Račalių kaimo gyventojai dėl sutrikusio vandens tiekimo neturi kam reikšti pretenzijų. Dalijantis žemės ūkio bendrovės turtą buvo nuspręsta vandentiekį palikti bendruomenei. Račališkiai – vandens vartotojai – tapo ir jo tiekėjais. Bendruomenė norėtų atsikratyti rūpesčių sukeliančiu turtu, tačiau Savivaldybė neskuba jiems padėti. 
VANDENS TURI NE VISI
Į redakciją paskambinę račališkiai prašė padėti spręsti problemą. Anot jų, dalis gyventojų bene porą savaičių gyvena be vandentiekio vandens, kai kurių namų čiaupuose jis retsykiais pasirodo, tačiau nei maistui ruošti, nei drabužiams skalbti netinka. Retas kuris kaimo gyventojas turi šulinį. Daugiausia bėdų patiria žmonės, auginantys gyvulius.
„Turime nemažą gyvulių fermą. Kasdien tenka po 3–4 kubus vandens iš upės atsivežti. Atsibodo tokia netvarka“, – atvirai kalbėjo ūkininkė Daiva Vaičiulienė.
Moteris sakė, kad šis atvejis, kai dingsta vandentiekio vanduo – ne pirmas. Ypač dažnai taip nutinka vasarą. „Kai nėra apskaitos, vandentiekio vanduo naudojamas ir daržams laistyti. Ten, kur spaudimas normalus, bėdų nekyla. Dažniausiai kenčia alytnamių kvartalas“, – pasakojo moteris.
ĮTEISINTO SAVININKO
NĖRA
„Aš ir pati gyvenu be vandens“, – prisipažino Račaliuose gyvenanti Židikų seniūnė Stanislava Valatkevičienė.
Gyvulių nelaikanti moteris sakė apsipratusi su tokia situacija. Nutaiko momentą, kai vanduo trumpam atsiranda, atsargų prisileidžia. Arba vandens iš kaimynų šulinio parsineša.
Anot seniūnės, visos bėdos kyla dėl to, jog nėra konkretaus vandentiekio savininko. Nors jis ir priklauso kaimo bendruomenei, iki šiol šis turtas nėra įteisintas.
Kaimo bendruomenės susirinkimas yra nustatęs vandens tiekimo tvarką. Pagal ją, jeigu trūksta trasa, avarijos likvidavimą turi organizuoti žmogus, kurio žemėje tai įvyko.
PROBLEMA IŠSPRENDŽIAMA
Bendruomenės pirmininkė Vida Abrasonienė „Santarvei“ sakė, kad iki šiol problemų dėl vamzdynų sutvarkymo nebuvę.
Tačiau susikalbėti su Vytautu Miltiniu, kurio žemėje įtrūko vamzdis, nepavyksta daugiau kaip mėnuo.
„Dėl jo užsispyrimo be vandens kenčia nemažai račališkių“, – teigė bendruomenės pirmininkė.
Vytauto Miltinio žmona Rita stebisi tokiais kaltinimais.
„Kažkokia nesąmonė. Mes net žemės visos neapsėjome, kad geriau būtų vamzdį atkasti“, – moteris rodė vietą, kur jis galėtų būti trūkęs.
Jos vyras dirbąs ne vienoje darbovietėje, esąs labai užsiėmęs, laiko tokiems kasinėjimams neturi. „Nejaugi niekas kitas negali atkasti vamzdžio. Seniūnė galėtų pakviesti viešuosius darbus dirbančius žmones. Matyt, jiems tiek to vandens ir tereikia“, – samprotavo moteris, pati šiuo metu besinaudojanti šulinio vandeniu.
PARENGTOS SUTARTYS
Anot bendruomenės pirmininkės V. Abrasonienės, pati opiausia problema yra mokesčių surinkimas iš vandens vartotojų.
„Įkainiai tėra simboliniai. Per mėnesį šeimai tenka mokėti po 12–15 litų. Tačiau nemažai gyventojų įsiskolinę po kelis mėnesius ar daugiau“, – teigė pašnekovė.
