Tarybos nariai prieš pustrečių metų buvo aprūpinti nešiojamaisiais kompiuteriais. Tikėtasi, kad tai pagerins Tarybos darbą, tačiau politikai iki šiol tebedirba senoviškai.
Dėl to nė vienas iš 27 Tarybos narių nepastebėjo, kad Korupcijos prevencijos programos kompiuterinis ir popierinis variantas skyrėsi kaip diena nuo nakties – viename iš jų buvo siūloma programą taikyti… Joniškyje.
TEBEDIRBA SENOVIŠKAI
Prieš pustrečių metų politikų iniciatyva rajono Savivaldybė Tarybos narius aprūpino nešiojamaisiais kompiuteriais.
Buvo teigiama, kad politikų kompiuterizavimas pagerins Tarybos darbą, išvaduos iš kalnų popierių, sutaupys lėšų. Tačiau iki šiol mūsų išrinktieji į posėdžius kompiuterių nesinešioja, visa medžiaga jiems pateikiama popieriuje.
Tarybos sekretorė Izoleta Savickaja „Santarvei“ prisipažino, kad kompiuterizavus jai darbų nesumažėjo. Galbūt net atvirkščiai. Nes dabar tenka ne tik pasirūpinti popieriniu, bet ir elektroniniu Tarybos medžiagos variantu.
„Yra Tarybos narių, kurie kategoriškai pageidauja, kad visa medžiaga būtų pateikta popieriuje. Tenka kopijuoti krūvas dokumentų, sunaudoti daug popieriaus. Kai kurios savivaldybės yra atsisakiusios tokio informavimo būdo, pas mus to nėra“, – paaiškino Tarybos sekretorė.
TAUPYMO APTIKTI NEPAVYKO
Bandome suskaičiuoti Tarybos kompiuterizavimo ekonominius rezultatus – planuotų sutaupyti lėšų rasti nepavyksta.
Tiesa, Savivaldybėje mums tvirtina: Tarybos nariams kompiuteriai nėra nupirkti – jie esą dalis perkamos mobiliojo interneto paslaugos. Į šią paslaugą įeina kompiuteris, neribotas mobilusis internetas ir kiti su tuo susiję dalykai.
Skaičiuojame, kiek kainuoja tas „nenupirktas“ daiktas. Savivaldybės Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjas Arvydas Pocius informavo, kad vienam vartotojui vadinamasis abonentinis mokestis – 252 litai per mėnesį, visai Tarybai – 6,8 tūkstančio litų. Aritmetika paprasta – mokesčių mokėtojams išrinktųjų kompiuterizavimas per metus atsieina beveik 82 tūkstančius litų, per trejus (tokiam laikotarpiui sudaryta paslaugos teikimo sutartis) – apie ketvirtį milijono.
Prie „taupymo“ reikėtų pridėti ir popieriui išleidžiamus pinigus. Tačiau A. Pocius negalėjo atsakyti, kiek rajono biudžetui kainuoja politikų noras turėti popieriuje išspausdintą Tarybos ir komitetų posėdžių medžiagą. Tokia informacija pasiklysta bendrose kanceliarinėse administracijos ir Tarybos išlaidose.
„Na, tenka matyti, kad posėdžiams tos medžiagos pridauginama krūvos“, – pastebėjo pašnekovas.
KOMPIUTERIAI REIKALINGI NE VISIEMS
Vienam svarbiausių – Ekonomikos, finansų ir vietinio ūkio – komitetui vadovaujantis Gintautas Šmaižys sutiko, kad dvigubos išlaidos nėra gerai.
„Ko gero, mes principingai nepasielgėme, neapsitarėme iki galo. Nuolaidžiaujame vienas kitam. Nemanau, kad būtų problema, jei nebūtų popierinio varianto“, – svarstė politikas.
Jeigu šiandien būtų sprendžiama, ar kompiuterizuoti Tarybos darbą, jis pasisakytų prieš, prisipažino G. Šmaižys.
„Tada balsavom, tikėjomės vieno, o gyvenimas koreguoja. Be to, buvo kitoks laikmetis, turtingiau gyvenome“, – prisiminė politikas.
