Tarybos nariai per metus vadinamųjų kanceliarinių išmokų gauna tiek, kiek skiriama rajono sportui.
Nuo spalio mėnesio Tarybos nariams teks atsiskaityti, kur išleidžia vadinamąsias kanceliarines išmokas. Tikimasi, kad Seimo patvirtinta įstatymo pataisa užkirs kelią vietos politikams biudžeto lėšas naudoti ne pagal paskirtį.
TEKS TEIKTI DOKUMENTUS
Kiekviena savivaldybės taryba politikams skiria skirtingas pinigų sumas veiklai vykdyti. Kompensacijos priklauso ir nuo atitinkamų pareigų, ir nuo Tarybos narių norų bei geros valios – nes jų dydį balsavimu nusistato patys.
Šiuo metu eiliniai mažeikiškiai Tarybos nariai kaip kompensaciją už pašto, telefono, kanceliarines prekes ir transporto išlaidas gauna po 141 litą, komitetų pirmininkams išmokos siekia 350 litų. Solidesnes sumas – nuo 550 iki 1096 litų – gauna neetatiniai vicemerai.
Pagal dabar galiojančius teisės aktus, niekam iš Tarybos narių nereikėdavo atsiskaityti, kur ir kam išleidžiami jiems skirti pinigai. Šios kadencijos tarybos nariai bus pirmieji, kuriems privaloma atsiskaityti už šiai veiklai skiriamas lėšas.
Pirmą kartą tokią prievolę tenka vykdyti ir šios kadencijos Seimo nariams.
TURĖS KEISTI REGLAMENTĄ
Priėmus Savivaldos įstatymo pataisą, Tarybos iki rugsėjo 31 dienos turės savo veiklos reglamentuose numatyti tvarką, kaip politikai atsiskaitys už išmokas, kokias išlaidas bus galima kompensuoti, kokius dokumentus pateikti ir pan.
Šį mėnesį mūsų išrinktieji atostogauja, į posėdį rinksis tik rugpjūčio pabaigoje. Reglamento rengimo komisijos pirmininkas, vicemeras Rimantas Norkus teigė, kad Taryba veiklos reglamento pakeitimų imsis po atostogų.
Politikas mano, kad iki spalio mėnesio suspės įgyvendinti naujas nuostatas.
ATLYGINIMO NEGAUNA
Vietos savivaldos įstatymas numato, kad Tarybos nariai už sugaištą laiką posėdžiuose gali gauti atlyginimą, kuris skaičiuojamas pagal vidutinį šalies atlyginimo dydį. Tačiau Tarybos narių atlygis už šį darbą menkas, todėl tokia galimybe nesinaudoja ne tik mažeikiškiai, bet ir kitų rajonų politikai.
Už sugaištą laiką netiesiogiai kompensuojama ir per vadinamąsias kanceliarines išmokas.
„Jeigu politikams reikėtų mokėti už dalyvavimą posėdžiuose, tai labai apsunkintų visų darbą. Tektų pildyti darbo laiko apskaitos žiniaraščius, daugelis Tarybos narių yra dirbantys, gauti atlyginimą jie galėtų tik pristatę pažymą, kad posėdžių metu jie negauna atlyginimo savo darbovietėje“, – trūkumus vardijo Savivaldybės tarybos sekretorė Izoleta Savickaja ir pridūrė, kad teisingiausia būtų, jei Tarybos nariai, kaip ir parlamentarai, už savo darbą gautų fiksuotą atlyginimą.
BUHALTERIJAI – PAPILDOMAS DARBAS
Savivaldybės buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjas Arvydas Pocius teigė iš Seimo tinklalapio sužinojęs apie pasikeitimus. Jis spėjo, kad „iš buhalterinės pusės“ laukia daug papildomo darbo.
„Jeigu Tarybos nariai dokumentais nesugebės pagrįsti kompensacijų, pinigėlius teks grąžinti. Apskaitos reikalausime, kaip priklauso. Įstatymas yra įstatymas“, – apie naują tvarką kalbėjo vedėjas.
Įstatymo pataisos numato, kad vietos valdžia turės atsiskaityti ir kaip panaudoja reprezentacines išlaidas.
Pagal Tarybos narių skaičių Mažeikių rajono savivaldybės mero fondui, kuris naudojamas kaip reprezentacinės lėšos, per mėnesį galėtų būti skiriama iki dviejų Statistikos departamento nustatytų Lietuvos ūkio vidutinio mėnesinių darbo užmokesčių (šiuo metu vidurkis – 2193 litai) dydžio suma, arba 4386 litai. Tačiau, kaip informavo A. Pocius, mūsų biudžete reprezentacinės išlaidos nenumatytos.
SITUACIJOS NEDRAMATIZUOJA
„Santarvės“ kalbinti Tarybos nariai prisipažino neanalizuojantys, kam ir kiek išleidžia pinigų. Nors vieni teigė, kad daugiausia pinigų suryja degalai važiuojant pas rinkėjus, į susitikimus, posėdžius, kiti – kad brangiausi yra telefono pokalbiai, bet konkrečių sumų įvardyti negalėjo.
Tačiau situacijos dėl to, kad teks įrodyti, kur padėję iš biudžeto gautus pinigėlius, mūsų išrinktieji nedramatizuoja. Esą išmokos nesančios tokios didelės, kad negalėtum įrodyti, kur jas padėjęs. Netgi yra teigiamai vertinančių pinigų naudojimo sugriežtinimą.
