Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Rudenį ryškiaspalvėmis uogomis pasipuošia šermukšnis. Tarsi ugnis užsidega soduose, džiugindama širdį, viliodama paukščius. Tačiau šis medis auginamas ne tik dėl grožio, jo uogos – tikras visokio gėrio šaltinis.
Nuo žilos senovės lietuviai tikėjo, kad šermukšniai apsaugo nuo piktųjų dvasių, užkerėjimų, ligų, žaibų. Iš jų medienos darydavosi lazdas, vaikščiodavo su jomis, laikydavo namuose ir tvartuose, kad velnias bijotų. Šermukšnis vadinamas ir laimės medžiu, vaisingumo, gerovės ir sėkmės simboliu.
Tikėjimas tikėjimu, bet šio augalo galios iš tiesų didelės.
Šermukšnis yra šalčiui atsparus krūmas arba medis, gali augti bet kokioje žemėje, nors geriausiai auga lengvoje, prisodrintoje humuso ir silpnai rūgščioje dirvoje, gerai praleidžiančioje vandenį. Per karščius ir sausras būtina laistyti, nes augalo šaknys yra paviršinės. Šermukšniai nebijo šalčių ir stipraus vėjo, mėgsta atviras, gerai apšviestas vietas, ir tik nedaugelis šermukšnių rūšių gali augti pavėsyje.
Šermukšnius geriau sodinti rudenį – spalio mėnesį. Duobės paruošiamos 2–3 savaitės prieš sodinimą, jų gylis – 60 cm, plotis – 100 cm. Dvimečiai ir trimečiai 20–30 cm aukščio sodinukai pasodinus gausiai paliejami (3–4 kibirai vandens vienam augalui). Prieš žiemą jie apkaupiami 25–30 cm žemės sluoksniu, kuris anksti pavasarį nukasamas.
Šermukšniai – galingas vaistas. Jo vaisiai – polivitaminų šaltinis. Jie pasižymi sutraukiamosiomis ir tulžies bei šlapimo varomosiomis ypatybėmis. Vaisiai vartojami sergant avitaminoze, slopina rūgimo procesus bei dujų susidarymą žarnyne. Tinka sergant mažakraujyste, kepenų ir inkstų, virškinamojo trakto ligomis, hemorojumi, cukriniu diabetu, lėtina aterosklerozę, mažina kraujo spaudimą, gerina medžiagų apykaitą.
Liaudies medicina šermukšnio vaisių nuovirą rekomenduoja kraujavimui stabdyti, prakaitavimui skatinti, viduriams laisvinti, plaučių ligoms ir reumatui gydyti. Šviežių vaisių sultis tinka gerti sumažėjus skrandžio sulčių rūgštingumui. Uogas galima kramtyti (po to išspjauti) sergant parodontoze, džiovintos uogos malšina alkį.
Vaistams vaisiai skinami visiškai prinokę rugsėjo–spalio mėnesiais, be vaiskočių. Džiovinami gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje ne aukštesnėje kaip 50–60°C temperatūroje. Paskleidus plonu sluoksniu galima džiovinti ir lauke, pavėsyje. Tinka vartoti 1–2 metus.
Šermukšnių vaisiai vartojami ir kulinarijoje: iš jų daro vyną, džemą, uogienę, želę, kisielių, desertus, padažus ir kt. Uogos salsteli, kai jas pakanda šalnos. Tada jas su malonumu skanauja paukščiai. Baiminantis, kad po paukščių puotos mums uogų nebeliks, galima jų prisiskinti prieš numatomas šalnas ir bent pusę paros palaikyti šaldiklyje – kartumas apmalš.
Šermukšnių vaisių vartoti nepatartina sergant opalige, viduriuojant, jei yra padidėjęs
skrandžio sulčių rūgštingumas.
