Restauratoriams puikiai pavyko ištiesinti vartus ir viską atstatyti į buvusias vietas. Jono STRAZDAUSKO nuotr.
Mūsų senoliai džiaugdavosi ir didžiuodavosi, kai jų kaime pastatydavo bažnyčią ir netoli jos įrengdavo kapinaites. Vadinasi, šis kaimas bus savotiškas traukos centras, kur suvažiuos žmonės iš aplinkinių vietovių, prekyba klestės – ir ne tik per didžiąsias religines šventes.
Laikui bėgant, kaimai tuštėjo, bažnyčios su kapinėmis likdavo apleistos.
Iniciatyvių žmonių dėka tai pamažu atgimsta naujam gyvenimui.
Dveji atlaidai
Viena iš tokių vietovių, kuriai seniai reikėjo iniciatyvos, yra Dauginių kaimas Viekšnių seniūnijoje, į pietryčius nuo Kapėnų. Rytiniame kaimo pakraštyje teka Virvytė, netoliese yra Serbentavos miškas.
Medžių apsupta šiame kaime stovi medinė Dauginių Šv. Vyskupo Stanislovo bažnyčia, pastatyta 1943-aisiais. Bažnyčios pašonėje prisiglaudusios ir kaimo kapinaitės.
Senieji gyventojai prisiminė, kad dabartinėje bažnyčios vietoje yra buvusios kapinės, kuriose 1709–1711 metais galėjo būti laidojamos maro aukos.
Istoriniuose šaltiniuose teigiama, kad Dauginiuose bažnyčią buvo nuspręsta statyti, nes per atlaidus ir kitas katalikiškas šventes žmonėms būdavo sunku pasiekti Viekšnių, Tryškių ar Šiaudinės bažnyčias.
1942 metais Telšių vyskupas Justinas Staugaitis pasikvietė Tryškių kleboną kunigą Pranciškų Baltrumą ir nurodė Dauginiuose pastatyti bažnyčią ir praplėsti kapus. Tačiau P. Baltrumas to darbo nesiėmė, o paprašė kunigo Stanislovo Iliničiaus, vėliau tapusio vyskupu.
Bažnyčia buvo baigta statyti 1943 m. rugsėjo mėnesį. Ją pašventino ir Šventojo Stanislovo vardą suteikė vyskupas Vincentas Borisevičius.
Nuo tų metų Dauginių bažnyčioje švenčiami dveji atlaidai: gegužės 8-ąją – Šv. Stanislovo, rugsėjo 19-ąją – bažnyčios įšventinimo.
Vis dar gali laidoti
Pastačius bažnyčią šalia plėtėsi ir kapinės, buvo pastatyti ir minėtieji Dauginių kapų vartai, vietiniai juos dar vadina Bromo vartais.
Jie šiuo metu tarsi atskiria du pasaulius – seną ir naują. Čia amžinojo poilsio sugulė ištisos Dauginių kaimo šeimos, pradedant proseneliais baigiant vaikaičiais. Už Bromo vartų lyg atsiveria senasis pasaulis, kurį liudija senieji paminklai su išraižytais vardais, pavardėmis.
Šiapus Bromo vartų – jau šie laikai, čia palaidoti žmonės, mirę per paskutinius dešimtmečius. Viekšnių seniūno Kornėlijaus Kryžiaus teigimu, Dauginių kapinės dar nėra uždarytos, yra kelios laisvos laidojimo vietos, be to, leidžiama laidotis seniau palaidotų artimųjų kapuose.
Pasidalijo žiniomis
Turimomis žiniomis apie Dauginių kaimo kapinių vartus pasidalijo ilgametė Kapėnų kaimo gyventoja, aštuoniasdešimtmetė Emilija Akavickienė. Ji prižiūri ir tvarko Dauginių Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčią.
„Informacijos apie šias kapines ir vartus iš tiesų nėra daug. Tik tiek, kiek žmonės perdavė iš lūpų į lūpas. Kiek žinau, žmonės patys suvežė su arkliais akmenis ir iš jų sumūrijo tvorą. Tuomet kapai baigėsi ties Bromo vartais. Vėliau, kai padaugėjo mirštančių ir norinčių pasilaidoti Dauginių kapuose buvo nuspręsta kapines praplėsti bažnyčios link. Todėl buvo nuardyta dalis akmeninės tvoros, o vadinamieji Bromo vartai taip ir liko stovėti per vidurį. Gal todėl, kad jie liko be atramos, ir pradėjo svirti, griūti. Bijojome, kad jie gali užgriūti ant šalia esančių kapų, o dar blogiau – ir ant žmonių“, – kalbėjo moteris.
Todėl ji esą ir nusprendė kreiptis į atsakingus asmenis, dėl Dauginių kaimo kapinių vartų išsaugojimo.
Reikėjo gelbėti, kol nesugriuvo
Sutapo, kad kai E. Akavickienė paskambino Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyriaus vyriausiajai specialistei paminklotvarkai Rūtai Končiutei-Mačiulienei, kaip tik jau buvo pabaigtos visos reikalingos procedūros dėl Dauginių kapinių tvoros restauravimo.
R. Končiutė-Mačiulienė sakė seniai žinojusi šituos vartus ir jų itin varganą būklę.
„Tiesiog reikėjo gelbėti, kol nesugriuvo. Parengėme tvarkybos darbų projektą, gavome leidimą vykdyti darbus, atlikome viešųjų pirkimų procedūras ir laimėjusi įmonė dirba“ – kalbėjo R. Končiutė-Mačiulienė.
Pasak Savivaldybės specialistės, Dauginių kapinių vartai yra įtraukti į Kultūros vertybių registrą. Atlikus archeologinius tyrimus, jie restauruojami.
Pagal restauravimo ir remonto projekto sprendinius yra užtaisyti vartuose atsiradę plyšiai, nutinkuotos fasadų plokštumos bei nišos, restauruotas esamas bareljefas – kalvio darbo metalinis kryžius. Vartų mūrinys, veikiamas laiko ir gamtinių sąlygų, buvo labai pasviręs. Restauruojant jis ištiesintas.
Galėtų nepamiršti žuvusiųjų
Su „Santarve“ drauge nuvykusi pažiūrėti, kaip vyksta Dauginių kaimo vartų atnaujinimas, E. Akavickienė negalėjo atsidžiaugti: restauratoriams puikiai pavyko ištiesinti vartus ir viską atstatyti į buvusias vietas.
„Būtų gerai suremontuoti ir šalia kapinių esančią bažnyčią. Kiek galėjome, savo jėgomis patys ją remontavome. Pakeitėme langus, duris. Dabar būtinai reikėtų pakeisti bažnyčios stogą“, – lyg prašymą, lyg pageidavimą išsakė kapėniškė.
Pasak moters, dar reikėtų išsiaiškinti ir dėl vokiečių kareivių, žuvusių per karą, kapų. Gali būti, kad jie palaidoti už Dauginių kapų tvoros, Virvytės upės link.
Apie tai E. Akavickienei pasakojo dabar Viekšniuose gyvenanti Anastazija Deniušienė.
Numatyti darbai ir kituose objektuose
R. Končiutė-Mačiulienė „Santarvei“ sakė, kad šią vasarą dar planuojama restauruoti Pievėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčios tvoros vartus.
Yra atlikta ekspertizė, parengtas tvarkybos projektas. Rugpjūtį bus atliekamos viešųjų pirkimų procedūros.
Kitą mėnesį numatoma restauruoti ir šalia Pikelių Švč. Trejybės bažnyčios esantį mūrinį koplytstulpį.
