Kaip skaitmeninių naujienų amžiuje transformuojasi netikros naujienos ir kas palaiko dezinformaciją? Kokie netikrų naujienų naratyvai cirkuliuoja viešojoje erdvėje? Kaip juos atpažinti ir profesionaliai reaguoti? Kaip tapti atspariems melui?
Į šiuos ir kitus klausimus trečiadienį nuotoliniu būdu vykusiame renginyje siekė atsakyti jungtinė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkų, žiniasklaidos, nevyriausybinių organizacijų atstovų komanda, susibūrusi į projektą DIGIRES, kurio tikslas – per ateinančius metus išvystyti vienintelį Baltijos šalyse tokio pobūdžio skaitmeninio atsparumo tyrimų centrą.
Reikia profesionalaus požiūrio
Viena iš šio projekto sumanytojų – VDU Viešosios komunikacijos katedros profesorė dr. Auksė Balčytienė.
Pasak jos, suvienijus žiniasklaidos, akademinių institucijų, nevyriausybinių organizacijų pastangas, siekiama pateikti kompleksinį vaizdinį apie dezinformaciją Baltijos regione. Vienas iš ambicingų DIGIRES tikslų – suburti stiprų asocijuotų partnerių tinklą.
Pasak mokslininkės, sunkumai, kuriuos patiria šiandienos visuomenė, – kur kas sudėtingesni, nei manyta.
„Globalaus atšilimo, skaitmenizacijos, ekonominės sąmonės virsmo, nelygybių ir kitų socialinių transformacijų sukeltos problemos reikalauja visa apimančio profesionalaus požiūrio ir išjaustų sprendimų. Dezinformacijai nepavaldžios valstybių sienos. Išvengti manipuliacijų darosi ypač sunku, nes jos pasėja abejones, o tai esmingai pažeidžia vidinės ramybės jauseną ir griauna pasitikėjimą tarp žmonių grupių. Dezinformacija mokslininkams nėra naujas reiškinys, bet šiuolaikinė pasaulio politika ir globalių informacinių technologijų inžinerijos būklė reikalauja unikalių ir integralių prieigų. O tai sukurti pajėgūs tik atviri profesionalų konsorciumai, kokiu ir sieks tapti DIGIRES tyrimų centras“, – pabrėžė prof. A. Balčytienė.
Siaučia ir infodemija
Akademinės bendruomenės, žiniasklaidos ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, skaitmeninio atsparumo bei skaitmeninio raštingumo temomis besidomintys visuomenės nariai projekto pristatymo renginyje klausėsi būrio pranešėjų pasisakymų tema „Ko mums trūksta, kad galėtume efektyviau kovoti su dezinformacija?“.
VDU Informatikos fakulteto Taikomosios informatikos katedros lektorius, dr. Darius Amilevičius kalbėjo apie pasaulyje šiuo metu siaučiančią ne tik koronaviruso pandemiją, bet ir infodemiją.
Pasak jo, šis žodis – naujadaras, kuris COVID pandemijos kontekste apibūdina dezinformacijos srautą, socialinių tinklų terpėje plintantį kaip žalingas virusas.
Žmogui su taip greitai ir taip masyviai plintančia infodemija susidoroti yra praktiškai neįmanoma.
„Dirbtinio intelekto, kalbos technologijos leidžia labai greitai išanalizuoti viešai paskleidžiamą informaciją, identifikuoti naujų dezinformacijos kampanijų užuomazgas ir tada pranešti apie tuos tekstus, kuriuose kompiuteriai įžvelgia dezinformacijos požymių, žmonėms, dirbantiems informacijos centruose“, – kalbėjo mokslininkas.
Būtina šviesti
Dezinformacija ir informacinis karas yra renginyje dalyvavusio Jungtinių Amerikos Valstijų Ajovos universiteto profesoriaus emerito Peter Gross viena iš mokslinių interesų sričių.
Pasak jo, Rusijos ir Kinijos pasauliui paskelbtas informacinis karas kartu su didžiule melo lavina nuolat plinta ir kelia vis daugiau sunkumų.
Naudojamos tam tikros temos, kurios nuolat eskaluojamos, pasitelkiami įvairūs taktiniai ir strateginiai žingsniai: skleidžiama melaginga informacija jautriomis pandemijos valdymo, demokratinio ar ekonominio nestabilumo, diplomatinių santykių temomis.
