie Seimo rengiamą protesto akciją, nukreiptą prieš užsienio kiaulininkystės plėtrą Lietuvoje.
