Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Vienas paprasčiausių augalų dauginimo būdų – dauginimas auginiais. Taip galima dauginti gėles, krūmus, kai kuriuos medžius. Augalai išlaiko tas pačias savybes kaip motininis augalas.
Auginiais galima dauginti beveik visus metus naudojant pirmamečius ar antramečius ūglius. Itin gerai prigyja pirmamečiai, dar nesumedėję ūgliai, kurie pjaunami pavasario pabaigoje, iš dalies sumedėję – vasaros pabaigoje, o jau sumedėję – rudenį ir pavasarį. Žaliuosius auginius rekomenduojama nupjauti tada, kai juose yra daugiausiai syvų – po lietaus arba rytą. Šakelė pjaunama ilgesnė nei reikia, vėliau sodinant patrumpinama. Vidutinis paruošto auginio ilgis 8–10 cm. Paliekama nuo 2 iki 4 pumpurų, apatiniai lapai nukarpomi. Viršuje paliekami keli didesni ligų nepažeisti lapai, kitus reikia nukirpti. Patogiausias įrankis – aštrus ir švarus sekatorius, žirklės. Viršutinė nuopjova daroma lygi, statmena auginio stiebui, kad būtų kuo mažesnis vandens garinimo plotas, 0,5–1 cm virš pumpuro. Apatinis pjūvis daromas įstrižas, 0,5–1 cm žemiau pumpuro, priešingoje jo pusėje.
Geriausia naudoti ūglius, kurių apatinė dalis sumedėjusi, o viršutinė – žalia, tačiau jau ne tokia lanksti. Liauna žalia viršūnė nupjaunama ar nukerpama. Tujų ūglius geriau ne nupjauti, bet nuplėšti šakelę su medienos atplaiša.
Dauginant pirmoje pavasario pusėje naudojami antramečiai ūgliai. Vėlyvą rudenį ir ankstyvą pavasarį ruošiami auginiai (35–40 cm ilgio), kurie bus sodinami pavasario viduryje. Rudenį pjaunama su susiformavusiais pumpurais, pavasarį – iki pumpurų išsprogimo. Iki sodinant ūgliai suvyniojami į polietileną, laikomi vėsioje vietoje (1–3 laipsniai), galus sukišus į drėgną smėlį. Auginiams tinka stiprūs metūgliai, išaugę po apgenėjimo, ar stipresni šoniniai ūgliai.
Spygliuočių auginius būtina pamerkti į vandenį 2–3 valandoms, nes iš auginio išsiskiria dervų, kurios vėliau trukdo siurbti drėgmę iš substrato. Prieš sodinant pjūvis atnaujinamas. Spygliuočių stiebe viduryje skerspjūvio rekomenduojama padaryti papildomą išilginę įpjovą iki 1 cm, kad pagreitėtų šaknų formavimasis.
Auginiai gali būti sodinami į atvirą gruntą ar vazonėlius. Sodinant vazonuose apatinėje dalyje turi būti įrengtas 0,5–1 cm drenažas iš akmenėlių, ant jo pilamas derlingos žemės sluoksnis – substratas ar sijotas ir dezinfekuotas kompostas, santykiu 1:1 sumaišytas su smėliu.
Viršuje galima užberti kelis centimetrus nerūgščių durpių ir smėlio mišinio. Dauginant rūgštesnę dirvą mėgstančius augalus, kaip šilauoges, rododendrus, naudojamos rūgščios, rudosios, durpės. Auginiai vienas nuo kito sodinami kas 5–8 cm. Sodinimo gylis priklauso nuo auginio rūšies: pirmamečiai nesumedėję ūgliai ir gėlių šakelės sodinami 1,5–2,5 cm, sumedėję – 5–8 cm gyliu. Į žemę įkišami 2–3 pumpurai, virš žemės paliekami 1–3. Siekiant pagerinti daigumą, galima pamirkyti augimą skatinančiuose tirpaluose ar jų įmaišyti į laistomą vandenį. Pasodinti auginiai turi būti laistomi dažnai, tačiau negausiai. Apliejama viršutinė auginio dalis ir žemės paviršius. Nepridengus augalų pirmomis savaitėmis paviršių reikėtų negausiai drėkinti 4–5 kartus per dieną, vėliau 3–4.
Jei auginiai pasodinti į vazoną ir uždengiami polietilenu ar stiklainiu, žemę galima drėkinti tik kelis kartus ar kartą per savaitę, nes šiuo atveju drėgmė išsilaikys gerokai ilgiau. Geriausiai ir greičiausiai auginiai prigyja 25–26 laipsnių temperatūroje.
