Psichiatrės teigimu, pavasarinės depresijos sunkesnės nei rudeninės

Medikai pastebi, kad gamtos ritmo, sezono pasikeitimas vienus žmones veikia labiau, kitus mažiau. Bet kokie gyvenimo pokyčiai, jei jie yra mums svarbūs, sukelia vienokias ar kitokias organizmo reakcijas.
Su tuo dažnai susidurianti Klaipėdos universitetinės ligoninės afektinių sutrikimų skyriaus vedėja psichiatrė Jolita Striškaitė sako, kad dėl įvairiausių pasikeitimų sutrinka žmonių nuotaikos, o tai gali privesti prie depresijos.

KITOKIA
DEPRESIJOS FORMA
Klaipėdos universitetinės ligoninės afektinių sutrikimų skyriuje ir gydomi žmonės, patiriantys nuotaikos sutrikimus. Dažniausiai skyriuje susiduriama su pacientais, turinčiais depresijos pažymių.
„Kartais pasitaiko ir rimtesnėmis psichikos ligomis sergančių ligonių, bet jie būna ramūs, jiems nereikalingas specialus režimas, todėl prieš porą metų susikūręs mūsų skyrius yra atviras: žmonės gali išeiti pasivaikščioti po ligoninės teritoriją, tik personalas turi žinoti, kur kokiu momentu ligonis yra. Paprastai dėl to susitariame“, – pasakojo J. Striškaitė.
Gydytojos žodžiais, dabar yra tokie laikai, kad gyvenimo tempas yra spartus, mes esame posovietinių laikų karta. Naujoji karta dar nelabai paaugusi. Laikmečio, politiniai pasikeitimai žmonėms sukelia nerimą. Jei tas nerimas tęsiasi ilgai, jis tampa nesveiku, patologiniu nerimu, kuris dažnai perauga į depresiją.
Šiuos sutrikimus pastaruoju metu ganėtinai sunku diagnozuoti. Klasikinių depresijų dabar yra mažai. Dauguma jų užmaskuotos.
„Žmogui skauda galvą, nugarą, skausmai mėtosi po visą kūną. Tada einama pas įvairius daktarus, bet niekas nieko neranda. Galiausiai kas nors jam išdrįsta pasiūlyti nueiti pas psichiatrą. Tokie žmonės pas mus dažniausiai ir pasilieka. Po savaitės kitos specifinio gydymo tie skausmai išnyksta“, – tikino skyriaus vadovė.
VEIKIA
PASIKEITIMAI GAMTOJE
Afektinių sutrikimų skyriuje ligonių itin padaugėja rudenį ir pavasarį. Tai metų laikai, kai, pasak J. Striškaitės, ir sveiki žmonės jaučiasi kitaip: cirkadinių ritmų (svyravimų, susijusių su dienos ir nakties kaita – V. M.) pasikeitimai sukelia nuotaikų svyravimus. Depresija sergantiems žmonėms šie pakitimai būna labiau išreikšti. Todėl rudenį ir pavasarį padaugėja ligos atkryčių.
„Žmones veikia pasikeitimai gamtoje, sezoniškumas. Pavasarį tai jaučiama dar labiau nei rudenį, todėl ir pavasarinės depresijos būna sunkesnės.
Mes esame gamtos dalis, todėl į pokyčius joje nereaguoti negalime. Mus veikia ir įvairūs magnetiniai laukai, audros, oro sąlygos. Vasarą ir žiemą nuotaikų kaitos mažesnės, nes pasikeitimai gamtoje nežymūs.
SVARBUS
ARTIMŲJŲ DĖMESYS
Depresija yra lėtinis sutrikimas. Žmonės, kuriems skiriami vaistai, mano, kad jie bus visam gyvenimui. Psichiatrė J. Striškaitė sako negalinti taip tvirtinti, kadangi vienam gal užteks pavartoti vaistus kelis mėnesius ar metus. Kitam liga gali pasikartoti: tai atsitinka tada, kai ilgesnį laiką nevartojus antidepresantų, žmogus vėl patiria stresinę situaciją ar gyvenimo pasikeitimus.
Kai kam, kad išlaikytų nuotaikos pusiausvyrą, mažų, palaikomųjų vaistų dozių reikia visą gyvenimą.
Kita mūsų bėda yra ta, kad artimieji, kaimynai, bendradarbiai tų ligų nesupranta.
„Kojas, rankas turi, tau niekas neskauda, ir liga neva išsigalvojama. Kol pats savo kailiu nepatirsi, nepamatysi, tol nesuprasi, kas tai per susirgimas“, – įsitikinusi psichiatrė.
Sergančiajam depresija artimų žmonių palaikymas yra itin svarbus. Ne lepinimas, o supratimas ir palaikymas.
„Paprastas žmogus bijo, kad įtraukus jį į psichiatrijos įskaitą, kiti galvos, kad jis yra kvailas. Ta bėda išlikusi iki šiol, todėl žmonės bijo savo ligos, bijo tų vaistų. Amerikoje antidepresantinius vaistus vartoja apie 70 procentų žmonių, todėl ten visi ir šypsosi“, – sakė medikė.