Anot G. Šmaižio, galbūt prie kompiuterių temos bus grįžta, kai baigsis paslaugos teikimo sutartis (ji galioja iki šių metų spalio 1 d. – B. R.).
POPIERINIS VARIANTAS PATIKIMESNIS
Bala nematė tų pinigų. Kad tik Tarybos darbas pagerėtų, būtų priimami visiems mažeikiškiams naudingi sprendimai, – pasakytų pozityviai nusiteikęs rinkėjas.
G. Šmaižio teigimu, kompiuterizavimas Tarybos darbo nepalengvino. Be to, anot politiko, popierinis variantas patikimesnis. Esą prie kompiuterinės programos prieina ne vienas žmogus, informaciją gali koreguoti.
„Būna įvairių dalykų. Kompiuteryje buvo, žiūrėk – ir nėra. Nebespėsi sukontroliuoti. O popierinis variantas yra popierinis. Laikai rankoje“, – lygino politikas.
Pasiteiravus, ar jo kalba yra užuomina į tai, kad neseniai politikams pristatytos korupcijos prevencijos programos kompiuterinis ir popierinis variantas skyrėsi kaip diena nuo nakties – Tarybos narys prisipažino apie tai girdįs pirmą kartą.
NEPASTEBĖJO NĖ VIENAS TARYBOS NARYS
„Mes esame įpratę prie rašytinės medžiagos ir ji mums įskaitomesnė negu ekrane. Tokią skaityti ir akims patogiau“, – „Santarvei“ yra sakiusi viena Tarybos narė, pasiteiravus, kodėl per posėdžius nesinaudoja kompiuteriu.
Kai kurie politikai tikina paskaitantys ir kompiuterinį medžiagos variantą. Galbūt. Bet, kaip sakoma, skaitymas skaitymui nelygu. Nė vienas iš 27 Tarybos narių nepastebėjo, kad praėjusiam neeiliniam posėdžiui kompiuteriniame variante po Mažeikių rajono savivaldybės 2010–2012 metų korupcijos prevencijos programos pavadinimu buvo siūloma Joniškio rajono programa. Tekste ne kartą kartojosi Joniškio pavadinimas, buvo minimos priemonės, mūsų rajonui nebeaktualios ar dar neaktualios, ir pan.
Tokia korupcijos prevencijos programa, suporuota su Joniškio rajono dokumentu, Mažeikių savivaldybės tinklalapyje tebesipuikavo ir kitą dieną po Tarybos posėdžio, kuriame ji buvo patvirtinta.
VALSTYBĖS TARNAUTOJAS PASITEISINO SUKLYDĘS
Sprendimo projektą dėl Korupcijos prevencijos programos rengė Savivaldybės Karo prievolės, administravimo, mobilizacijos ir civilinės saugos skyriaus vedėjas Rimantas Norbutas. „Santarvei“ jis tvirtino labai kremtąsis, išgyvenąs dėl savo klaidos. Per devynerius darbo metus tekę parengti ne vieną dokumentą – esą toks nesusipratimas ištiko pirmą kartą.
„Programą rengiau pagal Joniškio pavyzdį. Popierinį variantą padariau gerą, o elektroninį išsiunčiau ne tą, tik „kepurė“ buvo teisinga. Čia per tą skubėjimą“, – teisinosi dokumento rengėjas.
R. Norbutas prisipažino, kad ši klaida jam bus didelė pamoka ir patikino ateityje būsiąs atidesnis.
Vyriškis pasidžiaugė, kad Savivaldybės administracijos direktorius Bronius Kryžius į jo bėdą pažiūrėjęs supratingai ir jokios nuobaudos neskyręs. Valdininkas atsipirko švelniu pabarimu.
