Taikdarių misijoje Malyje – mažeikiškis karys savanoris

Nors Malyje vyrauja geltona spalva, antros savo misijos šioje šalyje metu
Andrius Grigevičius pamatė ir žalumos, nes sezonas buvo lietingas.

Krašto apsaugos savanorių pajėgų Mažeikių 603 pėstininkų kuopos skyriaus vadas Andrius Grigevičius taikos palaikymo misijoje Malyje dalyvavo jau du kartus. Pasak kario, šios tarnybos metu patirti įspūdžiai lieka visam gyvenimui, įgauta patirtis praverčia ir kitose srityse.
„Jeigu vėl gaučiau pasiūlymą vykti į panašaus pobūdžio karinę misiją, nedvejodamas sutikčiau“, – patikino pašnekovas.

Imunitetą teko atnaujinti

Taikos palaikymo misijoje MINUSMA Malyje, kurią įsteigė Jungtinės Tautos, 38-erių metų mažeikiškis karys savanoris dalyvavo jau du kartus. Pirmą kartą su šia karine misija, kurios metu lietuviai kariai yra atsakingi už pajėgų apsaugos užtikrinimą karinės bazės teritorijoje Malio rytinėje dalyje esančioje Gao provincijoje, jis praktiškai susipažino 2018 metais. Tada Malyje jis praleido keturis mėnesius.
„Viskas kartojosi kaip ir prieš dvejus metus – vyko atranka, kur reikėjo parodyti savo sugebėjimus. Vėl pasisiūliau savo noru, o kadangi jau buvau dalyvavęs šioje misijoje, man buvo lengviau, žinojau, ko joje laukti. Skirtumas buvo tik toks, kad šį kartą jau nebereikėjo daugiau kaip dvidešimties skiepų, pakako keturių – tik imunitetą ligoms teko atnaujinti“, – sakė „Elotus“ bendrovėje suvirintoju-santechniku dirbantis karys savanoris.
Misijai ir dirbti komandoje su kitais 32 kariais mažeikiškis ruošėsi savaitgaliais keturis mėnesius. Ši misija Lietuvos kariškiams buvo jau septintoji.

Sulaukė lietingo sezono

Lietuvių kariai į Malį vyko kartu su Vokietijos kariuomenės kontingentu, todėl jie skrido į Kelną, iš kur jų laukė lėktuvas skrydžiui į Malio sostinę Bamaką.
Iš sostinės kariai išvyko į tą pačią karinę bazę Goa provincijoje, kur mažeikiškis tarnavo prieš dvejus metus, tačiau šį kartą misija tuko ilgiau – pusę metų.
„Kaip ir pirmąjį kartą, Malis mus pasitiko karščiu, smėlynais ir dykvietėmis, tačiau kiek vėliau prasidėjo lietingasis sezonas ir gamta mūsų saugomame regione atsigavo – ir žalumos atsirado, ir gyvūnų daugiau pamatėme. Pastebėjome ir tai, kad gyvenimas per dvejus metus nestovėjo vietoje – vyksta statybos, tiesiami keliai – vienu žodžiu, matosi, kad vietiniams gyvenimo sąlygos gerėja“, – apie pastebėtas permainas kalbėjo mažeikiškis.
Nors tiesioginių kontaktų su vietiniais kariais neturėjo, tačiau karinės misijos vietiniams gyventojams yra naudingos ne tik saugumo atžvilgiu – jie dirba bazėje, uždirba ir taip gali gerokai palengvinti savo ir savo šeimų gyvenimą.

Tarnybą lydėjo rutina

Lietuvos kariai buvo paskirti į tarptautinių pajėgų apsaugą, jų užduotis – iš bokštelių stebėti aplinką, saugoti bazę, kuri buvo aptverta keliomis eilėmis įvairių tvorų ir vielos užtvarų, prie jos taip paprastai neprieisi.
Kalbėdamas apie lietuvių karių kasdienybę, A. Grigevičius ją įvardijo vienu žodžiu – rutina. Kasdien vyko budėjimai, bazės apsauga, poilsis, treniruotės bei mokymai, kaip elgtis ir reaguoti užpuolimo atveju. Tiesa, išpuolių bei incidentų per tuos pusę metų nei prie bazės, nei provincijoje nebuvo.
Vien tai, anot kario savanorio, rodo, kad tokia misija labai naudinga – nėra išpuolių, žmonės gyvena saugiai.

Budėjimų karinės bazės apsaugoje metu lietuvių kariams buvo būtina įdėmiai stebėti prieigas prie šios bazės.

„Tokioje tarnyboje patirti įspūdžiai lieka visam gyvenimui, įgauta patirtis niekur nedingsta. Misijos metu galėjau įvertinti, ką pats galiu padaryti, kaip galiu išgyventi kareivišką kasdienybę, rutiną, taip pat pasitikrinti, kaip psichologiškai jaučiuosi toli nuo Tėvynės bei artimųjų“, – mintimis dalijosi mažeikiškis.

