Prie Norvegijos ambasados vyko solidarumo piketas „Aš esu Gabrielius“. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Prie Norvegijos diplomatinės atstovybės Vilniuje piketavę piliečiai ambasados reikalavo tarpininkauti biologinei motinai grąžinant Švedijoje rastą ir globėjams Norvegijoje perduotą septynmetį lietuvį Gabrielių, taip pat sudaryti galimybę užsieniečiams išvykti iš Norvegijos su savo vaikais.
Įteikė kreipimąsi
Antradienio vidurdienį prie Norvegijos ambasados į akciją „Aš esu Gabrielius“ susirinko apie 30 žmonių, kuriuos subūrė penkios Lietuvos pilietinės ir politinės organizacijos. Vienas iš piketo organizatorių, Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos vadovas Julius Panka Norvegijos ambasadoriaus pavaduotojai įteikė kreipimąsi, kuriame prašoma užtikrinti Norvegijoje esančių lietuvių vaikų saugumą, taip pat teises lietuviams tėvams iš Norvegijos išvykti kartu su savo vaikais, jeigu jiems gresia vaikų atėmimas.
„Atvykęs į Norvegiją imigrantas privalo laikytis ten nustatytų įstatymų ir normų. Bet jeigu atsiranda toks konfliktas, kad iš jo atima vaiką, jis turi turėti teisę pasišalinti su tuo vaiku. (…) Aš manau, kad 99 proc. tėvų pasirinks galimybę niekada daugiau neperžengti Norvegijos sienos, kad išsaugotų savo vaiką“, – kalbėjo J. Panka.
Griežta politika
Dokumentą priėmusi ambasadoriaus pavaduotoja Ingrida Suzana Farner (Ingrid Susanne Farner) teigė suprantanti Lietuvoje kilusią pasipiktinimo bangą, tačiau pabrėžė, kad Norvegijoje vaikų teisių apsaugai yra skiriamas ypatingas dėmesys ir griežta Oslo politika šiuo klausimu gerai žinoma užsienyje. Bylos detalių ambasados atstovė nekomentavo.
„Jei yra kokių nors įtarimų, kad vaikui kyla pavojus, arba su juo blogai elgiamasi, pradedami procedūriniai veiksmai. Norvegijos tarnybos taip elgiasi ne savo malonumui“, – sakė ambasadoriaus pavaduotoja.
Prie piketo organizavimo prisidėjusi, tačiau jame nedalyvavusi „Vakarų Lietuvos tėvų forumo“ pirmininkė Kristina Paulikė prieš renginį ELTAI sakė, Europos Sąjunga visų pirma turėtų suvienodinti vaikų teisių apsaugos įstatymus viduje, taip pat vienu balsu siekti susitarimų šioje srityje su trečiosiomis valstybėmis, įskaitant ir Norvegiją.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigia, kad Lietuva dės visas diplomatines ir teisines pastangas Gabrieliaus B. grąžinimui į Lietuvą, tačiau įspėjo, kad Vilniaus pastangos daryti įtaką teisminiam procesui Norvegijoje yra ribotos – šios šalies vaikų teisių apsaugos tarnyba „Barnevernet“ yra itin autonomiška, iš jos gauti informacijos sunku ne tik užsienio, bet ir pačios Norvegijos institucijoms.
Paskatino solidarumas
Prie ambasados susirinkę žmonės teigė čia atėję paskatinti pilietinio solidarumo. Vilnietė Aldona, ketverius metus gyvenusi Norvegijoje, negailėjo kritikos Lietuvos diplomatinėms tarnyboms. Paklausta apie savo patirtį Norvegijoje, ji pasakė, kad jai neteko savo šeimoje susidurti su panašia situacija.
„Mes papuolėme į tokį tarpą, kada mano vaikai jau buvo suaugę ir toms suinteresuotoms grupėms jie nebuvo įdomūs“, – sakė Aldona.
Grąžino globėjams
ELTA primena, kad Švedijos institucijos nepilnametį Lietuvos pilietį Gabrielių B., kurį dėdė vežė į Lietuvą, grąžino globėjams Norvegijoje sausio 28 d., apie tai neinformavusi Lietuvos diplomatinės atstovybės Stokholme. Užsienio reikalų ministerija apie grąžinimą sužinojo tik pirmadienį, vasario 2 d. Tą pačią dieną Švedijos užsienio reikalų ministerija priėmė Lietuvos ambasadorių Švedijoje Eitvydą Bajarūną, kuris aiškinosi perdavimo aplinkybes. Antradienį Norvegijos užsienio reikalų ministerijoje lankysis ir Lietuvos ambasadorė Izolda Bričkovskienė.
Atimtas iš mamos
Septynerių metų Gabrielius dingo Norvegijoje per susitikimą su biologine motina Gražina Leščinskiene. Iš lietuvės sūnus buvo atimtas pernai balandį, Norvegijos mokyklai įtarus, kad berniukas seksualiai fantazuoja. Neva nesulaukusi jokios pagalbos, brolio padedama moteris sūnų
mėgino parsivežti į Lietuvą, kur motinystės teisės jai neapribotos. Jų planą sustabdė Švedijos pareigūnai, tačiau apie rastą lietuvį jo tėvynės neinformavo. Užsienio reikalų ministerijos (URM) duomenimis, G. Leščinskienė į Lietuvos ambasadą Švedijoje kreipėsi sausio 29 dieną.