Pasak P. Gross, norint išvengti informacinio karo, yra svarbu pasitelkti švietimą – ugdyti ne tik mokinių, studentų kritinį mąstymą, bet ir politikų bei visos visuomenės.
Tuo, kad nėra galingesnio ginklo prieš melagienas nei švietimas, įsitikinęs ir su Kremliaus propaganda kovojančios organizacijos „ResPublica“ vadovas Giedrius Sakalauskas.
„Norėčiau, kad švietimo programose būtų inicijuotas kritinio mąstymo mokymas. Tai kertinis dalykas. Man teko dalyvauti vienoje konferencijoje, kurioje buvo pristatymas apie Suomijos sėkmingą kovą su dezinformacija. Kai paklausiau, koks tas sėkmės receptas, atsakymas buvo: švietimas, švietimas ir dar kartą švietimas. Suomijoje kritinio mąstymo mokoma nuo antros klasės“, – mintimis pasidalijo G. Sakalauskas.
Nelaukti svečiai
Su dezinformacijos fenomenu susiduria ir didžiųjų Lietuvos informacijos portalų, ir mažiausių regioninių leidinių žurnalistai.
„Delfi“ verslo vystymo vadovė Ieva Ivanauskaitė pasakojo, kad pernai jos atstovaujamo portalo komanda atliko žurnalistinį tyrimą, kokie melagienų skleidėjai vyrauja Lietuvos ir Baltijos šalyse. Šiame tyrime įvardijus kelis asmenis, netrukus jų, apsiginklavusių vaizdo kameromis, sulaukta redakcijoje.
„Transliuojant iškreiptos realybės vaizdą, jų siekis buvo diskredituoti mūsų žurnalistų darbą, dezinformacijos kontekste skatinti ir toliau mažėti jau ir šiaip sumenkusį pasitikėjimą žiniasklaida“, – įsitikinusi I. Ivanauskaitė.
Pasak pranešėjos, akivaizdžiai atsiskleidęs nemažos dalies visuomenės narių nesugebėjimas atskirti pelus nuo grūdų sukėlė tokias baisias pasekmes, kaip riaušės prie Seimo, kurių metu nukentėjo žurnalistai, policijos pareigūnai.
Nelabai atsparūs
Kauno regione dirbanti žurnalistė Brigita Sabaliauskaitė kalbėjo apie tai, kad prieš keletą metų Lietuvos gyventojai Europos kontekste dar buvo vertinami kaip gebantys atskirti iš Rusijos atkeliaujančią dezinformaciją. Tačiau pandemija parodė: nesame tokie atsparūs melui ir vykstančiam informaciniam karui.
Ypač gerai šį teiginį iliustruoja vakcinacijos tema. Jei prieš 8–10 mėnesių vakcina nuo COVID-19 visuomenei atrodė kaip išsigelbėjimas nuo viruso, jos buvo laukiama, buvo pykstama „Kodėl ne man, kodėl dabar vakcinuojami vyresni žmonės?“, tai dabar vakcinos ir vakcinavimas yra tapusi viena labiausiai visuomenę supriešinusių temų.
„Buvo labai stipriai eskaluojamas nusiteikimas prieš Europos Sąjungą, prieš vakcinas, prieš žiniasklaidą ir jos priemones, kurios laikosi etikos, įstatymų, kurios neskleidžia melo ir duoda jam atkirtį“, – situaciją apibūdino žurnalistė.
Reikia tobulinti teisės aktus
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento vadovui Gintarui Koryznai nuotolinio renginio moderatorė pateikė klausimą: ką reikėtų keisti, kad melagienos taip masiškai nebeplistų internetinėje erdvėje?
G. Koryznos įsitikinimu, labai svarbus dalykas yra teisės aktų, kuriais remiantis būtų galima pareikalauti atsakomybės iš asmenų, skleidžiančių dezinformaciją, tobulinimas.
Pasak jo, stebimi atvejai, kai trečiosiose šalyse registruotos žiniasklaidos priemonės dezinformaciją skleidžia ir Lietuvoje. Tačiau pareikalauti už tai atsakomybės tose trečiosiose šalyse – nepaprastai sunku.
Nida PUKELIENĖ
Stop kadrai iš nuotoliniu būdu vykusio renginio
