Tautodailininkę Sigitą Dacienę drąsiai galėtume vadinti Barbe devyndarbe. Susidaro įspūdis, kad menininkė dirba visą parą. Buvo sunku nuspręsti, nuo ko derėtų pradėti pasakojimą. Netrukus suprasite, kodėl…
KARPINIAI
Pirmiausia ši moteris yra Lietuvos Respublikos kultūros globos tarnybos sekretoriato specialistė Žemaitijos regionui ir Telšių kultūros centro vyresnioji specialistė tautodailei. Trumpiau tariant, rūpinasi lietuvių kultūros paveldu.
Pirmasis darbas, įtraukęs menininkę į renginių, susitikimų ir karpinių sūkurį, buvo draugės užsakymu iškarpytas atvirukas. S. Dacienė užsikrėtė karpymu. Anot moters, „karpiniai priklauso tautodailei, tautodailė dabar – visas mano gyvenimas“. Pasiteiravus, iš kur semiasi idėjų, moteris atsakė, kad jos kyla dirbant: „Kol nedirbi, atrodo, kad nieko nemoki“. LR kultūros globos tarnybos sekretoriato specialistė žada išleisti karpinių knygelę, bet šiuo metu tam trūksta ne tik lėšų, bet ir laisvo laiko.
Savo patirtimi menininkė dalijasi su Žemaitijos kolegijos Telšių menų ir pedagogikos fakulteto studentais: „Iš pradžių jaunimas gal ir vengia karpyti, bet kai pradeda – negali sustoti“.
Kartu su jais S. Dacienė iliustravo Olimpijos Vėlavičiūtės knygelę „Vilties ugnelė“. Prieš daug metų Vilniuje architektūros studijas baigusi moteris ir vėl studentė – drabužių dizaino diplomantė. Kartais pasitaiko tokių akimirkų, kai vienu metu turi būti keliose vietose: „Kaip tik šiandien nebenuėjau į piešimo pamoką“…
PARODOS
S. Dacienė įneša didelį indėlį į lietuvių tautos kultūrinių vertybių tausojimą. Jos ir kitų liaudies menininkų dėka vyksta žemaičių medžio drožėjų, kalvių ir audėjų, karpinių ir tapybos parodos.
Jose dalyvauja tautodailininkai iš Telšių, Mažeikių, Plungės bei kitų miestų ir miestelių.
Karpinių meistrė kartu su vietiniais tautodailininkais dalyvauja ir nacionalinėse parodose. Džiaugiasi jų laimėjimais. Pavyzdžiui, trečius metus iš eilės tampa laureatais konkurse L. Šepkai atminti.
Renginiams organizuoti reikalingos lėšos, tačiau moteris nepuola niurzgėti: „Kai yra noras, pinigų nereikia. Pradedi ir nebegali sustoti – juk dalyviai parodoms ruošiasi visus metus“.
Medžius, kuriuos menininkai nupjauna savo darbams, reikia atsodinti. Nieko nelaukę, tautodailininkai vieno susitikimo metu jau pasodino ąžuoliukų.
S. Dacienė prieš penkerius metus pradėjo rengti parodą-konkursą „Skudurinė Onutė“. Jo dalyviai – ir vaikai, ir mamos, ir močiutės, ir studentai bei moksleiviai.
Menininkės teigimu, negerai, kad šiuolaikinės Barbės išstumia medžiagines lėles, kuriomis žaisdavo mūsų močiutės. Skaudu žiūrėti, kai vaikai žaidžia su įvežtinėmis lėlytėmis, kurios niekuo neprilygsta skudurinėms Onutėms. Parodų organizatorė pastebi, kad mažiesiems konkurso dalyviams būna ypač sunku išsiskirti su jų pačių padarytomis lėlėmis.
Prie lietuvių kultūros išsaugojimo S. Dacienė prisideda kaupdama žymių liaudies menininkų biografijas, stengiasi sudaryti jų archyvą.
S. Dacienė tautodailės darbus eksponavo ir užsienyje. Birželį Henseno žemėje, Fridberge (Vokietija), vyko Lietuvių dienos.
„Susižavėję dirbiniais, vokiečiai vėl mus pakvietė į parodą“, – džiaugėsi menininkų globėja.
Visai neseniai, spalį, Telšiuose vyko penkių šalių projekto partnerių susitikimas. Moteris pasakojo, kad svečiai ypač žavėjosi mūsų tautos unikalumu ir tautodailės darbais. Anot Kultūros centro vyresniosios specialistės, išsaugodami savo tradicijas, esame įdomūs kitiems.
Kitų šalių liaudies menininkų darbai, menininkės nuomone, nė iš tolo neprilygsta lietuviškiems, todėl su džiaugsmu ruošiasi kitais metais savo ir kolegų darbus pristatyti Graikijoje.
FOLKLORAS
S. Dacienė įsitikinusi: norint išsaugoti etnokultūrą, reikia tausoti senolių palikimą, o patirtį perduoti jaunimui. Tai moteris ir bando daryti.
Sigita jau dešimt metų dainuoja įvairiuose folkloro kolektyvuose. Dainavimas – jos aistra. Tautodailininkei patinka dainuojančios šeimos, dėl to muzikuoti visada skatino ir artimuosius. Kartu su šeima dalyvauja konkursuose.
Dėl šios priežasties buvo priversta išmokti groti armonika. Dabar moteris talkinia vaikų ansamblyje.
Visus nuveiktus darbus sunku išvardyti ir pačiai S. Dacienei. Apie aktyvią veiklą byloja ir šimtai nuotraukų.
O šiandien jos dar laukia nemažai darbų… Beje, naujausias Sigitos užsiėmimas – audimas.
Sandra VAIŠVILAITĖ
