Mažeikiškiams pristatytas senamiesčio parko projektas sukėlė diskusijų. Paaiškėjo, kad gyventojai labiausiai bijo medkirčių ir privatininkų.
UŽBAIGĖ KAŽKADA
PRADĖTĄ DARBĄ
Landšafto architektas H. Štaudė, prieš pristatydamas senamiesčio parko projektą, priminė, jog nuo 1984-ųjų dirbo Mažeikiuose ir senamiesčio parko rekonstrukcija buvo vienas pirmųjų jo darbų.
Projektavimas vyko porą metų, projektas buvo pradėtas įgyvendinti, bet darbai sustojo dėl tarpžinybinių konfliktų. Pasak architekto, parkas buvo pradėtas tvarkyti, bet taip ir liko iki šių dienų – savaime užžėlęs krūmais ir medžiais, be išraiškingesnių erdvių – „pusiau luptas, pusiau skustas“.
Naujajame parko projekte autorius numatė erdves dvejopai veiklai – aktyviam poilsiui bei pramogoms ir pasyviam laiko praleidimui, mažeikiškių atsipalaidavimui gamtoje.
Vienas didžiausių pokyčių – nebeliks dabartinio stadiono su stacionariomis tribūnomis, jų vietoje planuojama žalia aikštė, kurią ribos pagrindiniai parko takai.
Architektas šioje aikštėje siūlo rengti koncertus (galima pastatyti surenkamąją estradą ar sceną ir suolus, kėdes, tribūnas žiūrovams), muges, kitus renginius. Kai renginiai nevyksta, aikšte gali naudotis mažeikiškiai – rengti iškylas, šeimos šventes ar tiesiog mėgautis ramiu poilsiu.
IR SPORTUI,
IR RAMIAM POILSIUI
Vakarinėje ir rytinėje parko dalyse mažeikiškiai galėtų ramiai ilsėtis, šiaurinėje – paliktos erdvės sportui ir pramogoms. Pagal V. Kudirkos gatvę architektas suplanavo aktyvią poilsio zoną, į kurią įkomponavo dabar esančius teniso kortus. Projekte numatyti sporto aikštynai, kavinė, persirengimo patalpos. Šią zoną nuo parko „ramiosios“ dalies pagal projektą turėtų skirti rožynas.
Vakarinėje dalyje esančio beržyno vietoje suplanuotos vaikų žaidimų aikštelės. Projekte numatytuose žaliuosiuose plotuose galima pasodinti vertingų krūmų, medžių, pritaikyti erdves mobilioms skulptūrų ekspozicijoms.
H. Štaudė susirinkusiesiems pademonstravo pavyzdžių, kaip Europos parkuose erdvės pritaikomos skulptūrų ar instaliacijų parodoms, įrengiamos poilsiavietės, vietos iškyloms, vaikų žaidimo aikštelės.
Projekte numatyti pėsčiųjų takai turėtų būti platūs ir grįsti trinkelėmis, jais parko lankytojai galėtų patekti į kiekvieną parko zoną. Architektas sakė specialiai neprojektavęs smulkesnių takų, kad žmonės po parką galėtų vaikščioti laisvai. Automobilių stovėjimo vietos numatytos pagal Birutės, Mindaugo ir V. Kudirkos gatves.
ĮVARDIJAMAS KAIP MIŠKAS
Į projekto pristatymą atėję mažeikiškiai labiausiai domėjosi, kiek po rekonstrukcijos išliks dabartinio parko ir ar ši poilsio zona nepereis į privačias rankas.
Verslininkas Mantvydas Mažūna domėjosi, kiek po rekonstrukcijos sumažės žaliosios masės. H. Štaudė atsakė, kad žaliųjų erdvių parke bus daugiau, bet menkaverčiai krūmai ir medžiai bus iškirsti – taigi „masės“ bus mažiau. Landšafto specialistė Danutė Miškinienė priminė, kad Mažeikiai ir taip yra nuskriausti, mūsų miesto gyventojams tenka mažiausiai žaliųjų plotų, palyginti su kitais šalies miestais. Susirinkusieji domėjosi, kokie medžiai bus laikomi nevertingais ir kiek jų bus iškirsta.
Projektuotojas informavo, kad jau dabar vyksta medžių taksavimas, kiekvienas medis bus apžiūrėtas, įvertintas ir pažymėtas. Jei jis vertingas, bus paliktas.
H. Štaudės nuomone, šiuo metu senamiesčio parkas yra „nekirptas“ parkas, prižėlęs įvairių krūmų ir nevertingų medžių – tokių kaip alksniai ar juodalksniai. Jų ir bus atsisakyta.
Galutinis žodis, architekto nuomone, atiteks miškų urėdijai – nes miesto parkas oficialiuose dokumentuose iki šiol tebėra įvardijamas kaip miškas.
