Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Štai ir apsukome ratą, aptardami, į ką kokiu metų laiku reikia atkreipti dėmesį orchidėjų augintojui. Žinoma, tai tik bendriausi patarimai, nes šios gausios šeimos atstovų poreikiai – labai skirtingi.
Rugsėjis. Vasarojusios lauke lepesnės orchidėjos mėnesio viduryje sunešamos į kambarį. Vėsiamėgės (daugelis Masdevallia rūšių, Dendrobium nobile ir pan.) puikiai jaučiasi lauke iki tol, kol kyla šalnų pavojus. Prieš parnešant į kambarį būtina patikrinti, ar orchidėjos neužpultos kenkėjų, apžiūrėti lapus bei šaknyną. Pastebėjus kenkėjų, orchidėjas nupurkškite ir pastatykite atskirai nuo sveikų augalų.
Tais atvejais, kai matote, kad šaknys vazonėlyje pūva, substratas pelija, kad vazonėlio sienelės pažaliavusios, o substratas sukritęs, per permatomo vazonėlio sieneles visai nebematyti šaknų, augalą būtina persodinti, kad būtų laiku užkirstas kelias šaknų puviniui. Jei tokios būtinybės nėra, augalų persodinimą verčiau atidėti iki pavasario. Geriausias laikas orchidėjas persodinti yra iš karto po žydėjimo. Nerekomenduojama persodinti, kai orchidėja ruošiasi žydėti arba jau žydi.
Orchidėjoms, kurioms reikia daug šviesos, pavyzdžiui Vanda ir Cattleya, nuo rugsėjo vidurio saulė nebepavojinga bet kuriuo dienos metu.
Mėnesio pabaigoje stipriai sumažinamas trąšų kiekis beveik visų rūšių orchidėjoms. Ryškiai išreikštą ramybės periodą turinčias rūšis, pvz. Dendrobium nobile, nustojus augti, tręšti nustojama visiškai. Laistoma atsižvelgiant į vis krintančią temperatūrą.
Spalis. Į namus pargabenamos ir vėsiamėgės orchidėjos. Tikėtina, kad gali pagelsti ir nukristi seni lapai. Tam įtakos turi sumažėjęs šviesos intensyvumas bei kiekis.
Orchidėjų nebereikia saugoti nuo saulės, galima perstatyti ant šviesesnių palangių. Dar sumažinamas trąšų kiekis ir laistymas. Visoms orchidėjoms svarbu, kad tarp dienos ir nakties temperatūrų būtų bent minimalus 4–5°C skirtumas. Tai skatina žiedyno formavimąsi.
Lapkritis. Daugeliui orchidėjų prasideda ramybės periodas. Besiilsinčių orchidėjų laistymas ir tręšimas sumažinamas iki minimumo. Neturinčios ryškaus poilsio periodo orchidėjos (pvz. Phalaenopsis) laikomos šiltai, todėl laistomos įprastai.
Siekiant apsaugoti augalus nuo voratinklinių erkučių, gali kilti būtinybė papildomai drėkinti orą apie augalus. Kuo aukštesnė aplinkos temperatūra, tuo aukštesnė turi būti aplinkos drėgmė.
Aplinkos drėgmės trūkumas gali tapti žiedų metimo priežastimi net ir tokiai nelepiai orchidėjai kaip Phalaenopsis. Ypač tai dažnas reiškinys vėlų rudenį ir žiemą, kai patalpose įjungiamas šildymas, kuris itin sausina orą. Parinkite savo orchidėjai tokią vietą, kur ji būtų apsaugota nuo sauso ir šilto oro, kylančio tiesiogiai nuo šildymo prietaisų.
Labai geras aplinkos drėgmės indikatorius – orchidėjos orinės šaknys, kyšančios virš vazonėlio. Jei jos džiūsta, vadinasi, orchidėją supanti aplinka yra per sausa; jei orinės šaknys tvirtos, žaliais galiukais – aplinka yra pakankamai drėgna. Aplinkos drėgmei padidinti galite tiesiog sustatyti vazonėlius su orchidėjomis ant drėgmės palaikymo lovelių, kurie užpildomi vandeniu, o vanduo garuodamas drėkina aplinką. Taip pat galima kiekvieną rytą orchidėjos lapus apipurkšti vandeniu, tik reikia, kad iki nakties ant lapų neliktų vandens lašelių.
Saulėtą dieną galima palepinti šiuos augalus grynu oru, tik nereikėtų pamiršti, kad jie jautrūs skersvėjams.
