Savivaldybė skaičiuoja dovanotus pinigus, mažeikiškiai – savus

Miesto gyventojai Savivaldybės skubinami kuo greičiau pareikšti savo nuomonę dėl dalyvavimo daugiabučių namų renovacijos procese. Norintieji atnaujinti būstą turės prisidėti prie ES ir mūsų Vyriausybės pažadėtų lėšų investuodami savus pinigus. Oficialiai skelbiamos gyventojų investicijų sumos stipriai svyruoja – nuo 100–150 iki 200 litų už buto kvadratinį metrą.
„Santarvė“ aiškinosi, ar nors viena iš butų savininkams nurodytų renovacijos kainų yra reali ir galutinė.

TEKS SUMOKĖTI
DALĮ IŠLAIDŲ
Mažeikiams, kaip vienam iš probleminių šalies rajonų, daugiabučiams namams renovuoti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų yra skiriami 38,7 mln. litų.
Šiomis lėšomis bus renovuojami tie daugiabučiai namai, kurie patenka į miesto zoną, tvarkomą pagal URBAN programą, skirtą miesto gražinimui.
Kitą dalį lėšų planuojama gauti iš valstybės – Daugiabučių namų modernizavimo programos.
Vieno namo renovacijai, Savivaldybės mero pavaduotojo Rimanto Norkaus žiniomis, reikia maždaug dviejų milijonų litų, o renovuojamų namų yra penkiasdešimt.
Gyventojams taip pat teks sumokėti dalį renovacijos išlaidų, tik kol kas neaišku, kiek. Savivaldybės specialistai prognozuoja, jog tai gali sudaryti iki 25 proc. namo renovavimo kainos.
R. Norkus susirinkime namų bendrijų pirmininkams sakė, jog už vieną kvadratinį metrą gyventojams teks mokėti 100–150 litų. Tuo tarpu UAB „Mažeikių butų ūkis“ generalinio direktoriaus pavaduotojo Antano Barvydžio skaičiavimu, vieno kvadratinio metro kaina gali būti apie 200 litų. Tokia kaina nurodyta informaciniuose lapeliuose, kuriuos mažeikiškiai gavo iš „Mažeikių butų ūkio“ kartu su sąskaitomis už praėjusį mėnesį suteiktas paslaugas. Butų savininkai raginami kuo greičiau pareikšti nuomonę dėl namo renovacijos.
SUSIDOMĖJIMAS DIDELIS
Uždarosios akcinės bendrovės „Mažeikių butų ūkis“ generalinis direktorius Vidmandas Stonkus sakė, kad per savaitę (lapelius mažeikiškiai gavo rugpjūčio 9–10 dienomis) savo nuomonę dėl renovavimo pareiškė tik trys mažeikiškiai. Tačiau direktorius pripažįsta, kad gyventojų susidomėjimas didelis, jis kasdien sulaukia nemažo interesantų būrio, žmonės prašo tikslesnės informacijos apie galimą namų renovavimą ir butų savininkų dalyvavimo sąlygas.
„Deja, į daugelį klausimų negaliu atsakyti. Ir man pačiam kol kas daugiau neaiškumų bei teorinių samprotavimų nei konkrečių atsakymų,“ – sakė V. Stonkus. Direktorius suabejojo ir dėl pranešime nurodytos gyventojams teksiančios renovacijos kainos – 200 Lt už kvadratinį metrą.
„Suprantu, kad iki šiol garantuotos yra tik Europos Sąjungos lėšos, tačiau niekur nemačiau juodu ant balto parašyta, kad valstybė duos tuos 25 procentus renovavimui skirtų pinigų. Taip pat neaišku, kas mokės už energetinį auditą, techninį projektą bei techninę priežiūrą, šios išlaidos vienam namui gali siekti apie 100 tūkstančių litų,” – sakė direktorius.
V. Stonkus įsitikinęs, kad daugiabučių renovacijos sklandžiai įgyvendinti nepavyks vien dėl to, jog daugiabučių namų bendrijoms yra nepalankūs įstatymai.
