Sunku surasti epitetų, kuriais būtų galima apibūdinti žinomą Lietuvoje profesorių, habilituotą mokslų daktarą Vilių Židonį. Jo gyvenime susieti du svarbiausi bruožai – mokėjimas dirbti ir kurti. Balandį jam sukako 74 metai, tačiau jis kupinas kūrybinės fantazijos. Ėmėsi tobulinti šilumos siurblius, padėsiančius žmonėms pigiau ir ekologiškiau apsišildyti būstus.
KŪRĖJO KELIU
– Gamtiniai energijos ištekliai neamžini, – pastebi Vilius Židonis, gyvenantis Klaipėdos rajono Slengių kaime, – nafta, akmens, anglis, malkos turi savo naudojimo ribas. Pagaliau jų kainos vis didėja. Elektra, manau, efektyviau gali būti panaudojama ir būstui šildyti. Žinoma, ne tiesiogine prasme, su įvairiomis elektrinėmis krosnelėmis, o per šilumos siurblius.
Anot jo, tokie siurbliai jau naudojami kai kuriose šalyse, tačiau reikia ieškoti būdų, kaip piginti šilumą panaudojant kuo mažiau elektros. Tai savotiška tų darbų tąsa, kurių profesorius ėmėsi daugiau kaip prieš dešimtį metų, pradėjęs kurti, gaminti ir tobulinti krosnis, kurios naudoja degias atsinaujinančių energijos šaltinių atliekas: pjuvenas, spalius, drožles, durpes, skiedras. Slengių įmonė pagamino ne vieną tūkstantį šildymo katilų, kuriuos V. Židonis tobulino iki pat šiol. Ir dabar, kaip jis sako, atvažiuoja žmonės ir teiraujasi tų katilų. Tačiau jų gamybą pakoregavo ne vien metalo brangimas, bet ir alternatyvių energijos panaudojimo krypčių ieškojimas. Be to, Slengių gamybos katilai buvo užpatentuoti, o jų konstrukcijas kopijavo kiti, nepaisydami, kad išradėjus ir konstruktorius gina įstatymai. Deja, neefektyviai veikiantys. Dabar V. Židonis organizuoja įvairias statybas: gyvenamųjų namų, oranžerijos su apžvalgos bokštu, klojimo teatro ir kai kurių kitų.
Visų tų objektų tikslas – parodyti, kaip bus naudojami alternatyvios energijos įrenginiai.
PAGALBININKAS
IR MOKYTOJAS
Vilius Židonis garsėja nesavanaudiškumu. Dirbdamas Kauno technologijų universitete, jo filiale Klaipėdoje, parengė 22 mokslų daktarus, išleido daug gabių inžinierių, dirbdamas įvairiose įmonėse išmokė kolegas kūrybiškai mąstyti. Jo darbų sąraše – maisto ir chemijos pramonės mašinos ir įrenginiai buvo svarbiausi. Inžinieriaus diplomą gavo kaip mašinų gamybos technologas, parašė mokslų daktaro disertaciją apie medžiagų ir konstrukcijų atsparumą, habilituoto daktaro disertacija irgi buvo artima tam – maisto ir chemijos pramonės mašinos. V. Židonis yra Taikomųjų mokslų akademijos prezidentas ir jos įkūrėjas. Jis sako, kad jam ne visuomet pavyksta suprasti kai kuriuos savo kolegas, prirašiusius krūvas darbų, tačiau neįgyvendinusius tų mokslo idėjų Lietuvoje.
Šiuo metu V. Židonis aktyviai bendradarbiauja su Lietuvos biokuro asociacija. Ir kiek gali padeda jai įgyvendinti biokuro gamybos technologijas. Pabuvojęs daugelyje šalių, skaitęs paskaitas ir kartu mokęsis iš kaimynų suvokia, kad pasitelkęs mokslą žmogus gali padaryti daugiau.
SUNKŪS IŠBANDYMAI
…O viskas prasidėjo nuo to, kai gimęs Pasvalio rajone ir paaugęs jis kūrė savo, būsimo mokslininko, pamatus.
