Į EUROPOS SĄJUNGOS IR VIETOS SAVIVALDYBIŲ LĖŠAS BEI RINKLIAVAS
IŠ GYVENTOJŲ SĄVARTYNO RENGĖJAI ŽIŪRI KAIP Į NUOSAVĄ KAPITALĄ
Nuo Naujųjų metų Telšių apskrityje turėtų pradėti veikti vieninga komunalinių atliekų tvarkymo sistema. Ką tai reiškia? Kol kas aišku tik tiek, kad Mažeikių, Plungės, Telšių rajonuose ir Rietave surinktos šiukšlės bus vežamos į Plungės rajone, Jėrubaičiuose, pradėtą pertvarkyti sąvartyną, turėtų būti įvestas visiems gyventojams privalomas vietinės rinkliavos mokestis, kaina už komunalinių atliekų surinkimą turėtų išaugti ne mažiau kaip tris kartus. Tačiau daugybė klausimų apie šios sistemos veikimą vis dar lieka be atsakymų.
UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ steigėjams, tai yra keturioms Telšių apskrities savivaldybėms, svarbiausia yra suspėti įsisavinti Europos Sąjungos pinigus. Visa kita galbūt išsispręs savaime.
KETURIOMS SAVIVALDYBĖMS –
VIENAS SĄVARTYNAS
2003 metų pabaigoje Telšių, Plungės, Mažeikių rajonų bei Rietavo savivaldybės įsteigė UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (TRATC). Šios įmonės paskirtis – įdiegti ir eksploatuoti regioninę atliekų tvarkymo sistemą, apimančią komunalinių atliekų surinkimą, vežimą, perdirbimą ir šalinimą visoje savivaldybių administruojamoje teritorijoje.
Mažeikių rajono savivaldybei priklauso 37 proc. šios įmonės akcijų, Telšių rajono savivaldybei – 32 proc., Plungės rajono savivaldybei – 25 proc., Rietavo savivaldybei – 6 proc. Akcijų pasidalijimas ir savivaldybių įnašai priklausė nuo gyventojų skaičiaus.
Telšių regione kol kas yra 52 komunalinių atliekų sąvartynai. Nė vienas iš jų neatitinka nei šalies, nei ES reikalavimų. Įgyvendinant projektą, jie bus uždaryti, o atliekos vežamos tik į pertvarkytą Plungės sąvartyną.
TRATC projektavimui ir statybai buvo numatyta 8,9 milijono eurų, didžioji dalis – Europos Sąjungos skirtos lėšos. Telšių apskrities savivaldybių įnašas – 3,5 mln. litų paskola, kuri bus įkalkuliuota į vietinės rinkliavos mokestį.
Pagal finansinį memorandumą pinigai turi būti įsisavinti iki 2008 metų pabaigos.
KALTA
APLINKOS MINISTERIJA?
Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos bei Atliekų tvarkymo tarybos prie Aplinkos ministerijos narys Kostas Raudys abejoja, ar Telšių apskrityje bus suspėta laiku pereiti prie vieningos komunalinių atliekų sistemos. Juolab iki šiol neturima pagrindinio dokumento – jungtinės veiklos sutarties.
K. Raudžio nuomone, kalta dėl to ir Aplinkos ministerija, kuri savivaldybėms nepateikė aiškaus, konkretaus apskrityse steigiamų regionų atliekų tvarkymo centrų funkcijų, teisių ir pareigų, atsakomybės aprašymo. Esą ministerija negali įsakinėti apskritims.
„Ir nereikia įsakinėti, tačiau parašyti rekomendacijas tikrai galėjo. Dabar savivaldybės užsiėmė improvizacija, daugelį organizacinių darbų pavedė TRATC, kuris dar kartą improvizavo. Ir kiekvienas ta saviveikla užsiėmė taip, kaip jam geriau atrodė. Ministerija nors galėjo pasakyti, kad tam centrui kurti savivaldybės paskirtų protingus žmones. Gaila, bet apie tai užmiršo pasakyti. O mūsų savivaldybės ėmėsi politinio sprendimo ir paskyrė valdininkus, visiškai nieko neišmanančius apie komunalinių atliekų tvarkymą“, – piktinosi K. Raudys.
