Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Žiema tik persirito į antrąją pusę ir iki darbų sode dar tolokai. Tačiau kai ką galime nuveikti jau dabar. Kad ir įsitikinti turimų sėklų daigumu, šį tą pasisėti.
Jei turite senų daržovių sėklų, įsitikinkite, ar jos daigios: sudrėkinkite popierinio rankšluosčio lapą, paberkite ant jo keletą sėklų ir stebėkite, ar sėklos ims dygti.
Jau dabar galima pasisėti kai kurių vasarinių gėlių, pvz., pelargonijų, Valero sprigių, surfinijų. Tačiau norint užsiauginti daigų, jums reikės tam tinkamos erdvės – jei ne oranžerijos, šiltnamio, tai bent šiltų palangių.
Didžiausia problema patiems daiginant augalus iš sėklų ? šviesos trūkumas. Dėl to augalai gali išstypti. Ypač daug priežiūros reikalauja augalai, kurių smulkios sėklos. Kaip tik tokios yra petunijos ir surfinijos.
Surfinijų sėklos sėjamos jau sausio mėnesį, petunijų – vasario–kovo mėnesiais, beriant ant substrato ir lengvai prispaudžiant. Sėjama kiek įmanoma rečiau, patariama maišyti jas su sausu smėliu. Kitas būdas išsklaidyti sėklas – išbarstyti jas ant sniego, kad gerai matytųsi. Sniegas tirpdamas tolygiai išsklaidys sėklas ant substrato paviršiaus. Dėžutė uždengiama stiklu arba plėvele.
Daiginimui tinkamiausias lapinio komposto ir smėlio, durpių mišinys. Petunijoms dygti reikalinga 23–25 laipsnių temperatūra. Dirvos paviršius turėtų būti drėgnas, bet ne šlapias. Sėklos sudygsta po 10–15 dienų. Kondensatą nuo stiklo reikia nuolat valyti, kad nelašėtų ant daigelių, o kartu būtų vėdinamas „šiltnamis“. Daigai auginami 20 laipsnių temperatūroje. Būtinas geras apšvietimas. Petunijos pikuojamos išaugus 3–4 tikriesiems lapeliams. Pirmojo pikavimo metu daigai sodinami 2 cm, antrojo – 4 cm atstumu arba į atskirus vazonėlius.
Kai kurių augalų (eleborų, flioksų, erančių, gencijonų) dygimą paskatina šaltis – jų sėklos turi pereiti šalčio etapą, kad būtų suskaidytos dygimą slopinančios medžiagos. Tad šaltą dieną šių augalų sėklų galime pasisėti dauginimo dirvožemyje.
Dar vienas augalų dauginimo būdas – vegetatyvinis dauginimas, t. y. šakelių nupjovimas ir pasodinimas. Tokiu būdu lengvai dauginami gluosniai, raudonžiedžiai serbentai, vijoklinės rožės. Nuo sumedėjusio augalo nupjaukite 30 cm ūglį ir pasodinkite jį į siaurą duobutę dirvožemyje, kad 2/3 šakelės būtų po žeme. Užpildykite duobę dirvožemio ir smėlio mišiniu ir tvirtai apspaudykite.
Sumedėję augalai, tokie kaip japoninės plukės ir tūbės, dauginami šaknų nuopjovomis. Tinkamiausias mėnuo šiam dauginimo būdui – sausis, jei tik žemė nesušalusi ir galite prieiti prie šaknų. Nupjaukite maždaug 5 cm ilgio šaknies gabalėlį ir pasodinkite į vazoną su smėlio ir durpių mišiniu. Labai svarbu šaknis pasodinti taip, kaip jos augo žemėje anksčiau. Kad nesumaišytumėte šaknies viršaus ir apačios, vieną galą nupjaukite kampu, o kitą – tiesiai. Vazonai turėtų būti laikomi neužšąlančioje, bet šaltoje vietoje, reguliariai laistoma. Sodinukams įsišaknijus ir pavasarį pradėjus leisti ūglius, juos perkelkite į atskirą vazoną, kur būtų pakankamai vietos augti.