NUSIŽENGĖ SAVO PATVIRTINTAM REGLAMENTUI
Atidumo šį kartą bus pritrūkę ne tik valstybės tarnautojui, bet ir svarbius sprendimus priimantiems politikams. Jų pačių patvirtintas Savivaldybės tarybos veiklos reglamentas skelbia, kad Tarybos sprendimo projektas pateikiamas su aiškinamuoju raštu, kuriame nurodoma: parengto projekto tikslai, kokių teigiamų rezultatų laukiama, galimos neigiamos pagal šį projektą priimto sprendimo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta, kokius galiojančius aktus (Tarybos, mero, administracijos direktoriaus) reikėtų pakeisti ir panaikinti, priėmus sprendimą pagal teikiamą projektą, specialistų vertinimai ir išvados.
Per Tarybos posėdį niekas nepasigedo aiškinamojo rašto. Kad sprendimo projektas patvirtintas be šio dokumento, pastebėjo tik Tarybos sekretorė I. Savickaja, tvarkydama posėdžio medžiagą. Kai vyko posėdis, ji buvo ką tik grįžusi po atostogų, todėl nespėjo sužiūrėti visų dokumentų.
Tiesa, R. Norbutas jau po posėdžio bandė surinkti kai kurias išvadas, tačiau aiškinamajame rašte pasirašė tik jis pats ir Antikorupcijos komisijos pirmininkė Laima Nagienė.
„Tai yra procedūriniai pažeidimai. Už juos pirmiausia atsako sprendimo projekto rengėjas“, – lakoniškai paaiškino dokumento nepasirašęs Juridinio skyriaus vedėjo pareigas laikinai einantis Antanas Naujokas.
IŠSAKĖ PASTABAS DĖL POSĖDŽIO ORGANIZAVIMO
„Aiškinamasis raštas yra svarbus dokumentas. Nesu visų sričių žinovas, todėl visada atkreipiu dėmesį į specialistų išvadas“, – teigė nepriklausomu Tarybos nariu pasivadinęs Pranas Noreika.
Šį kartą tokio dokumento nepasigedęs, nes Antikorupcijos prevencijos programa buvo išsamiai išstudijuota Antikorupcijos komisijoje, kurios narys jis yra.
P. Noreikia buvo vienas pirmųjų, kuris siūlė, kad Tarybos darbą reikia kompiuterizuoti. Savo nuomonės jis nepakeitė.
„Nėra gaspadoriaus nei Savivaldybės administracijoje, nei Taryboje“, – dėl dvigubos Tarybos medžiagos, netaupymo savo nuomonę išsakė politikas.
Tarybos narys nepatenkintas ir posėdžių organizavimo tvarka. Ypač tuo, kad neeilinių posėdžių darbotvarkė „apauga“ papildomais klausimais, ir posėdis tampa eilinis.
Panašius priekaištus išsakė ir G. Šmaižys, kiti politikai. Esą dėl to pritrūksta laiko visiems dokumentams išanalizuoti.
IKI SKANDALO – TIK VIENAS ŽINGSNIS
Kai kurie kalbinti Tarybos nariai bandė pateisinti R. Norbutą – esą klaidingas dokumentas tebuvęs internete, o jiems įteiktas geras.
„Kas taip sako, arba neišmano, ką sako, arba nori apginti savo mundurą“, – replikavo Savivaldybės meras Vilhelmas Džiugelis.
Jis paaiškino, kad pagal kompiuterinį variantą rengiamas sprendimas, kuris duodamas pasirašyti merui. V. Džiugelis neneigė, jog galėjo atsitikti taip, kad jis nebūtų pamatęs klaidos.
„Nežinau, kaip tada dėl tokio sprendimo, kuriuo patvirtinama Joniškio programa, būtų reikėję pasiaiškinti žiniasklaidai ir gyventojams“, – svarstė meras ir dėkojo I. Savickajai, kuri laiku pastebėjo nesusipratimą.
Meras įsitikinęs, kad ši nemaloni situacija bus pamoka ne tik R. Norbutui, bet ir kitiems dokumentų rengėjams, Tarybos nariams.
Nuotrauka Sigito STRAZDAUSKO.:Tarybos nariai per pustrečių metų neįprato į posėdžius nešiotis kompiuterių – jie renkasi popierinį medžiagos variantą.