Per mėnesį račališkiams tenka už vandenį sumokėti apie 700 litų. Tokio dydžio yra ir jų skola.
„Surinktų pinigų užtenka sumokėti tik už elektrą. Sugedus vandens siurbliui, jo remonto ar kitos išlaidos gyventojams išdalijamos atskirai“, – paaiškino bendruomenės pirmininkė.
Iki šiol vanduo buvo tiekiamas su vartotojais neturint jokių sutarčių. Bendruomenė neturėjo jokio dokumento, galinčio padėti išsireikalauti skolą už paslaugą.
Vakar seniūnė S. Valatkevičienė bendruomenės pirmininkei atvežė vandens tiekimo sutartis. Jas bus siūlyta pasirašyti visiems vandentiekio vandens vartotojams.
„Iki šiol susikalbėdavome draugiškai. Užtekdavo bendruomenės susirinkimo nutarimų. Tačiau konfliktų daugėjant, tokios sutartys būtinos“, – reziumavo seniūnė.
TURTAS TAPO NEBEREIKALINGAS
Kai iro buvusi žemės ūkio bendrovė, račališkiai nenorėjo, jog būtų privatizuotas vandentiekis, nes baiminosi, kad vanduo brangs . Tačiau per gerą dešimtmetį kaimo bendruomenė pavargo nuo vandens tiekėjų pareigų. Tuo labiau kad visi rūpesčiai gula ant bendruomenės pirmininkės ir elektriko Juozo Stočkūno pečių.
Praėjusių metų gruodžio mėnesį bendruomenė kreipėsi į Savivaldybės administraciją, prašydama perimti Račalių vandentiekį. Nesulaukus atsakymo, neseniai buvo parašytas naujas prašymas.
Dėl Račalių problemos vakar į Savivaldybės administraciją dar kartą kreipėsi seniūnė S. Valatkevičienė.
„Geriausias sprendimas būtų vandens tiekimą perleisti tokią patirtį turinčiai bendrovei „Mažeikių vandenys“, – reziumavo seniūnė.
PAPILDOMAS GALVOS SKAUSMAS
UAB „Mažeikių vandenys“ direktorius Pranas Trakinis „Santarvei“ prisipažino ramiai negalintis miegoti nuo minties, kad bendrovei bus atiduoti bešeimininkiai vandentiekiai. Prieš metus rajono politikų sprendimu tokį palikimą bendrovė gavo iš Užlieknės ir Bugenių.
Kad galėtų vandentiekį pradėti eksploatuoti, reikėjo į kiekvieną investuoti iki 15 tūkstančių litų. O kiek lėšų dar reikės norint sutvarkyti senas trasas?
„Apleisti vandentiekiai – mums papildomas galvos skausmas. Tačiau pasirinkimo neturime, Savivaldybės tarybos sprendimus privalome vykdyti“, – teigė bendrovės direktorius.
PROBLEMAI SPRĘSTI – KLIŪTYS
Prašymą perimti vandentiekį Savivaldybės administracija dar yra gavusi iš Leckavos bei Urvikių.
Savivaldybės vicemeras visuomeniniais pagrindais Jonas Siminkevičius teigė, kad problemai spręsti trukdo… problemos. Didžiausias stabdys tai, kad arteziniai šuliniai nėra teisiškai įregistruoti. Vieno juridinis įteisinimas gali kainuoti apie 15 tūkst. litų. Iš 82 veikiančių artezinių šulinių, teisiškai neįregistruota net 61. Vicemeras prasitarė, kad „Mažeikių vandenims“ perduoti Užlieknės ir Bugenių vandentiekiai iki šiol tebėra neįregistruoti.
„Įkėlėm vieną koją, reikia žengti toliau. Bandysime spręsti nuosavybės klausimą tų vandentiekių, dėl kurių žmonės į mus kreipėsi“, – teigė vicemeras.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.:
Račalių bendruomenei vandentiekis tapo nereikalingas.