„Šiuo laikmečiu, kada visi suirzę, skaičiuoja ir savus, ir svetimus pinigus, tokia atskaitomybė gal ir reikalinga. Esu dirbęs ir pagal verslo liudijimą, atsiskaityti reikėdavo. Nenaujas atradimas“, – samprotavo neetatinis vicemeras Vytautas Mažeikis, per mėnesį už darbą Taryboje gaunantis 550 litų.
Politikas sakė, kad yra bandęs suskaičiuoti, kaip panaudoja tą sumą.
„Tenka dažnai važiuoti į Telšių regioninę tarybą, Vilnių. Esu bandęs susiskaičiuoti. Visaip būna: kartais tos sumos užtenka, o kartais tiek ir neišleidžiu“, – prisipažino pašnekovas.
Neetatinis vicemeras Viktoras Bugnevičius buvo atviras: nėra analizavęs išlaidų ir tai padaryti net būsią įdomu. Įsitikinęs, kad to nedaro nė vienas politikas.
„Manau, kad teisingai. Jei gauni iš valstybės, tai reikia atsiskaityti“, – savo nuomonę išsakė politikas.
Opozicijos lyderis K. Bartkevičius taip pat teigiamai vertina sugriežtinimą, nes yra įsitikinęs, kad ne visi Tarybos nariai pinigus išleidžia pagal paskirtį. Tačiau, anot jo, tokia prievolė turėtų būti taikoma tik komitetų pirmininkams, vicemerams, gaunantiems didesnes sumas.
VICEMERUI GALI BŪTI SKRIAUDA
Neetatinis vicemeras, kuruojantis žemės ūkį, Jonas Siminkevičius per mėnesį gauna 1096 litų, vadinamųjų kanceliarinių išmokų. Tačiau vadinti jį neetatiniu lyg ir netiktų, nes niekam ne paslaptis, kad tie pinigai, tik kitaip pavadinti, yra savotiškas atlygis už jo kasdienį darbą Savivaldybėje.
„Turiu atidirbti, nes yra įvairių vertinimų“, – teigė vicemeras.
Pavyzdžiui, opozicijos lyderis Kęstutis Bartkevičius ir „Santarvei“ yra sakęs, kad jei žmogus dirba visą dieną, tai atitinkamai turėtų būti įformintas ir jo darbas.
J. Siminkevičių, ko gero, labiausiai palies ir reikalavimas dokumentais įrodyti, kur išleidžiamos politikams skiriamos išlaidos. Be abejo, dalį pinigų tektų grąžinti į biudžetą.
„Tada tiek nedirbsiu. Manau, be viso to galima apsieiti. Lankysiu posėdžius, ir tiek. Kaip ir kiti Tarybos nariai. Jeigu bus reikalingas mano darbas, atsiras ir išeitis. Kaip Taryba nuspręs, taip ir bus“, – komentavo politikas.
IŠLEIDŽIA DAUGIAU
Savivaldybės meras Vilhelmas Džiugelis tik iš „Santarvės“ sužinojo apie Vietos savivaldos įstatymo pataisas.
„Man nelabai rūpi. Kiek aš čia tų pinigų tegaunu“, – pridūrė jis.
Patikslinti, kokia kompensacija jam skiriama, meras negalėjo ir pasiūlė kreiptis į Buhalterinės apskaitos skyrių.
V. Džiugelio manymu, politikai bus apkrauti papildomu darbu, padaugės biurokratijos. Meras nenorėjo komentuoti, ar ne per daug pinigėlių gauna neetatiniai vicemerai, pasak jo, tai esą „nekorektiška“.
Kita vertus, Tarybos vadovas patikino, kad jam pačiam nesunku bus įrodyti, kur naudoja skiriamas išmokas.
„Niekada neturėjau reprezentacinėms lėšoms skirtų pinigų. Priimant svečius, važiuojant į komandiruotes, susitikimus, susirinkimus, tenka išleisti ir asmeninių pinigų“, – patikino meras.
RINKĖJAMS DIRBA UŽ DYKĄ
Problemų dėl išlaidų pagrįstumo neturės tik 7 politikai iš 27, kurie rinkėjams atstovauja veltui.
Tačiau kiti 20 Tarybos narių mokesčių mokėtojams per metus kainuos apie 70 tūkstančių litų. Panašiai tiek pinigų metiniame biudžete numatyta rajono sportui išlaikyti.
Nuo metų pradžios išmokų atsisakė nepriklausomu Tarybos nariu pasivadinęs Pranas Noreika. Nuo kovo 1-osios rinkėjams nė cento nekainuoja ir opozicijai atstovaujantys Saulius Šiurys, Kęstutis Bartkevičius, Virginija Eidimtienė, Sigutė Bernotienė, Vytautas Visminas ir Jonas Žičkus.
Tačiau ne visi Tarybos nariai, kalbantys apie biudžeto taupymą, tai linkę daryti savo sąskaita. Jeigu anksčiau meras Vilhelmas Džiugelis ir vicemeras Rimantas Norkus išsiversdavo be kompensacijų už pašto, telefono, kanceliarines prekes ir transporto išlaidas, tai šiemet jų paprašė.
Jiems, kaip ir eiliniams Tarybos nariams, kas mėnesį skiriama po 141 litą.
Nuotr. Sigito STRAZDAUSKO.: Nuo spalio mėnesio mūsų išrinktieji dokumentais turės įrodyti, kur ir už kiek pirko kanceliarinių prekių.