UAB „TRATC“ valdyba sudaryta iš Mažeikių, Telšių, Plungės rajonų ir Rietavo savivaldybių deleguotų asmenų. Valdybos pirmininku išrinktas Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorius Bronius Kryžius. Pedagoginį išsilavinimą turintis socialdemokratas, be šios valdybos, vadovauja dar dviem. Beje, lyginant su kitais Telšių apskričiai priklausančiais rajonais, Mažeikiuose labiausiai trūksta tvarkos – daugiau nei pusė individualių valdų savininkų nėra sudarę komunalinių atliekų tvarkymo sutarčių. Šiukšlės nešamos į daugiabučių namų konteinerius, vežamos į nelegalius sąvartynus, pamiškes.
Iki darbo UAB „TRATC“ valdyboje kiti jos nariai taip pat nieko bendro neturėjo su komunalinių atliekų tvarkymu. Ypač „politiškai“ į šio klausimo sprendimą pasižiūrėjo Plungės rajono savivaldybė – į valdybą paskyrė pedagoginį išsilavinimą turintį Plungės rajono mero patarėją ryšiams su visuomene Zenoną Garbenčių.
„Kiekviena savivaldybė delegavo po vieną žmogų ir manė, kad jie kariaus už Lietuvą, už savivaldybes. Tačiau pagal „uabų“ įstatymą, valdybos narys vadovaujasi įstatymais, savo sąžine ir bendrovės, kuriai atstovauja, interesais. Ir jam nusispjauti į savivaldybių ar žmonių interesus. Be to, nuostatuose numatyta, kad valdybos nariai gali gauti tantjemas (metines išmokas) už grynąjį pelną. Vadinasi, mes mokėsime pinigus už šiukšlių tvarkymą tam, kad jūsų Kryžius gautų ne tik algą, bet ir tantjemas“, – sakė K. Raudys.
UAB „TRATC“ direktoriumi paskirtas Vidimantas Domarkas. „Santarvei“ pasidomėjus, kodėl šios pareigos patikėtos būtent jam, V. Domarkas neslėpė, kad pagrindinė paskyrimo priežastis – jo drąsa ir akiplėšiškumas.
„Buvau „naglas“ ir įsiprašiau“, – juokėsi direktorius.
IŠVADOS BE ATGARSIO
Pasak K. Raudžio, viena didžiausių klaidų buvo TRATC steigti kaip pelno siekiančią uždarąją akcinę bendrovę. Pavyzdžiui, „Šiaulių RATC“ yra viešoji įstaiga, negalinti siekti pelno. Telšių apskrities savivaldybės tokio varianto nesvarstė.
„Administruoti sąvartyną – elgetos darbas: bėgiosi, įtikinėsi ir už tai gausi tik algą. Vykdant ūkinę veiklą galima visokių dalykų sugalvoti. Trisdešimt metų dirbu toje sistemoje ir žinau, kiek gali būti pagundų. Bandoma tikinti, kad TRATC nesieks pelno. Sakykite, kokiame įstatyme parašyta, kad „uabas“ negali siekti pelno? Čia viskas labai susivėlė. Dabar valdininkams nebegražu grįžti atgal ir TRATC padaryti viešąja įstaiga. Čia rinkimai, čia dar kokia velniava, ir tas kamuolys vis labiau veliasi“, – kalbėjo „Santarvės“ pašnekovas.
Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacija kreipėsi į Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybą, prašydama ištirti, ar teisingas buvo Telšių regiono savivaldybių sprendimas UAB „TRACT“ suteikti teisę vykdyti komercinęūkinę veiklą.
Konkurencijos tarybos pateiktoje išvadoje nurodoma, kad įmonės, kurioms savivaldybės paveda atlikti administravimo paslaugas, neturėtų užsiimti ūkine veikla – toks sprendimas prieštarautų konkurencijos teisės normoms ir būtų vertinamas kaip išskirtinių teisių suteikimas.
Advokatų kontoros „Sutkienė, Pilkauskas ir partneriai“ pateiktame memorandume nurodoma, kad savivaldybių steigiami RATC, kuriems perduodamos visos ar dalis savivaldybių viešo administravimo funkcijų atliekų tvarkymo srityje, privalo turėti viešosios įstaigos, bet ne uždarosios akcinės bendrovės teisinę formą.