Be to, vartodami antidepresantus žmonės bijo, kad prie jų „nepriprastų“, netaptų narkomanais ar pan.
„Pastebėjome, kad neretai alkoholiu piktnaudžiaujantys žmonės, skiriant antidepresinį gydymą, atsikrato šių žalingų įpročių. Tai mes vadiname simptomine alkoholizacija. Tai savotiška savigyda. Ilgai vartojami antidepresantai niekam nesukelia priklausomybės, organizmas prie jų nepripranta“, – teigė medikė.
EFEKTYVIAUSIAS –
KOMPLEKSINIS GYDYMAS
Depresija gydoma kompleksiškai: šalia medikamentinio gydymo taikomi relaksacijos užsiėmimai, meno, muzikos, dramos terapijos. Šiuo metu itin populiari yra psichoterapija. J. Striškaitė pasakojo, kad jos mėgstamiausias pasaulio psichiatraspsichoterapeutas Glen‘as O. Gabbard’as aprašė, kad depresijos gydymas taikant psichoterapiją ir medikamentinį gydymą būna dvigubai efektyvesnis.
„Lietuvoje psichoterapeutų yra labai mažai, žmonėms, ypač iš atokesnių rajonų, jie sunkiai prieinami. Be to, psichoterapeuto paslaugos dažniausiai būna privačios, tam reikalingos nemažos lėšos, o šios srities specialistas turi būti aukšto lygio“, – įsitikinusi psichiatrė.
Klaipėdos universitetinė ligoninė turi savo psichoterapeutą, be to, šios srities pagrindus turi, išėjusi bazinį psichoterapijos kursą yra ir pati gydytoja J. Striškaitė, todėl tuo užsiima ir patys afektinių sutrikimų skyriaus medikai.
„Bendraujant su ligoniu tenka kažką koreguoti, paaiškinti, padėti, bet jokiu būdu neduodame jokių patarimų, jokių gyvenimo receptų“, – sakė skyriaus vedėja.
SUSERGAMA
KRIZEI PRAĖJUS
Žmones veikia ir įvairios krizės. J. Striškaitė pastebi, kad ypač tai jaučiama tarp aukštųjų sluoksnių žmonių, verslininkų. Kritiniai emocijų pasikeitimai būna tada, kai atsiranda kritiniai verslo ir gyvenimo pokyčiai.
O labiausiai depresijos pasireiškia tada, kai krizė baigiasi. Tada ir padaugėja sergančių žmonių.
Psichiatrė paaiškino, kad pačios krizės metu žmonės mobilizuojasi. Jie tada negalvoja apie save, o ieško išeičių, būdų, kaip iš to išsisukti. Kai viskas baigiasi ir įtampa atslūgsta, žmogus lieka su savimi, su savo mintimis, ir tada persitempimas parodo savo.
Kaip pavyzdį vedėja pateikia gyvenimišką atvejį, kai žmona, ilgą laiką slaugiusi savo po insulto lovoje gulinti vyrą, negalvojo apie tai, kaip jai sunku. Viskas prasidėjo po to, kai vyras išėjo anapilin.
„Atrodo, baigėsi visi vargai, bet tada emocijos išeina į paviršių, susergama depresija. Tai mūsų praktikoje yra auksinis standartas. Kol kažkas sudėtinga vyksta, žmogus neturi laiko apie tai galvoti“, – pasakoja pašnekovė.
MYLĖKITE SAVE
Nuo depresijos netoli savižudybė. Gydytoja ją vadina pačia bjauriausia, aukščiausia ir ryškiausia manipuliacija kitų žmonių atžvilgiu – esą taip norima atkeršyti, nubausti kažkuo nusikaltusius žmones. Bet savižudybė galima ir sergant kitomis ligomis: nebūtinai tai turi būti depresija ar šizofrenija.
Gydytoja dar kartą pabrėžė, kad nuo depresijos neturi jokio recepto.
„Galbūt tai banalus posakis, bet reikia mylėti save. Tada mylėsi aplinkinius, jie mylės tave. Be to, tai priklauso nuo to, kokie žmogaus interesai, kokia jo pasaulėžiūra, ar jis kuo domisi. Žmonės su ribotais interesais serga dažniau. Jiems neįdomu paskaityti knygą, pasižiūrėti televizorių, kur nors nueiti, gyvenimas tampa pilkas, beprasmiškas, todėl jie ir suserga“, – įsitikinusi J. Striškaitė.
Depresijos priežastys, kaip ir visų psichikos ligų, nėra visiškai aiškios. Tai gali būti genetiniai, socialiniai, biologiniai veiksniai. Kas vyksta sergant depresija, galima suprasti, o dėl ko tai vyksta – neaišku.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: Depresija sergantys žmonės neturėtų jaustis vieniši – jiems itin svarbus artimųjų palaikymas.