Daugiabučių namų renovacija stabdoma dar trims mėnesiams. Aiškinamasi, kiek procentų renovacijai reikalingų lėšų bus skiriama iš Europos Sąjungos fondų.
Tokią naujieną mažeikiškiai išgirdo dvejus metus laukę renovacijos pradžios.
ATIDĖJO
DAR TRIMS MĖNESIAMS
Anksčiau buvo teigiama, kad pagal probleminių teritorijų plėtros programą, renovacija iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bus dengiama 70 procentų. Šiuo metu aiškinamasi, ar iš tikrųjų Europos Sąjunga rems tokią dalį lėšų renovuojant daugiabučius.
Dabar apraše numatyta 85 procentus reikalingų lėšų skirti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, 15 procentų lėšų turėtų prisidėti gyventojai.
Mažeikių savivaldybės taryba yra priėmusi sprendimą daugiabučių namų renovaciją finansuoti 70 procentų iš Europos Sąjungos, 30 procentų – iš gyventojų lėšų.
Ši naujiena papiktino daugiabučių namų bendrijų pirmininkus: valdininkai esą juos apgaudinėja, tai tęsiasi ir tęsiasi, o gyventojai vis klausia, kada prasidės renovacija.
„Surinkom parašus, žinojom, kokia suma bus finansuojama, būtume viską darę. Dabar šiandien jau daugelis žmonių atsisako dėl to, kad nežino, kiek procentų bus padengiama. Jau trečią kartą keičiama. Mes turime žinoti, kokia vidutiniškai Mažeikiuose bus vieno kvadratinio metro renovacijos kaina“, – diskutavo į susirinkimą sukviesti bendrijų pirmininkai.
AIŠKINASI
FINANSAVIMO
SĄLYGAS
Savivaldybės atstovai sako, jog gyventojai niršta visai teisingai, esą ir jie patys yra pasipiktinę.
„Lenkijoje yra dirbama – per trejus metus miestas iš URBAN lėšų pasikeitė neatpažįstamai. Vyriausybė yra užsiplėšusi didelį kiekį namų renovuoti. Man toks įtarimas yra, kad tuos europinius pinigus norima įmesti į nacionalinį fondą ir visiems padalinti“, – dėstė Savivaldybės mero pavaduotojas Rimantas Norkus ir prisiminė, kad nuo 2007 metų Vidaus reikalų ministerija kas porą mėnesių tikino, kad renovacija pajudės.
Anot Savivaldybės projektų valdymo skyriaus vedėjos Dalios Grygolaitienės, Savivaldybė negali pradėti renovacijos, nes kol kas laukia atsakymo dėl Europos Sąjungos remiamų renovacijos procentų. Tokią užklausą Europos komisijai nusiuntė Vidaus reikalų ir Finansų ministerijos.
Neatmetama galimybė, kad Europos komisija gali numatyti kitokias projekto finansavimo sąlygas.
„Liko neaišku dėl paramos dydžio. Jei mažėja parama, didėja nuosavų lėšų prisidėjimas. Dėl to jie (Vidaus reikalų ministerija) kaip ir patarė mums dar neforsuoti šito dalyko. Bet gal atsiras bendrijų, kurios norėtų renovuotis tuos namus, nesvarbu, kokį procentą savo lėšų teks prisidėti“, – svarstė D. Grygolaitienė ir patikino, jog kol kas neaišku, ir kiek namo gyventojų turi pritarti renovacijai, jei namą administruoja įmonė.
BAIMINAMASI
PAGRĮSTAI
Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamento struktūrinių fondų valdymo skyriaus vedėjas Arūnas Grumadas „Santarvei“ patvirtino, kad Finansų ministerijai, tvirtinusiai renovacijos finansavimo aprašą, pasirodė, kad galbūt probleminių teritorijų plėtros programai galima valstybės pagalba.
Jei Europos komisija, šiuo metu besiaiškinanti ministerijų užklausimą, nuspręs, kad šiai priemonei galima valstybės pagalba, pagrįstai baiminamasi dėl renovacijos finansavimo sumažinimo.
„Teorinė tokia galimybė yra. Yra aišku tik tiek, kad tikrai bus 50 procentų paramos, bet kiek daugiau, neaišku“, – komentavo departamento specialistas ir pridūrė, kad pagal teisės aktus, jeigu tai yra valstybės pagalba, tuomet visas sąlygas ir finansavimo nominavimą nustato Europos komisija.
