Dygliuotasis ožerškis. Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Dygliuotasis ožerškis – „raudonasis briliantas“, laikomas vienu vertingiausių vaistinių augalų pasaulyje. Kinai jo vaisius vadina „laimės uogomis“, „ilgaamžiškumo vaisiais“. Tai todėl, kad ožerškio uogose, kurios dar vadinamos goji uogomis, gausu antioksidantų, vitaminų, makro- ir mikroelementų.
Ožerškis jau auginamas ir pas mus. Užauga iki 2,5 m aukščio ir 1,5 m pločio krūmas.
Augalas atsparus šalčiui iki -29 laipsnių, todėl šaltesnę žiemą rekomenduojama pridengti. Reikėtų nepamiršti, kad jauni augalai būna jautresni šalčiui nei seni, todėl juos pirmaisiais metais ypač reikia pagloboti.
Ožerškis mėgsta vidutinio derlingumo lengvas priesmėlio ar priemolio dirvas. Pakenčia sausras, nemėgsta šaknų užmirkimo.
Augalas savidulkis, auginamas saulėtose vietose, šaknys stiprios, reikalinga erdvė.
Uogos skinamos nupurtant jas nuo krūmo, nes palietus oksiduojasi. Vartojamos džiovintos.
Dygliuotojo ožerškio uogos tradicinėje kinų, Tibeto ir indų medicinoje naudojamos žmogaus organizmui stiprinti: gerinti regėjimą ir nuotaiką, kovoti su depresija ir normalizuoti miegą, medžiagų apykaitą, stiprinti imunitetą, vaisingumą, lytinę funkciją, saugoti kepenis, lėtinti senėjimo procesus ir pan. Dėl uogose esančio didelio antioksidantų, vitaminų ir aminorūgščių kiekio jos dar vadinamos jaunystės eliksyru.
Goji uogose yra net 2 kartus daugiau antioksidantų nei žaliojoje arbatoje, o geležies – net 15 kartų daugiau nei špinatuose.
Dygliuotojo ožerškio uogos. Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Džiovintos goji uogos dažniausiai vartojamos norint pagardinti žaliuosius kokteilius, įvairias salotas, sausus pusryčius, arbatą arba valgomos vienos kaip užkandis. Šias uogas galima vartoti su košėmis, sriubomis, pupelių ar daržovių patiekalais. Per dieną suvalgius 1 šaukštą uogų organizmas bus aprūpintas reikalingomis medžiagomis.
Įspėjama, kad naudojant kraują skystinančius vaistus, šiomis uogomis piktnaudžiauti nereikėtų. Be to, tik natūraliai išdžiovintos uogos pasižymi aukščiau išvardintomis savybėmis, o jei uogos minkštos ir drėgnokos – didelė tikimybė, kad jos buvo apdorotos siera, kuri apsaugo uogas nuo rūgimo – tokių reikėtų vengti.