Karyba išmokė pareigingumo

Šį kartą lengviau buvo tai, kad kario namiškiai jau žinojo, kur jis važiuoja, kas jo laukia. Taip pat žinojo ir tai, kad jis vyksta dirbti savo darbo – nesiruošia kalnų nuversti, nedalyvaus aktyviuose kariniuose veiksmuose. Todėl norą vykti į šią tarnybą artimieji vertino palankiai.
Vis dėlto misija MINUSMA yra laikoma pavojingiausia iš visų Jungtinių Tautų taikdarių misijų – nuo 2013 metų, kai ji prasidėjo, jau žuvo apie 130 taikdarių. Malyje kariams nuolat gresia džihadistų partizaniniai ir vietos gaujų išpuoliai bei apšaudymai iš artilerijos pabūklų.
Karinė tarnyba Andrių lydi jau trečdalį gyvenimo: atlikęs metų karinę tarnybą Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotajame pėstininkų batalione, jis aštuonerius metus „pailsėjo“ nuo karinių reikalų.
Po to prisijungė prie Krašto apsaugos savanorių pajėgų – prieš dvylika metų tarnybą pradėjo kulkosvaidininko padėjėju, baigė pėstininko gelbėtojo kursus. Dabar jis Mažeikių 603-oje pėstininkų kuopoje yra skyriaus vadas.
„Kariuomenėje viskas paprasta – užduotys, ginklai, santykiai. Svarbu ir tai, kad čia gali realizuoti savo pomėgį, nenukenčiant pagrindiniam darbui. Be to, čia susiformuoja pareigos jausmas – tu esi atsakingas už tai, ką padarei, kaip padarei. Tai praverčia ir gyvenime, ir darbe. Darbe tavimi labiau pasitiki, nes žino: jeigu tau davė užduotį, tu ją ir atliksi“, – sakė A. Grigevičius.

Pagrindinis tikslas – saugumas

Europos Sąjungos Taryba ES karinę mokymo misiją Malyje nusprendė pradėti 2013 metais, Lietuvos kariai JT operacijoje MINUSMA dalyvauja nuo 2016 metų. ES karinės mokymo misijos tikslas – padėti atkurti veiksmingas ir atskaitingas Malio ginkluotąsias pajėgas, kad jos galėtų užtikrinti ilgalaikį saugumą Malyje ir, vadovaujant civilinės valdžios institucijoms, atkurti šalies teritorinį vientisumą.
Siekiant to, ES karinio mokymo misijos metu rengiami mokymai Malio ginkluotųjų pajėgų daliniams ir padedama kurti autonominius mokymo pajėgumus, taip pat teikiamos konsultacijos Malio valdžios institucijoms ginkluotųjų pajėgų pertvarkymo klausimais.

Nuotr. iš asmeninio archyvo

Operacijoje dalyvauja per 13 tūkstančių taikdarių iš daugiau kaip šimto šalių, siekiant užtikrinti Lietuvos kariniam vienetui paskirtų užduočių tinkamą vykdymą, atsižvelgiant į MINUSMA operacinius poreikius, 2020–2021 metais numatyta didinti Lietuvos indėlį operacijoje – siųsti tarnauti iki 50 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų.

Norint gauti, būtina duoti

Dalyvavimas tarptautinėse operacijose yra svarbi Lietuvos įsipareigojimų tarptautiniam saugumui išraiška ir priemonė stiprinti NATO kolektyvinę gynybą, ES bendrąją saugumo ir gynybos politiką.
„Misija reikalinga vien dėl to, kad Lietuvos kariai įgytų karinės patirties, kartu vyksta bendradarbiavimas su kitų šalių kariškiais, mokomės veikti kartu, vykdyti iškeltas užduotis. Mes padedame kitose šalyse užtikrinti saugumą, todėl, esant būtinybei ar kilus karinio konflikto pavojui, galime būti tikri, kad ir kitų šalių kariškiai padės mums užtikrinti Lietuvos saugumą. Norint kažką gauti, būtina kažką ir duoti. Aišku, ne nuo manęs priklauso, bet jeigu vėl gaučiau pasiūlymą vykti į panašaus pobūdžio karinę misiją, nedvejodamas sutikčiau“, – misijos naudą abiem pusėms įvardijo A. Grigevičius.
Kalbėdamas apie karantino ir pandemijos įtaką kariams savanoriams, mažeikiškis spalvų nesutirštino – kaip ir visi gyventojai, taip ir kariškiai, pandemijos metu negali daryti to, ką yra įpratę per metų metus bei to, ką yra suplanavę daryti, – viskas keičiasi, atsižvelgiant į situaciją. Ir karinėje tarnyboje, kaip ir visose gyvenimo srityse, ši situacija turi savų niuansų bei įnešė korekcijų tiek pasiruošime, tiek mokymuose, tiek pratybose, tačiau visa tai yra įveikiama ir šalies saugumas yra ir bus užtikrinamas.
Nuotr. iš asmeninio archyvo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*