KITUS SKUBINA,
BET PATYS NESKUBA
Nors į daugelį gyventojų klausimų valdininkai negali atsakyti, šiuo metu Savivaldybė daugiabučių savininkus ragina greičiau apsispręsti, ar norės renovuoti savo namus. Apie apsisprendimą reikia pranešti namus administruojančioms įmonėms – UAB „Mažeikių butų ūkis“ arba UAB „Tavo pastogė“.
„Jeigu atsiras savininkų, kurie nuspręs nerenovuoti, liks daugiau pinigų norintiems tai daryti“, – sakė R. Norkus. Jo teigimu, savininkai, apsisprendę nerenovuoti namo, taip pat privalo pateikti raštišką atsisakymą.
Nerenovuojamiems namams, mero pavaduotojo teigimu, bus nudažytos tik išorinės sienos. Tokie esą reikalavimai – URBAN teritorija turinti „blizgėti“.
Pasak Projektų valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Dalios Grygolaitienės, iki rugsėjo 1 dienos Savivaldybė turi parengti Būsto tvarkymo programą, kurioje reikia nurodyti, kiek bus renovuojama namų.
„Laikas nelaukia, kainos kyla kasdien, tad negalime snausti, reikia skubėti kuo greičiau pradėti darbus“, – tikino R. Norkus, renovacijos darbų pradžią dėl įvairiausių formalumų tvarkymo prognozuojantis ateinančių metų pavasarį.
Savivaldybės vadovai ir specialistai teigia, kad jiems patiems dar kyla nemažai neaiškumų, nes Aplinkos ministerija rugsėjo, o gal net spalio mėnesį parengs galutines taisykles, kaip ir kokiomis sąlygomis pinigus bus galima skirstyti ir naudoti.
TAISYKLĖS PAPRASTINAMOS
Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Būsto skyriaus vedėja Elvyra Radavičienė „Santarvei“ sakė, kad Daugiabučių namų modernizavimo programos taisyklės yra patvirtintos. Dabar rengiama minėtos programos nauja redakcija, bet esą niekas netrukdo dirbti pagal šiuo metu galiojančias taisykles.
„O dėl ES lėšų, kurias Mažeikiai gauna, kaip probleminis rajonas, yra kiek kitaip. Iš tikrųjų Vidaus reikalų ministerija (VRM) rengia naujas taisykles. Tačiau principas lieka tas pats. Projektai rengiami pagal daugiabučių namų modernizacijos programos nustatytą tvarką. Be to, tai yra ne taisyklės, o rekomendacijos“, – sakė Būsto skyriaus vedėja.
Jai pritarė ir VRM Struktūrinių fondų valdymo skyriaus vedėjas Arūnas Grumadas.
„Taisyklės yra. Jos šiuo metu šiek tiek paprastinamos, bet niekas nedraudžia dirbti pagal senąsias“, – tikino vedėjas.
KAINA NEVIENODA
Kiek pinigų buto savininkui reikės pakloti iš savo kišenės už namo renovaciją?
Jei už vieną kvadratinį metrą tektų mokėti „Mažeikių butų ūkio” prognozuojamus 200 litų, dviejų kambarių buto, kurio bendras plotas yra 56 kv. m, gyventojams iš viso reikėtų sumokėti 11 tūkst. 200 litų.
Namų renovacijai bankai suteikia paskolas 20–25 metams, su maždaug 7 proc. palūkanų. Tokiu atveju buto savininkui, neišgalinčiam sumokėti visos sumos iš karto, renovacija brangsta beveik antra tiek. Jei buto savininkas 11200 litų paskolą su 7 proc. palūkanomis imtų 20-čiai metų, tik palūkanos sudarytų per 9600 litų. Jei paskola grąžinama per 10 metų – palūkanų tektų sumokėti per 4000 litų.
Jeigu namą modernizuoti susitaria daugiau nei 70 proc. jame gyvenančiųjų, kai kurie skolintojai, suteikdami paskolą, nebereikalauja įkeisti turto. Pakanka vienkartinio draudimo mokesčio už kredito garantiją.