UAB „TRATC“ administracija ir valdyba šias išvadas įvertino kaip rekomendacijas ir jas padėjo į šalį.
RIETAVIŠKIAI NESUTIKO
Svarstant sutarties projektą dėl Telšių regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo ir eksploatavimo tik Rietavo savivaldybės taryba pasipriešino UAB „TRATC“ siūlomam variantui. Politikai nutarė, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas Telšių regiono savivaldybių teritorijose teikia tik Viešojo pirkimo tvarka atrinktos ir sutartį su UAB „TRATC“ pasirašiusios komunalinių atliekų tvarkymo įmonės. Pirminiame variante pageidauta, kad įmonės tiektų tik surinkimo paslaugas.
Pasak Rietavo savivaldybės mero Antano Černeckio, jeigu nebūtų padarytas toks pakeitimas, UAB „TRATC“ būtų galėjusi „biznį daryti“, o ne užsiimti paslaugų administravimu.
Kadangi visose keturiose savivaldybėse turi būti priimta vienoda sutartis, Telšių, Mažeikių ir Plungės rajonų tarybos turės grįžti prie jos svarstymo.
Rietavo savivaldybės taryba pakeitė ir Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus. Politikai pritarė mero siūlymui bazinį mokestį už komunalinių atliekų tvarkymą skaičiuoti nuo gyventojų skaičiaus. Tuo tarpu Plungės ir Telšių tarybų nariai nutarė apmokestinti butus. Mažeikiškiai priėmė panašų sprendimą, tačiau bando išsisukti teigdami, kad mokėtoją įvardins tik nustatydami koeficientą.
KALČIAUSI TIEKĖJAI?
UAB „TRATC“ direktorius V. Domarkas neslėpė pasipiktinimo dėl tokio rietaviškių sprendimo. Esą jis yra neteisingai kaltinamas dėl delsimo pateikti nuostatus.
„Aš padariau molį, kurį galima dailinti. Tarybos nariai prieš pusantrų metų gavo tuos nuostatus, tačiau tik dabar, kai nešama į Tarybą, pradėjo diskutuoti. Jie turi prisiimti atsakomybę, kad nuo sausio pirmos dienos rinkliavos sistemos nebus. Per tuos trejus metus, kai įkurtas centras, mano ir, kaip jie sako, dviejų bobelkų pastangomis organizuoti seminarai, trys regiono plėtros posėdžiai, kuriuose dalyvavo savivaldybių finansininkai, juristai. Dabar supratau, kad vieningos sistemos neįmanoma sukurti ir nėra čia dėl ko virsti kvailiu“, – piktinosi V. Domarkas.
Direktoriaus teigimu, didžiausi TRATC oponentai yra iki šiol buvę komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų tiekėjai. Esą jie žino, kad nuo Naujųjų metų reikės kitaip dirbti ir gauti atlyginimą tik už darbą.
„Dėl to jie ir siekia centrui uždrausti ūkines funkcijas. Mano problema, kad į centrą žiūriu kaip į savo kūdikį, kurį pats ir sukūriau. Ką gi, pasižiūrėsime, kas bus po Naujųjų, kai atsidarys Jėrubaičių sąvartynas. Tada savivaldybės bus suinteresuotos kaip galima greičiau viską sutvarkyti“, – kalbėjo V. Domarkas.
NĖRA SISTEMOS APRAŠYMO
Norint, kad laiku būtų įvesta vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą, netrukus turėtų būti skelbiami konkursai paslaugoms teikti. Tačiau kol kas nėra patvirtintos komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės. Tiesa, už nemažą sumą („Santarvės“ žiniomis, apie 200 tūkst. litų – V. S.) jas parengė konsultantai iš Danijos, tačiau, specialistų nuomone, tai – abstrakčių tezių rinkinys, prie kurio teks daug padirbėti.
