Varymine medžiokle „Šilo“ būrelio plotuose rajono medžiotojai paminėjo šv. Huberto, medžiotojų globėjo, dieną. Vyrai specialiu ritualu pagerbė nuo šūvių kritusius žvėris.
SUSIRINKO
APTARTI
AKTUALIJŲ
Mažeikių rajone jau susiklostė tradicija, kad į varyminę medžioklę, kuri yra skirta medžiotojų dienai, kasmet susirenka trylikos medžiotojų būrelių, vienijančių beveik penkis šimtus narių, vadovai, rajono Medžiotojų ir žvejų draugijos valdybos atstovai.
„Pernai buvome susirinkę į tokią medžioklę Bugeniuose, po to buvo traukiami burtai, kur vyks kitų metų medžioklė. Burtai iškrito Tirkšlių medžiotojų būreliui, tačiau jie dar tik šiemet šventė atstatyto medžioklės namelio įkurtuves, vis dar ruošiama vieta, todėl ši garbė teko mums“, – pasakojo medžiotojų būrelio „Šilas“ pirmininkas Vaclovas Kilpys.
Tai jau ne pirmoji varyminė medžioklė šio būrelio teritorijoje šiais metais: per pirmąją, kuri vyko Buknaičių apylinkėse, buvo sumedžiotos trys stirnos, antrosios, žvėris varant nuo Ežerės laukais, laimikis buvo septynios stirnos.
„Pradėjome varyti nuo Latvijos pusės, kad mūsų žvėrys netaptų kaimynų laimikiu. Tai senas paprotys: visos medžioklės pradedamos nuo būrelio valdų ribų savo medžioklės plotų link, kad mūsų šeriami žvėrys netaptų kitų būrelių taikiniais“, – juokėsi būrelio vadovas.
Ši medžioklė labiau buvo veiklos apibendrinimas ir įvertinimas – laimikis šiuo atveju neturėjo didelės reikšmės, buvo puiki galimybė aptarti metų rezultatus, pasidalinti patirtimi, prižiūrint miško žvėris, aptarti pasiruošimą žiemai.
STEBIMA
STIRNŲ
POPULIACIJA
Reivyčių kaimo apylinkėse esančiame Falisbergo miške buvo medžiojami šernai ir usūriniai šunys (mangutai). Pasak V. Kilpio, gauta daug ūkininkų skundų dėl šernų padaromų nuostolių šiose apylinkėse, o usūriniai šunys, kaip ir lapės, mūsų rajone yra itin paplitę, todėl jų medžioklė neribojama.
Mangutai ir lapės – dažniausias rajono medžiotojų laimikis jau ne vienerius metus. Pernykštį medžioklės sezoną mangutų buvo nušauta 135, lapių – 456, užpernykštį sezoną nuo medžiotojų šūvių krito 118 usūrinių šunų ir 502 lapės, dar metais anksčiau – 115 mangutų ir 588 lapės.
Nors po pernykščio sezono pažymėta, kad rajono būrelių plotuose daugiausia yra stirnų (jų suskaičiuota 2 572), tačiau „Šilo“ būrelio teritorijoje šių žvėrių gerokai sumažėjo, todėl čia stengiamasi jų populiaciją atkurti.
„Tai nelabai tikslūs skaičiai, per metus trunkantį sezoną mes stebime bandas ir bandome bent apytiksliai žvėris suskaičiuoti. Mūsų būrelio teritorijoje stirnų yra apie šimtas, anksčiau buvo pastebima gerokai daugiau, todėl dabar bandome jas labiau saugoti. Anksčiau stirnoms medžioti būdavo išduodamos licencijos, laimikio skaičius limituojamas, o šiais metais pirmą kartą patys būreliai turi nuspręsti, kiek galima jų sumedžioti“, – sakė būrelio vadovas.
Šiemet išduota leidimų sumedžioti tik 95 stirnų patinus, patelių ir jauniklių medžioklė nėra ribojama.
SUMEDŽIOTI
TRYS MANGUTAI
Po trijų varymų „Šilo“ būrelio teritorijoje trimis usūriniais šunimis liko mažiau, šerno patiesti būrelių vadovams nepavyko. O po medžioklės buvo surengtas svarbus ritualas – laimikio išguldymas.
„Jis vyksta specialioje aikštelėje, kuri apkaišoma eglišakėmis ar fakelais ir turi tik vieną išėjimą. Nuo senų laikų tikima, kad tokia aikštelė su žvėrimis yra šventa ir joje nevalia bet kaip elgtis, laimikis guldomas ant dešiniojo šono, kad ant gyvūno širdies būtų galima padėti eglės šakelę. Suguldžius gyvūnus, jie pagerbiami tylos minute“, – pasakojo V. Kilpys.
Pasak medžiotojo, tai yra padėka žvėrims, kad jie pasiduoda medžiotojams, suteikia jiems malonumą.
Nuotraukos iš asmeninio archyvo: Aktualijas medžiotojų būrelių vadovai aptarė prie laužo.