– Reikėdavo ganyti karves, –prisimena profesorius. – Ėjome pakaitomis su broliais. Tačiau aš pasiūliau: broliukai už mane gano gyvulėlius, aš taisau žaislus, kuriu naujus. Jie sutiko…
Tačiau į keturiolikmečio paauglio gyvenimą audringai įsiveržė 1948 m. pavasaris, kai su mama Apolonija atsidūrė Buriatijoje. Paauglys su suaugusiaisiais dirbo miške. Tačiau kartą sutaisė sugedusį traktorių. Nuo tada ėmė dirbti šaltkalviu, taisė ir tobulino gendančius traktorius. Antras jo gyvenimo etapas buvo pabėgimas iš tremties vietos į Tomsko miestą, kur pavyko įstoti į inžinerijos institutą. Vos vieną kursą baigęs grįžo į Lietuvą ir tuomečio Kauno politechnikos instituto profesoriaus rektoriaus Kazimiero Baršausko dėka buvo priimtas į antrą kursą.
Baigęs mokslus, dirbo įvairiose įmonėse. Dėl draudimo kaip buvusiam tremtiniui gyventi didžiuosiuose Lietuvos miestuose teko darbuotis statomoje Marijampolės maisto pramonės automatų gamykloje. Ten dirbdamas apsigynė pirmąją savo mokslo disertaciją, paskui, sušvelnėjus politiniam klimatui, buvo pakviestas į Kauno politechnikos institutą, ėjo docento pareigas, dar vėliau jam buvo patikėtos pakavimo automatų laboratorijos vadovo pareigos. Visų pirma kaip šios laboratorijos steigėjui. Susidomėję lietuvių darbais plūdo inžinieriai iš Rusijos.
V. Židonis pats parengė brėžinius pirmosios automatų gamybos linijos, pats ne kartą važiavo į vietas buvusioje TSRS ir padėjo kurti analogiškas įmones.
APIE KRAŠTO ATEITĮ
V. Židonis tapo profesoriumi. Bet dėl to jis netapo neprieinamas kolegoms, studentams, darbininkams. Nepasikeitė jo kūrybos kryptys. Ir kai 1992 m. tuometis TSRS vadovas Gorbačiovas paskelbė energetinę Lietuvos blokadą, V. Židonis pirmasis atėjo pas Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininką V. Landsbergį ir siūlė savo paslaugas dėl šildymo katilų atsinaujinančiomis žaliavomis gamybos. Pritarimą gavo, tačiau kiek besikreipė į žemesnes instancijas, finansinės paramos nesulaukė. Slengių katilų gamybos įmonę sukūrė savo lėšomis.
– Prisimenu, kaip su žmona važinėjome po turgus ir rodėme žmonėms savo krosnis, – pasakoja V. Židonis. – Žmonės užsakydavo, pirkdavo.
Niekas neskaičiavo, kiek tos krosnys sutaupė žmonėms pinigų. Nereikėjo pirkti krosnių kuro. Deginant visokias medienos atliekas, mažiau buvo teršiama gamta.
IR BROLIŲ ŽMONOS
INŽINIERĖS
Šeima, iš kurios išaugo Vilius Židonis, nepaprasta. Visi broliai tapo inžinieriais, vienas apsigynė mokslų daktaro laipsnį, profesorius. V. Židonio vaikai taip pat inžinieriai. Duktė, baigusi Dailės akademiją ir pradėjusi darbą, susijusį su metalo technologijomis, baigė ir Kauno technologijų universitetą.
– Ir brolių žmonos inžinierės, – juokiasi Vilius Židonis. – Matyt, mūsų prigimtis užkrečianti!
O pats profesorius už tą mokėjimą paprastai ir aiškiai mąstyti ir, svarbiausia, perduoti savo mintis kitiems išlaikė jį pažįstančiųjų pagarbą. „Kai šalia būdavo mūsų dėstytojas Vilius Židonis, per egzaminus mintys savaime ateidavo į galvą“, – prisiminė vienas jo studentų. Kur gi ne! Juk tas dėstytojas, gyvendamas buvusiame Kapsuke ir jau apsigynęs mokslo daktaro laipsnį, motociklu važinėdavo į paskaitas politechnikos institute Kaune!
– Krūmuose pakelyje persirengiu švaresniais drabužiais – ir į auditoriją paskaitų skaityti, – prisiminė nelengvą dalią Vilius Židonis.
Antanas SAKALAUSKAS
Aidano VALAIČIO nuotr.: Vilius Židonis prie šilumos siurblių.
Studijos – pabėgus iš tremties, darbas – siekiant mokslo pažangos
