Moliūgas. Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Ne pačiais gražiausiais orais šiemet prasidėjo ruduo, bet tikėkimės, kad dar pasidžiaugsime ir sidabro voratinkliais, ir saulute, juolab darbų laukia daug.
Pradžioje mėnesio genime obelų vienmečius ūglius – pavasarį nebus vilkūglių.
Skiname slyvas, kriaušes, obuolius, ligotus vaisius sunaikiname.
Vaismedžių kamienus aprišame gofruoto popieriaus juostomis – prieš žiemą jas nuėmę, sunaikinsime nemažai kenkėjų.
Apravime, supurename pomedžius, medelius patręšiame kalio ir fosforo trąšomis, mėšlu.
Iki rugsėjo vidurio dar galima pasisodinti braškių. Joms skirta žemė tręšiama perpuvusiu mėšlu ir mineralinėmis trąšomis.
Galime pasidauginti auginiais juodųjų ir raudonųjų serbentų.
Paskutinę mėnesio dekadą profilaktiškai nupurškiame vaismedžius nuo ligų ir kenkėjų.
Rūgščias dirvas, kur auga rūgštynės, asiūkliai, pakalkiname.
Jei ruošiamės sodą plėsti, iš anksto, 3–4 savaitės iki sodinimo spalio mėnesį, pasiruošiame duobes vaismedžiams ir krūmams.
Rugsėjo pradžioje rauname iš sėklų išaugintus svogūnus, žieminius ir vasarinius česnakus, paskleidžiame, kol baigia džiūti laiškai.
Kai pomidorų vaisiai parausta, nedelsdami juos nuskiname, nes atvėsus orams, blogėja pomidorų skonis, jie ima pūti.
Orui atvėsus nustoja augti ir agurkai, todėl nuskinkime ir juos, taip pat moliūgus.
Jeigu žirniai, pupelės ir pupos dar nepakankamai prinokusios, baikime jas nokinti gerai vėdinamoje patalpoje.
Nuėmus salotas, špinatus, svogūnus, česnakus, žiedinius kopūstus, brokolius ir kitas daržoves, jų vietoje galime pasėti augalų, kurie stabdo piktžolių dygimą ir tinkami užarti žaliajai trąšai: aliejinių ridikų, baltųjų garstyčių, garstukų ir kt.
Vėlyvuosius gūžinius, ropinius ir lapinius kopūstus dar kartą patręškime kompleksinėmis trąšomis su mažiau azoto.
Nuvytus bulvienojams kasamos ir vėlyvosios bulvės, mėnesio pabaigoje – morkos, šakniagumbiniai salierai, burokėliai, gelteklės.
Kad namuose turėtume šviežių prieskoninių augalų, išsikasę iš daržo, pasisodinkime jų į vazonėlius.