BLOGESNĖMIS
SĄLYGOMIS
NERENOVUOS
Į probleminių teritorijų plėtros programą, sudarytą 2007–2010iems metams, įtraukti 38 daugiabučiai namai. Mažeikiuose šiuo metu yra 18 daugiabučių gyvenamųjų namų, kurių gyventojai dar 2007 metais pareiškė pageidavimą dalyvauti Mažeikių rajono, kaip probleminės teritorijos, plėtros programoje, finansuojamoje Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir savininkų lėšomis. Keletas namų jau yra parengę net investicinius projektus.
Renovacijai reikalingus dokumentus jau buvo parengusi ir Gamyklos gatvės 3iojo namo, patenkančio į URBAN teritoriją, bendrija. Prieš porą metų namo gyventojai buvo pasiryžę renovacijai, sutiko su tuometinėmis sąlygomis, tačiau dabar abejoja, ar pradės renovaciją.
„Reikės keisti investicinį projektą, kainos pasikeitė, viskas pasikeitė gi. Prieš dvejus metus buvo vienaip, dabar yra kitaip. Jeigu tas pačias sąlygas paliks, tai, man atrodo, renovuosime. Kitomis sąlygomis nesutiksim“, – „Santarvei“ pabrėžė bendrijos pirmininkas Vytautas Rimiškis.
TRŪKSTA AIŠKUMO
Bendrijų pirmininkai ir gyventojai sako, jog atsisakys renovacijos vien dėl to, kad jiems trūksta aiškumo.
„Nei žmonės, nei mes patys nieko nežinome, kiek reikės mokėti. Nėra aiškumo. Katino maiše nenupirksi“, – sakė V. Rimiškis.
Tą patį tvirtina ir daugiabučius administruojančios bendrovės.
„Informacijos, aiškumo trūksta ne tik žmonėms. Trūksta ir valstybės tarnautojams. Mes nieko negalime dabar nei organizuoti, nei siūlyti. Nieko mes nežinome dabar. Tąsomės mes čia gerus pusantrų metų ir kol kas nė iš vietos nepajudėjome. Tai labiausiai ir piktina“, – „Santarvei“ komentavo UAB „Admituras“ direktorius Antanas Barvydis ir užsiminė, kad rimto noro renovuoti namą nėra pareiškę nė vieno „Admituro“ administruojamo daugiabučio žmonės.
NENORI ĮSIPAREIGOTI
BANKAMS
Galimybės pasinaudoti renovacijos, dengiamos Europos Sąjungos lėšomis, programa nesvarsto ir P. Vileišio gatvės 4ojo namo bendrija. Gyventojai iš savo lėšų dar anksčiau yra sutvarkę šilumos mazgą, stogą, laiptinę, sudėję laiptinės langus, duris. Toks namo atnaujinimas gyventojams atsiėjo po porą tūkstančių. Esant sunkmečiui žmonės nebenori investuoti į namą.
„Tą klausimą svarstėme, bet niekas nenori tų paskolų imtis. Mūsų name yra daug senyvo amžiaus žmonių, kurie bijo. Pažiūrėsime, kaip kiti, gal kartais, bet kol kas mes nepuolame imtis paskolų. Žmonės yra įbauginti“, – „Santarvę“ patikino bendrijos pirmininkas Algirdas Mingėla.
Vicemero R. Norkaus pastebėjimu, žmonėms į bankus kreiptis nereikėsią: visiems renovacijos darbams, taip pat ir šildymo sistemos pakeitimui, jeigu iš savo lėšų bus pridedama 30 procentų, vienas kvadratas kainuotų apie šimtą litų.
PINIGUS KAUPIA
ANTRI METAI
Gamyklos gatvės 3iojo namo pirmininko V. Rimiškio teigimu, pagal investicinį projektą, parengtą prieš pusantrų metų, viso namo renovacija būtų kainavusi milijoną 640 tūkstančių litų. Senosiomis kainomis dviejų kambarių butui 30 procentų sudarytų 5 tūkstančius, vieno kambario – maždaug 3,5 tūkstančio litų.
„Nėra baisu tada, kai žinai kainą, kai žinai, kaip ir kas vykdys darbus, apskaičiuoji kiekvienam butui, ir žmonės nekelia balso didelio. Žmonėms bus leista išsimokėti, kad jie neturėtų reikalų su banku. Turime atskirą kaupiamąją sąskaitą ir kaupiam pinigus pamažu jau antri metai. Laukiame dabar, kada valdžia konkrečiai pasakys, kiek reikės mokėti. Pritariame renovacijai, jeigu yra protingi pasiūlymai“, – atviravo namo bendrijos pirmininkas.
