Mažeikiškiai seniūnai kreipėsi į Seimą dėl juridinio asmens statuso seniūnijoms suteikimo.
Šiuo metu visos devynios rajono seniūnijos yra Savivaldybės administracijos padaliniai ir turi dalinį savarankiškumą.
SENIŪNIJOS – KAIP BIUDŽETINĖS ĮSTAIGOS
Lietuvoje veikia vienas Vietos savivaldos įstatymas, tačiau visose savivaldybėse seniūnijų ir seniūnų statusai yra skirtingi. Rajono seniūnijos turi dalinį savarankiškumą: valdo savo sąskaitą, spaudą, gali sudaryti kai kurias paslaugų sutartis, jas apmokėti.
Seniūnai teigia, kad toks statusas nėra blogai – kai kuriuose rajonuose savarankiškumo kur kas mažiau. Vis tik jie įsitikinę, kad kur kas geriau galėtų tarnauti žmonėms, jeigu seniūnijos būtų kaip savarankiškos biudžetinės įstaigos. Ne pirmi metai tokią problemą keliantys rajono seniūnai ėmėsi konkrečių veiksmų: surinkta argumentuota medžiaga, ji drauge su prašymu perduota Seimo atstovui.
SIŪLO KEISTI ĮSTATYMO PUNKTUS
Mažeikių rajono seniūnų teigimu, seniūnijoms įgyti juridinio asmens statusą leistų kai kurių Vietos savivaldos įstatymo punktų pakeitimai.
Savo prašyme mažeikiškiai išdėsto, kokias funkcijas seniūnai turėtų vykdyti.
„Seniūnas – bendruomenės savivaldos organizatorius, atliekantis tarpininko vaidmenį tarp bendruomenės ir valstybės tarnautojo. Jis turi nustatyti kryptį, numatyti tikslą ir atlikti katalizatoriaus vaidmenį. Seniūnija rūpinasi problemų prevencija, visuomenės iniciatyvų teisę perduoda bendruomenei, suteikiant teisę jai pačiai priimti sprendimus. Seniūnija, derindama vietos organizacijų iniciatyvas, turėtų parengti ir įgyvendinti vietovės strategiją“, – neetatinis vicemeras Jonas Siminkevičius dėsto seniūnų įsivaizduojamą savo veiklos modelį.
Seimo prašoma teisės aktais socialinės paramos organizavimą perduoti seniūnijoms ir seniūnaičiams bei reglamentuoti veiklą vaikų teisių srityje.
Be to, mažeikiškiai norėtų, kad seniūno išleisti teisės aktai (jo kompetencijos ribose) būtų privalomi visoms teritorijoje esančioms įstaigoms, įmonėms ir gyventojams.
SUTEIKTŲ DAUGIAU GALIŲ
Siekti juridinio statuso seniūnus paskatino ir… europiniai pinigai. Ateina lėšos iš Europos Sąjungos, jeigu esi filialas, rankos surištos. Kaimo bendruomenės turi juridinį statusą, gali savarankiškai projektus ruošti, jos sėkmingai lėšas įsisavina.Jeigu projektus galėtų rašyti seniūnijos, atsirastų galimybė į kaimą pritraukti daugiau lėšų.
Seniūnai įsitikinę, kad seniūnijoms tapus savarankiškomis įstaigomis, būtų galima nuveikti daugiau darbų. Esą dabar nemažai veiksmų reikia derinti su Savivaldybės administracija. Be to, negalima laisvai naudotis turimomis lėšomis, nukrypti nuo programinio biudžeto. Norint patvirtintas lėšas perskirstyti reikalingi Tarybos sprendimai.
Savivaldos vadovai pritaria seniūnų siekiams. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Broniaus Kryžiaus teigimu, savivaldybių administracijoms suteikus teisę steigti seniūnijas kaip juridinius asmenis, jos būtų priartintos prie paprastų gyventojų, turėtų daugiau galimybių operatyviau spręsti jų problemas, o kaip savarankiškos savo biudžeto tvarkytojos, galėtų efektyviau spręsti viešųjų paslaugų gyventojams teikimo klausimus.
