Slaugytojai pažymi profesinės organizacijos dvidešimtmetį

LSSO Telšių skyriaus direktorė Seliomė Šešeikienė (dešinėje) ir jos pavaduotoja Birutė Paulauskienė. Nuotrauka iš LSSO archyvo

Šiandien Lietuvos slaugos specialistų organizacija (LSSO) pažymi gyvavimo dvidešimtmetį.
LSSO – profesinė sąjunga, vienijanti šios profesijos medicinos darbuotojus, atstovaujanti jų teisėms ir interesams, padedanti kelti kvalifikaciją, dalyvauti tarptautinėse programose.
Gausiame slaugos specialistų, priklausančių šiai organizacijai, būryje – pusantro šimto mažeikiškių.

Tarp vadovų – mažeikiškės

Mažeikiškiai medicinos darbuotojai, susiskirstę į dvylika pirminių grupių, priklauso LSSO Telšių skyriui, kuriam vadovauja slaugos specialistės iš Mažeikių ligoninės – skyriaus direktorės pareigos patikėtos Seliomei Šešeikienei, o pavaduotojos – Birutei Paulauskienei.
Skyrius vienija beveik keturis šimtus slaugos specialistų iš Plungės, Telšių ir Mažeikių. Tiesa, žemaičiai šiek tiek vėliau įsijungė į profesinės organizacijos veiklą – prieš aštuoniolika metų jie tapo Šiaulių skyriaus nariais, o dar po trejų buvo įkurtas Telšių skyrius. Jo vadove tuomet taip pat buvo išrinkta mažeikiškė – Mažeikių PSPC direktoriaus pavaduotoja slaugai Danutė Margelienė, kuriai šiuo metu patikėtos garbingos LSSO prezidentės pareigos.
Mūsų rajono slaugos specialistės nuo pat šios organizacijos įsikūrimo buvo vienos aktyviausių jos narių, dalyvavo skyriaus tarybos veikloje.

Svarbūs pokyčiai

Kaip šiandien teigia S. Šešeikienė, LSSO nauda – akivaizdi. Organizacija ne tik gina slaugos specialistų interesus, atstovauja savo narių teisėms ginčuose su darbdaviu ar visuomene, bet ir rūpinasi, kad šios profesijos medikai turėtų galimybę kelti savo kvalifikaciją – organizuoja kursus, mokymus.
„Vyksta socialinis dialogas su darbdaviais – dėl darbo sąlygų gerinimo, dėl apmokėjimo ir kitų dalykų. Ypač svarbi veikla – šalies  lygmeniu: mūsų prezidentė dalyvauja procesuose, susijusiuose su mums aktualiais pokyčiais. Sveikatos apsaugos ministerija atsiliepė į LSSO pasiūlymą parengti Slaugos mokslo bei praktikos raidos strategiją, prie ministerijos sudaryta nuolatinė darbo grupė slaugytojų problemoms spręsti, atnaujintos medicinos normos, susijusios su mūsų praktine veikla“, – vardijo skyriaus direktorė.
Pasak jos, labai svarbus pastarųjų metų pasiekimas – tai, kad ministerija pagaliau patvirtino Slaugytojų darbo krūvio nustatymo tvarkos aprašą. Tačiau ir jis tik iš dalies tenkina slaugytojų lūkesčius.

Ne visos problemos – lengvai išsprendžiamos

Kita problema – tai, kad tarp kolegų vis dar pasigendama solidarumo. Lietuvoje šiuo metu dirba apie 18 tūkst. slaugos specialistų, o LSSO gretose – vos pusšešto tūkstančio. Ir Mažeikiuose yra apie keturi šimtai tokių darbuotojų, bet vos trečdalis – profsąjungos nariai.
Kasmėnesinį mokestį savajai profsąjungai slaugos specialistai moka nedidelį – vos penkis litus, tačiau, matyt, ir nedidelės investicijos dalies slaugytojų nemasina burtis ir kartu spręsti svarbias darbo bei socialines problemas.
„Kaip ir bet kuri profsąjunga, mes atstovaujame visų slaugos darbuotojų interesams, tačiau giname tik LSSO narius“, – akcentavo B. Paulauskienė. Jau beveik du dešimtmečius profsąjungos veikloje aktyviai dalyvaujančios moters nuomone, narystės vertė dažniausiai suvokiama tada, kai žmogų ištinka bėda.
Mažeikiškiams dar nėra tekę susidurti su sudėtingais teisiniais atvejais, tačiau šalies mastu įvyksta konfliktų, nelaimių, kai teisinė pagalba slaugytojams būtina.
Dar vienas procesas, kuris kelia nerimą LSSO aktyvui, tai, kad slaugytojų amžiaus vidurkis vis didėja. Mažeikiuose jis jau siekia penkiasdešimt metų. „Vieno seminaro metu buvo konstatuota, kad mes ruošiame kvalifikuotus specialistus užsieniui, o mūsų ligoninės ir poliklinikos netrukus liks be šio personalo“, – apibendrino S. Šešeikienė.
Ir vis tik optimizmo mažeikiškės nepraranda – priešingu atveju jų veikla būtų beprasmė.