RENOVACIJOS
PROGRAMA PATRAUKLI?
Savivaldybės atstovai daugiabučių namų gyventojus tikina, kad Europos Sąjungos remiama renovacijos programa (Mažeikių daugiabučiams renovuoti iš Europos Sąjungos skiriami 22 milijonai 130 tūkstančių litų), palyginti su valstybės remiama programa, kuri labiau susijusi su energijos taupymu, yra patrauklesnė.
Renovavimo finansavimo sąlygų apraše numatyti ne tik šildymo mazgų renovacijos darbai, stogo, lodžijos, langų keitimas. Gyventojai turi galimybę pakeisti vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, ventiliaciją, elektros tinklus.
Apraše nenumatyta tokių darbų, kaip, pavyzdžiui, autonominio šildymo įrengimas. R. Norkus „Santarvei“ paaiškino, kad su butų renovacija tai neturi nieko bendra. Namo renovacija ir šildymo šaltinis yra skirtingi dalykai.
„Apraše yra aiškiai pasakyta, kas yra remtini dalykai ir kas yra ne remtinos išlaidos. Ten viskas aiškiai išdėstyta – tokių dalykų ten nėra“, – pabrėžė vicemeras.
VYRIAUSYBĖ ĮSTEIGĖ
FINANSAVIMO FONDĄ
Daugiabučių, kurie neįeina į URBAN teritoriją, savininkai gali pasinaudoti valstybės parama. Ketvirtadienį finansų, aplinkos ministrai ir Europos investicijų banko atstovas pasirašė Kontroliuojančio fondo, kuris finansuos būsto renovavimo programas, steigimo dokumentus.
Šiame fonde sukauptos ir atsinaujinančios lėšos bus skolinamos daugiabučių bendrijoms, norinčioms renovuoti daugiabučius. Į fondą turėtų suplaukti maždaug 300 mln. litų europinių lėšų.
„Tikiu, kad tai ne URBAN programos lėšos. Neturėtų šito būti, kadangi yra pasiųstas paklausimas į Briuselį, iš kurio atsakymo tikimasi tik už poros mėnesių. Tų lėšų iš Europos Sąjungos fondų yra įvairiausių. Bet garantijos neturiu“, – „Santarvei“ paaiškino R. Norkus.
MAŽEIKIŠKIŲ
SUSIDOMĖJIMAS
MENKAS
Sutarties pasirašymas traktuojamas kaip daugiabučių modernizavimo programos startas. Fondo lėšos bus skolinamos per bankus, o dėl jų galės kreiptis tiek gyventojai, tiek juridiniai asmenys. Paskolos esą bus teikiamos 10čiai metų su lengvatinėmis palūkanomis. Esą atsižvelgiant į paskolos terminą ir fiksuotas palūkanas, valstybės parama per visą laikotarpį bus didesnė nei dabar (buvo kalbama apie 15 procentų Vyriausybės paramą renovacijai).
Naujasis finansavimo modelis turėtų būti įdiegtas šiemet. Projektui įsibėgėjus bus siekiama renovuoti apie 1000 daugiabučių. Preliminariai skaičiuojama, jog vidutiniam butui daugiabučio renovacija turėtų atsieiti iki 20 tūkstančių litų.
UAB „Admituras“ direktorius „Santarvei“ priminė, jog prieš pusmetį Mažeikiuose buvo atlikta apklausa (apie valstybės remiamą renovaciją, kada geriausiomis sąlygomis buvo remiama 50 procentų renovacijos išlaidų). Apklausos duomenys rodo, kad mažeikiškių susidomėjimas renovacija yra menkas. Iš 12 tūkstančių išsiųstų anketų grįžo apie 1600. Iš jų didžioji dalis pasisakė prieš renovaciją ir tik trečdalis – už renovaciją, nežinodami konkrečių sąlygų.
„Bijau, kad esant tokiam sunkmečiui, koks yra dabar, tas procesas nepajudės“, – išsakė mintį A. Barvydis.
Nuotr. Sigito STRAZDAUSKO: P. Vileišio gatvės 4ojo namo gyventojai apie galimybę pasinaudoti Europos Sąjungos parama nesvarsto – namą jie atnaujino savo lėšomis.
