„Super tėtis“ – „Ventos“ progimnazijos dovana pradinukams ir jų tėčiams

Nuotr. iš „Ventos“ progimnazijos archyvo

Per pastaruosius pusantrų metų, vykstant mokymosi ir mokymo nuotoliniu būdu procesui, visuomenė turėjo daug galimybių įsitikinti, kokiu svarbiu įrankiu žmogaus tobulėjimui gali būti kompiuteris.
Mažeikių „Ventos“ progimnazijos pedagogai, siekdami padėti atskleisti moksleivių kūrybiškumą, kurdami galimybes vaikų saviraiškai, inicijavo respublikinį konkursą „Super tėtis“. Jo dalyviai – Lietuvos pradinių klasių mokiniai, kompiuteriais kūrė atvirukus savo tėveliams.

Tėčiam dedikuotas renginys

Šio konkurso sumanytoja ir iniciatorė, „Ventos“ progimnazijos pradinių klasių mokytoja Jurgita Donėlė. Mokytoja sako, kad, grožintis gegužės mėnesį progimnazijos pradinukų surengta gražia, jaukia jų pačių pagamintų gėlių paroda, skirta mamai, kilo mintis kažką įdomaus nuveikti ir Tėvo dienai.
Situacija – koronaviruso pandemija, pastūmėjo rinktis nuotolinį būdą. Taip kilo idėja surengti respublikinį kompiuterinių atvirukų konkursą.
„Konkurso pavadinimas kalba pats už save: kvietėme mokinius išlaisvinti vaizduotę ir kūrybiškai pasveikinti savo Super tėčius su Tėvo diena“, – pasakojo J. Donėlė.

Nuotr. iš „Ventos“ progimnazijos archyvo

Sulaukė daug dalyvių

Sukurti sveikinimo atviruką – ne toks lengvas uždavinys, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Dalyviai galėjo kurti tik kompiuteriu, pasitelkę bet kokią piešimo programą. Į mažą atviruko formatą vaikai turėjo sutalpinti savitumą ir originalumą.
Konkurse buvo kviečiami dalyvauti keturių amžiaus kategorijų jaunieji kūrėjai, 1–4 klasių mokiniai.
Respublikinio konkurso organizatorius nustebino dalyvių gausa. Atvirukus, dedikuotus tėveliams, kompiuteriais piešė 206 pradinukai, lankantys 54 mokyklas, esančias įvairiuose Lietuvos kampeliuose.
„Gegužės mėnesį prasidėjęs „Super tėčio“ konkursas be puikios komandos nebūtų pavykęs taip sklandžiai. Mokytojos Diana Jasienė ir Šarūnė Balsienė su dideliu entuziazmu ir atsakingumu prisijungė prie konkurso organizavimo ir nuveikė tikrai didelį darbą“, – džiaugiasi J. Donėlė.
Visas rašinys – „Santarvės“ laikraštyje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*