Sodininko skiltis: Kambarinių augalų vasara lauke

Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Beveik visas kambarines gėles, išskyrus labai lepias, vasarai galima iškraustyti į balkoną ar sodą.
Gėlės, vasarai išnešamos į lauką, pagražėja ir sustiprėja, geriau žydi. Atšilus iškeliauti į gryną orą patiktų daugeliui kambarinių augalų. Tai fuksijos, alavijai, kinrožės, smidrai, margeniai, azalijos, aspidistros, dracenos, klivijos, aukubos, kaktusai ir sukulentai, monsteros, oleandrai, palmės, gebenės, storlapiai, tradeskantės, fikusai, chlorofitai, cikai.
Tokia migracija gali nepatikti tik ypač lepiems, vėjo nepakenčiantiems augalams, taip pat filodendrams, sansevjeroms, sanpaulijoms.
Prie naujų sąlygų pratinama palengva. Augalai išnešami į lauką apsiniaukusią dieną, pastatomi pavėsyje. Savaitę ar dvi nakčiai geriau lauke jų nepalikti. Šilumamėgius atogrąžų augalus – kavamedžius, orchidėjas, fikusus, gerberas, galima palikti nakvoti lauke tik tada, kai visiškai praėjęs šalnų pavojus. Jeigu atrodo, kad lauke paliktas augalas pernakt pašalo, rytą neneškite jo šildyti į kambarį – staigi temperatūrų permaina gali pakenkti.
Renkant vietą žiūrima, kad saulės būtų nei per daug, nei per mažai. Labai kaitrių spindulių bijo kone visi kambariniai augalai, išskyrus kaktusus ir kt. sukulentus. Nuo tiesioginės saulės svarbu apsaugoti ir vazonus, nes gali perkaisti šaknys. Jie įtaisomi didesniame inde su durpėmis, pjuvenomis ir smėliu. Vazoną originaliai pridengti gali ir kitas šalia pasodintas augalas.
Vazonus galima įkasti ir į žemę – šaknys neperkais, žemė lėčiau džius, augalai atrodys tarsi natūraliai augantys lauke. Kad per drenažo skylę neįsikraustytų sliekų ar sraigių, o išlindusios šaknys neįsikabintų į žemę, galima ant vazono dugno užtempti nailoninę kojinę. Arba daroma taip: nusmailinamas tvirtas, apie 70 cm ilgio medinis strypas, kitame gale skersai prisukama kartelė – rankena. Strypas smeigiamas į žemę giliau ar sekliau, nelygu vazono skersmuo. Vazonas turi gerai įsisprausti į duobutę, sienelės priglusti prie dirvos, o dugnas kaboti – nesiekti žemės, tada šaknys laukan neišlįs, joks gyvis vidun nepateks.
Jeigu augalus pasiekia lietus, nemėgstantys drėgmės pridengiami, o mėgstantys drėgmę sausu oru nupurškiami. Lauke augalai laistomi ir tręšiami dažniau nei kambaryje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto