Švarus ir skanus šulinio vanduo gali slėpti grėsmę

Anglių sandėlio kaimynystėje esančių Kaimo ir Sandėlių gatvių šulinių vanduo netinkamas maistui, nes keletą kartų viršijama leistina mikrobinė tarša. Gyventojai priversti vandenį pirkti, nes kitokio neturi. Visuomenės sveikatos centro tyrimai byloja, kad grėsmę sveikatai slepia ne vienas šulinys – apie 40 procentų patikrintų yra užteršti nitratais. GYVENTOJAI
KELIA PROBLEMĄ
Kaimo ir Sandėlių gatvių gyventojai, susirūpinę vandens kokybe, kreipėsi pagalbos į Savivaldybės administracijos direktorių Bronių Kryžių.
Visuomenės sveikatos centro atlikti tyrimai pritrenkė specialistus. Šių gatvių šachtiniuose šuliniuose vandens azoto junginiai leistiną normą viršijo nuo kelių iki keliolikos kartų, mikrobinės taršos kai kurie rodikliai – net 100 kartų.
„Šį vandenį naudojame tik daržams laistyti, drabužiams skalbti, maistui perkame iš parduotuvės“, – rodė rusvos spalvos šulinio vandenį Vida Bružienė, Stanislava Gabalienė.
Moterys įsitikinusios, kad taršos šaltinis yra kitoje gatvės pusėje sandėliuojamos anglys. Anot pašnekovių, anglys čia buvo kraunamos nuo seno – dar sovietiniais laikais, tačiau laikomos jos buvo toliau nuo gyvenamųjų namų.
SANDĖLIUOJA PER ARTI
Visuomenės sveikatos centro vyriausioji gydytoja I. Macijauskienė vienareikšmiai negalėjo atsakyti, kas yra šulinių taršos šaltinis.
„Tyrimo rodikliai byloja, kad yra išorinė tarša. Namai yra žemoje, apsemtoje vietoje, į šulinius patenka paviršinis vanduo. Dirvožemis gali būti užterštas ne tik nuo anglių. Kažkada prie geležinkelio būdavo sandėliuojama ir druska, neaišku, ko prisotintas yra dirvožemis“, – svarstė pašnekovė.
I. Macijauskienės teigimu, Savivaldybė turėtų padėti gyventojams, nes anglių sandėlis yra per arti gyvenamųjų namų. Pagal sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugsėjo mėnesio įsakymą, atstumas turėtų būti ne mažesnis kaip 50 metrų.
Pažiūrėjus galima spėti, kad šis reikalavimas yra pažeistas. V. Bružienė tikino, kad gerai išmatavusi – iki anglių krūvų tesą apie 20 metrų.
SITUACIJĄ AIŠKINASI
NE VIENA TARNYBA
Savivaldybės administracijos direktorius Bronius Kryžius „Santarvei“ sakė, kad problemą spręsti teks jau kitos kadencijos politikams. Direktoriaus prašymu, „Mažeikių vandenys“ turėtų pateikti sąmatą, kiek kainuotų vandentiekio įrengimas minėtų gatvių gyventojams.
„Situaciją aiškinausi su Mažeikių aplinkos apsaugos agentūra. Būtina pagelbėti žmonėms. Jie dabar gyvena lyg prūdo dugne“, – palygino direktorius.
Gyventojų skundas perduotas ir miesto seniūnui.
„Žmonės skundžiasi ne tik dėl blogo vandens. Jie teigia kenčiantys nuo dulkių, kurias sukelia pro šalį zujančios automašinos, duobėtas esąs kelias. Sudarysiu komisiją situacijai išsiaiškinti“, – vakar „Santarvei“ sakė miesto seniūnas Petras Užkuras.
AGENTŪRA
ŽADA TARPININKAUTI
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Mažeikių aplinkos apsaugos agentūros vedėjo Niliaus Kupliausko nuomone, Savivaldybė turėtų spręsti ne tik Kaimo ir Sandėlių gatvių vandentiekio įrengimo, bet ir nuotėkų surinkimo klausimą.
„Po žiemos vaizdas tame kvartale labai nekoks. Apsemti kiemai, vanduo veržiasi į patalpas, tualetus“, – situaciją apibūdino pašnekovas.
(Panašus vaizdas buvo ir praėjusią savaitę, kai drauge su I. Macijauskiene aplankėme pagalbos prašančius gyventojus – B.R.).
N. Kupliausko nuomone, dauboje esančių sodybų šulinių vandenį gali teršti ne tik anglių sandėlis, bet ir kiti aplink kvartalą esantys pramonės objektai.
Aplinkos apsaugos agentūra kontroliuoja, ar tinkamai naudojamos rajono Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšos.
„Gyventojai į mus nebesikreipė po to, kai buvo atliktas šulinių vandens tyrimas. Jo rezultatai agentūrai būtų argumentas kreiptis raštu į Savivaldybę ir prašyti greičiau spręsti šią problemą“, – teigė agentūros vedėjas.