Renovacijos kaina, anot Savivaldybės specialistų, ne visiems namams bus vienoda. Kaina taip pat priklausys nuo namo dydžio ir kitų aplinkybių.
URBAN zonoje yra namų, kurių gyventojai jau pasikeitė langus, susitvarkė stogą, sienas bei padarė kitus renovacijos darbus. Pasak R. Norkaus, tokiems namams, kaip ir visiems kitiems, bus rengiami techniniai projektai likusiems darbams atlikti. Šių namų gyventojams renovacijos kaina bus mažesnė.
„Mažeikių butų ūkio“ vadovas V. Stonkus sakė sulaukiąs mažeikiškių klausimų ir apie tai, kas grąžins pinigus ar sumažins išlaidas buto savininkui, kuris savo iniciatyva atnaujino nuosavą būstą: pakeitė langus, vamzdynų dalį ir pan.
„Neįsivaizduoju, kaip galima kompensuoti tokio gyventojo patirtas išlaidas. Aplinkos ministerijoje man aiškiai pasakė: niekas žmogui pinigų negrąžins ir jo dalies nesumažins,“ – teigė bendrovės, administruojančios 270 namų, vadovas.
BENDRIJA, JUNGTINĖS
VEIKLOS SUTARTIS
AR ADMINISTRATORIUS?
R. Norkus pabrėžė, kad renovuojami bus tik tie daugiabučiai, kurių savininkai yra įkūrę bendrijas arba sudarę jungtinės veiklos sutartis su namus administruojančiomis įmonėmis.
Ketinantiems kurti bendriją, reikia sušaukti susirinkimą, kuriame dalyvautų 50 proc. plius vienas namo savininkų. Užtenka pusės jų (26 proc.) pritarimo, kad bendrija būtų įkurta.
Susitarti dėl gyventojų dalyvavimo renovacijos projekte pakanka pusės namo butų savininkų plius dar vieno savininko pritarimo. Tiek pat pritariančiųjų reikia, kad būtų sudaryta jungtinės veiklos sutartis. Tokią sutartį sudarantys gyventojai išrenka vieną žmogų, kuris atstovautų namo interesams. Administruojanti įmonė kartu su namo atstovu derina sutartis, tvarko kitus, su namu susijusius reikalus.
Yra ir trečias kelias. Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento direktoriaus pavaduotojas Vytautas Jonaitis teigė, kad Daugiabučių namų modernizavimo programos pakeitimo projekte numatyta ir galimybė daugiabučius administruojančioms įmonėms, butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimui pritarus, imtis administruoti šių namų modernizavimą.
Tokiu atveju administruojanti įmonė rūpintųsi viskuo – projektais, kreditais, darbų priežiūra, o gyventojų į renovaciją investuojamas lėšas susirinktų kartu su kitais daugiabučių namų administravimo mokesčiais.
V. Stonkus neatmetė galimybės, kad trečiasis variantas gali būti pasirinktas tuo atveju, jei gyventojai pasirodys pasyvūs, namų bendrijų nesukurs ir jungtinės veiklos sutarčių nesudarys.
„Tačiau reikia laukti minėto poįstatyminio akto, kuris patikslintų kai kuriuos dabar neapibrėžtus dalykus“, – sakė direktorius.
DALYVAUJA NENORIAI
Dar vienas veiksnys, galintis gerokai pabranginti renovaciją – statybinių organizacijų trūkumas ir nuolatinis statybos kainų augimas. Statybinių medžiagų ir gaminių kainos per pastaruosius trejus metus sparčiai keitėsi – Statistikos departamento duomenimis, 2004–2006 m. statybos kainos kilo 27,4 procento.
UAB „Mažeikių Varduva” vadovas Kęstutis Bartkevičius „Santarvei“ sakė, kad pastaruoju metu ypač stipriai kyla izoliacinių, kitų statybinių medžiagų kainos, darbo užmokesčio ir pridėtinės išlaidos.
Bendrovė turi statybos padalinį, kuris jau turi patirties renovuojant objektus už ES pinigus.