„Iki šiol mes nieko nežinome apie tą sistemą. Yra sakoma, kad bus sąvartynas. Tačiau tai dar nėra vieninga atliekų tvarkymo sistema. Sakoma, kad Mažeikiuose bus perkrovimo stotis, tačiau neaišku, ar iš kaimų taip pat reikės šiukšles vežti į Mažeikius, o po to į Jėrubaičius. Mes visi turime žaisti pagal vieningas taisykles, tačiau neaišku, kiek kartų per mėnesį reikės aptarnauti individualias valdas. Pavyzdžiui, Plungėje šiukšlės išvežamos keturis kartus per mėnesį, Telšiuose – du kartus. Kaip bus dabar? Kaip bus išrenkamos antrinės žaliavos ir žalienos? Kaip bus mokama vežėjams: už toną ar už konteinerį? Sistema turi būti aprašyta, kad kiekvienas gyventojas galėtų pasiskaityti ir išsiaiškinti, už ką jam reikės mokėti. To nėra“, – kuriamos sistemos trūkumus vardino K. Raudys.
Vien gyventojų švietimui buvo skirta apie 100 tūkst. eurų. Tačiau iki šiol niekas nematė jokių lankstinukų, negirdėjo švietėjiškų radijo laidų, neskaitė tam skirtų straipsnių. Regis, tikimasi, kad gyventojai bus tokie sąmoningi, jog ir be diskusijų paklus naujai sistemai, nebeveš šiukšlių į pamiškes ar daugiabučių namų konteinerius, pradės rūšiuoti atliekas.
Beje, nė vienas dokumentas, susijęs su kuriama nauja atliekų tvarkymo sistema, nebuvo pateiktas visuomenei svarstyti. Anot UAB „TRATC“ valdybos pirmininko B. Kryžiaus, apie tai nebuvo pagalvota.
DAUG KĄ PAMIRŠO
Nežinia tvyro ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus kabinete. Į daugelį „Santarvės“ klausimų B. Kryžius negalėjo atsakyti, nes esą nuo TRATC steigimo praėjo nemažai laiko, todėl daug ką tiesiog pamiršo.
„Negaliu pasakyti, kodėl įsteigtas „uabas“. Tuo metu apskritai buvo steigiami tik „uabai“. Kitur yra kitaip“, – lakoniškai kalbėjo TRATC valdybos pirmininkas.
Jis priminė, kad tik savivaldybės yra ir gali būti atsakingos už šiukšlių tvarkymą – tos atsakomybės esą niekam negalima perduoti. Tačiau normalu, kad bendrovė siekia užsiimti ūkine veikla, nes iš tiesioginės veiklos gali patirti tik nuostolius.
„Jeigu būtų įsteigta viešoji įstaiga tik šiukšlėms tvarkyti ir negalėtų užsiimti pašaline veikla, neturėtų iš ko dengti nuostolių. Gerai nežinau, bet, rodos, yra sudėti saugikliai, kad įmonėje neatsirastų privačių akcininkų“, – svarstė B. Kryžius.
Apie vieningą atliekų tvarkymo sistemą jis galėjo pasakyti tik tiek: Telšių regione bus vienas sąvartynas ir bus nustatytas vieningas „vartų“ mokestis.
„Klausinėjate tokių gilių dalykų, į kuriuos norint atsakyti, reikia pasiruošti iš anksto. Apskritai, kai tapau valdybos pirmininku, apie RATC veiklą nieko nežinojau. Valdybos nariai mane išrinko pirmininku, nes Mažeikiai turėjo daugiausia akcijų. Tik tada pradėjau gilintis, žinių prisigraibsčiau iš kitų šalių patirties. Nežinau, ar priimti sprendimai yra teisingi. Manau, kad yra ir pliusų, ir minusų“, – sakė B. Kryžius.
Pasak valdybos pirmininko, nors dabartiniai operatoriai kelia daug teisingų klausimų, tačiau nereikia pamiršti, kad jie vadovaujasi savais interesais. Esą jie nerimauja, kad baigiasi „aukso amžius“, kai patys rinko šiukšles, patys jas svėrė, patys tvarkė šiukšlynus ir patys visą tą veiklą kontroliavo. Dabar būsią kitaip. Kaip? Kol kas aišku tik tiek, kad UAB „TRATC“ skelbs konkursus vežėjams ir kontroliuos jų darbą.
Virginija STEPONAVIČIENĖ
Čia, Jėrubaičiuose, UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ iki 2008 m. pabaigos turi įsisavinti
8,9 milijono eurų. Sauliaus NARKAUS nuotrauka