SENIŪNŲ PAGALBOS
NESULAUKĖ
Kaimo ir Sandėlių gatvių šulinių vandens kokybe verčia abejoti jo spalva ir skonis. Tačiau, anot gydytojos I. Macijauskienės, ir iš pirmo žvilgsnio švarus bei skanus vanduo gali būti tarsi uždelsto veikimo bomba, gali slėpti grėsmę sveikatai.
Visuomenės sveikatos centras ne pirmi metai vykdo šachtinių šulinių tyrimo programą. Pernai buvo ištirti keli šimtai rajono šachtinių šulinių ir apie 40 proc. jų neatitiko higienos normų reikalavimų – vanduo prisotintas nitratų. Tokia situacija nustatyta Mažeikiuose Vytauto, Smėlio, Pievų, M. Valančiaus gatvių, kaimo šuliniuose.
I. Macijauskienė apgailestauja, kad tiriant šulinių vandenis nesulaukė pagalbos iš seniūnų. Ji buvo juos informavusi apie vykdomą programą ir galimybę žmonėms nemokamai išsitirti vandenį. „Seniūnai dažnai važiuoja į miestą, buvo galima surinkti mėginius ir juos atvežti į mūsų laboratoriją, tačiau tokios iniciatyvos nesulaukėme“, – teigė gydytoja.
Visuomenės sveikatos centro specialistai patys važiavo į kai kuriuos kaimus ir sėmė vandenį laboratoriniams tyrimams.
PRIVALOMAS VANDENS
TYRIMAS – NE VISIEMS
Anot I. Macijauskienės, nitratų prisotintas vanduo ypač pavojingas nėščioms moterims ir naujagimiams. Pernai per visą šalį nuskambėjo nė mėnesio nesulaukusios mergytės iš Radviliškio istorija, kai ši, pamaitinta šulinio vandeniu skiestais mišinėliais, atsidūrė reanimacijoje.
Sveikatos apsaugos ministro įsakymas įpareigoja asmens sveikatos priežiūros įstaigas rinkti ir teikti visuomenės sveikatos centrams informaciją apie nėščiąsias.
„Pernai ištyrėme 140 šulinių vandenį, kurį naudoja nėščiosios ir kūdikiai iki 6 mėnesių amžiaus. Tokius tyrimus atliekame nemokamai, pagal gydytojų siuntimus“, – paaiškino I. Macijauskienė.
Gydytoja informavo, kad Visuomenės sveikatos centras už atitinkamą mokestį tiria visų gyventojų šachtinių šulinių vandenį, tačiau tik vienas kitas domisi, kokį vandenį geria.
PAVOJUS VISIEMS
Anot I. Macijauskienės, mikrobiologinis vandens užterštumas nėra toks pavojingas kaip nitratai – vandenį virinant bakterijos žūva. Tuo tarpu nitratai išlieka ir verdančiame vandenyje, jų nepašalina nė įprasti buitiniai filtrai.
„Žmonės be reikalo nekreipia dėmesio į nitratus. Galbūt dėl to, kad ne iš karto pastebi jų poveikį. Tačiau į organizmą patenkantys nitratai per daugelį metų gali sukelti onkologines, kvėpavimo, širdies kraujagyslių ligas. Nitratų toksiniam poveikiui itin jautrūs yra infekcinėmis ligomis sergantys vaikai ir senyvo amžiaus žmonės. Naudoti šulinio vandenį neatlikus jo tyrimų – rizikinga“, – teigė gydytoja.
Rekomenduojama šulinį tirti kiekvieną pavasarį, nutirpus sniegui. Šaltuoju metų laiku tikimybė nustatyti padidintą bakterijų kiekį kur kas mažesnė. Dėl polaidžio padidėja ir nitratų kiekis.
BENDROVĖ ŠULINIŲ
NEVALO
Pagrindinė nitratų kaupimosi priežastis – nešvara ir netvarka apie šulinį. Ypač prasta situacija kaimuose, kur šuliniai įrengti žemai ir šalia tvartų, tualetų, daržų, šunų laikymo vietų.
Jeigu šulinyje užfiksuotas didelis nitratų liekis, specialistai rekomenduoja išpumpuoti vandenį ir pakeisti šulinio dugne esantį sluoksnį, nes jis gali būti prisisunkęs nitratų. Būtina sutvarkyti šulinio rentinio sudūrimus bei sieneles, nes toksinės medžiagos vandens gyslomis gali atitekėti ir į tvarkingus šulinius iš kaimynų šulinių.
I. Macijauskienė mano, kad „Mažeikių vandenys“ ar kita kokia įmonė galėtų imtis valyti šulinius, nes patiems šulinių šeimininkams, ypač vyresnio amžiaus, toks darbas per sunkus.
Bendrovės „Mažeikių vandenys“ direktorius Pranas Trakinis „Santarvei“ sakė, kad niekas nėra kreipęsis dėl tokios paslaugos.
„Neapsimokėtų laikyti žmonių dėl šulinių valymo. Ką paimsi už paslaugą, tuo tarpu išlaidos būtų nemažos: kelionė, dezinfekavimas“, – svarstė direktorius.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: Vida ir Vidmantas Bružai sakė, kad ir be tyrimų buvo aišku, jog jų šulinio vanduo maistui netinkamas.
Kaip ir kaimynai, geriamąjį vandenį jie perka.