„Europos pinigai „vaikšto“ labai lėtai, atlikus darbus tenka pusmetį laukti jų apmokėjimo, todėl jei statybininkai turi pakankamai kitų užsakymų, jie renkasi ne fondų finansuojamus objektus,“ – sakė K. Bartkevičius. Tačiau jis neneigė, kad bendrovė dalyvautų konkurse.
„Bet tokiam žingsniui reikia daugiau aiškumo: kas organizuos viešuosius pirkimus, kas juos vykdys, ar užsakovai bus butų ūkiai, ar kiekvienas namas atskirai?“ – vardijo vadovas.
Statybų bendrovėms būtų patrauklesnis ir mažiau pridėtinių išlaidų reikalaujantis kelių renovuojamų namų kompleksas nei vienas daugiabutis namas.
UAB „Rudesta“ generalinis direktorius Valdas Kumpys patikino, kad renovuoti namą yra sunkiau, negu statyti paprastą objektą. Žmonių reiklumas negąsdina, kebliau esą tai, kad gyventojų nuomonės skiriasi.
Kol nėra aiškios tvarkos, V. Kumpys sakė dar nesvarstęs, ar „Rudesta“ dalyvaus konkurse.
Mero pavaduotojas R. Norkus taip pat pripažino, kad statybinės įmonės nenoriai dalyvauja konkursuose, nes namų renovacija joms yra gana smulkus objektas. Be to, renovacijos darbus prižiūri patys gyventojai, kurie yra nepaprastai reiklūs.
„Mažeikių butų ūkio“ vadovo V. Stonkaus nuomone, jei statybininkų paklausa bus didesnė už pasiūlą, tai gali padidinti renovacijos kainą – nekonkuruojantys statybininkai už darbą galės prašyti daugiau.
PASYVUMAS DOMINUOJA
Akivaizdu, kad šiuo metu gyventojams „siūloma“ vieno kvadratinio metro renovavimo kaina nėra galutinė. Ir yra tikimybė, kad ji ne mažės, o didės. Todėl suprantamas mažeikiškių atsargumas – pirma gerai pasvarstyti, daugiau sužinoti, ir tik tada pareikšti apie apsisprendimą investuoti nuosavus pinigus.
Mūsų miesto gyventojai nėra išimtis. Iki šiol būsto renovavimas stringa visoje Lietuvoje.
Daugiabučių namų savininkų bendrijų federacijos duomenimis, šalyje kompleksiškai atnaujinti tik trys namai ir 118 daugiabučių atliktas dalinis remontas. Net 66 procentai Lietuvos gyventojų gyvena daugiabučiuose namuose, tačiau tik 17 procentų namų valdo ir prižiūri patys būstų savininkai, įsteigę bendrijas.
Mažeikiuose yra 322 daugiabučiai namai, sukurtos 26 daugiabučių namų savininkų bendrijos.
„Tai labai iškalbingi skaičiai, o patirtis rodo, kad ir dalinės namų renovacijos imasi administruojančios bendrovės, bet ne gyventojai“, – sakė V. Stonkus.
NEVIENODI PINIGAI
Vakar „Mažeikių butų ūkis“ gavo dviejų daugiabučių namų butų savininkų sutikimą dalyvauti renovacijoje, pasirašytą beveik 80 proc. gyventojų. Abu namai iš senamiesčio. Kitapus geležinkelio, mikrorajone, kol kas – tylu.
48 planuojamų renovuoti namų gyventojų delsimo priežastis gali būti ir ta, kad valdžios atstovams kol kas nepavyksta įtikinti mažeikiškių prisidėti prie savo būsto atnaujinimo ir gražinimo.
Į daugelį gyventojų pateikiamų klausimų vis dar negalintys atsakyti Savivaldybės specialistai, matyt, užmiršo pozicijų skirtumą: valdininkai dalys Europos ir mūsų Vyriausybės pinigus, o eiliniams mažeikiškiams teks atiduoti savus.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: Planuojama renovuoti senamiesčio ir Ventos, Žemaitijos, Naftininkų bei Gamyklos gatvių žiedo namus.