PROJEKTAS
PAKOREGUOTAS
Kai kuriems mažeikiškiams projektas pasirodė perkrautas. Merkelio Račkausko gimnazijos mokytojas Romualdas Beišinas pastebėjo, kad aktyvaus poilsio zoną vertėtų labiau koncentruoti Juodpelkio parke, o senamiesčio parką palikti šventiniams renginiams ir vyresniojo amžiaus žmonių ar tėvų su mažamečiais vaikais poilsiui.
Projekto autorius sakė norėjęs šiame plote sujungti visas mažeikiškių grupes. Be to, aktyvaus poilsio zonos – sporto aikštynų idėją padiktavęs jau įrengtas aikštynas. „Nelaimei, parke jau yra privatizuotos žemės, ji panaudota atviriems teniso kortams įrengti, tad šią zoną teko papildyti kitais su aktyviu poilsiu susijusiais objektais“, – sakė H. Štaudė ir pridūrė, kad yra ir kita išeitis – Savivaldybė galėtų išpirkti privatizuotą žemę.
Neetatinis rajono mero pavaduotojas Viktoras Bugnevičius priminė, kad anksčiau būta svarstymų vietoj sudegusios „dramblinės“ įrengti nedidelę sceną kamerinės muzikos koncertams ar spektakliams. Jis pasidomėjo, ar bus nors kiek patvarkyta ir į projektą neįtraukta parko erdvė – ten, kur priėjimas prie karių kapinių.
Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Daiva Štakonaitė atsakė, kad bus sutvarkyti takai, veja, suoliukai – ir nieko daugiau.
Skyriaus vedėja taip pat patikslino, kad projekte nebeliko automobilių stovėjimo aikštelių – savo mašinas mažeikiškiai galės palikti tik prie parką juosiančių gatvių.
PINIGŲ PERMAINOMS
PER MAŽAI
Verslininkas Alvydas Balčiūnas pastebėjo, kad senamiesčio parkas – per mažas architekto sumanytiems pokyčiams – įvairių paskirčių erdvėms, ypač jaunimo sporto aikštynams. Jis taip pat suabejojo projekte siūlomos pramogų zonos tikslingumu – ar reikia tokiam nedideliam ir miesto centre esančiam parkui kavinių?
D. Štakonaitė susirinkusiesiems paaiškino, kad pristatomas projektas – tik tolimos ateities vizija, planas, kaip viskas galėtų būti. Šiuo metu pinigų yra tik tiek, kad būtų galima parką šiek tiek patvarkyti – tad pirmasis darbų etapas galėtų vadintis kosmetiniu.
H. Štaudės parengtame projekte numatytų darbų vertė – 20 milijonų litų.
D. Štakonaitė „nuramino“ į aptarimą atėjusius mažeikiškius – tokių pinigų Savivaldybė neturi ir nežinia kada turės. Panaudojant Europos Sąjungos ir Savivaldybės lėšas pirmajam parko rekonstrukcijos etapui planuojama išleisti 3,5 milijono litų. Šitų pinigų, pasak specialistės, pakaks projekto įgyvendinimo pradžiai – nugriauti tribūnas, įrengti takus, vejas, išvedžioti apšvietimo kabelius, pastatyti kelis suoliukus ir kelias šiukšliadėžes. Atsiradus lėšų parkas pagal projektą bus toliau turtinamas.
KAD PARKAS
NETAPTŲ PRIVATUS
Mažeikiškiams abejonių sukėlė projekte pavaizduoti statiniai. D. Miškinienė priminė, kad Mažeikiuose ne naujiena visuomeninės paskirties želdinių plotus perleisti privatininkams ir pradėti kokias nors statybas. Kas garantuos, klausė mažeikiškė, kad parke neatsiras ir daugiau privatininkams atitekusių žemių, o vėliau – privačių statinių?
D. Štakonaitė nuramino: kol parkas tebėra įteisintas kaip miškas, jokių statinių nebus. Tiesa, šiek tiek anksčiau, prisimindama, kaip miesto parke buvo įrengtas privatus teniso aikštynas, architektūros ir urbanistikos skyriaus vadovė sakė, kad ta dalis parko buvo grąžinta kaip žemė buvusiems jos savininkams.
Galima spėti, kad atkurdama kažkieno teisę į turėtą nuosavybę, valdžia grąžino gabalėlį… Mažeikių centre esančio miško.
Parkas iki šiol neįteisintas, tad sąlygų pakartoti „miško“ privatizavimo aktą yra iki šiol. Gal į milijonų vertės projekto aptarimą susirinkusių mažeikiškių įtarumas ir nepagrįstas. Bet precedentas jau yra, o galimybės išlieka.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: Senamiesčio parko projektas mažeikiškiams eksponuotas Savivaldybės vieno langelio patalpose. Ir šiek tiek neįprastame aukštyje…
