Gerokai vyresnio mokinio „stogas“ dešimtmečiui pradinukui iš pradžių atsieidavo po kelis litus. Po trijų mėnesių reketo jį „saugojęs“ šešiolikmetis pareikalavo kone pusšimčio litų.
Pareigūnams pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl turto prievartavimo, specialistai apgailestauja, kad tokie atvejai į viešumą iškyla retai. Reketuojami vaikai dažniausiai skriaudą slepia, o bijodami skriaudėjų, pradeda bėgti iš pamokų.
ATĖJO Į MOKYKLĄ
Miesto pradinės mokyklos dešimtmetį auklėtinį šešiolikmetis paauglys terorizavo nuo lapkričio mėnesio. Pradinukui buvo pasakyta, kad jis turi mokėti už „stogą“, tada galės ramiai vaikščioti į mokyklą.
Pareigūnų duomenimis, iš pradžių pradinuko duoklė buvo vos litas ar du, vėliau suma didėjo. Kai vaikas nebeišgalėjo susimokėti, „stogą“ teikiantis paauglys apie skolą priminti atėjo į mokyklą.
Klasėje, esant mokytojai, reketuotojas priminė, kad dešimtmetis jam yra „skolingas“.
„Gerai, kad mokytoja nepraleido nemačiom ir negirdom, paskambino mamai. Ši atėjo pas mus, ir pradėjome aiškintis, kur tos skolos „šaknys“. Pradėjome žiūrėti, ir pasirodo, kad skolos nėra,“ – „Santarvei“ situaciją komentavo Mažeikių rajono policijos komisariato nepilnamečių reikalų pareigūnų veiklos grupės vadovė Irena Nacienė.
Trečiaklasio berniuko lankomos miesto pradinės mokyklos socialinė pedagogė Nijolė Šukienė neatmeta prielaidos, kad apie vaiko reketavimą šeima žinojo ir anksčiau, bet nutylėjo.
PROBLEMŲ NEKĖLĖ?
Dėl galimo turto prievartavimo policijos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą. Pagal Baudžiamąjį kodeksą, reketavimu įtariamam šešiolikmečiui gresia areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Ikiteisminio tyrimo metu paaiškės, ar paauglys nebuvo susiradęs daugiau aukų.
I. Nacienė „Santarvei“ sakė, kad jaunuolis policijos pareigūnams yra žinomas. Tuo tarpu jo lankomos vidurinės mokyklos (jis mokosi priešais pradinę mokyklą esančioje švietimo įstaigoje – K. V.) socialinė pedagogė Ilona Grinkevičienė užtikrino, kad problemų dėl paauglio iki šiol nebuvę.
„Tai mokyklą lankantis vaikas iš normalios, ne rizikos šeimos. O kadangi viskas vyko už mokyklos ribų, mes šiuo reikalu neužsiimame,“ – paaiškino pedagogė.
MOKYKLOS LINKUSIOS NUTYLĖTI
Apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus prisipažino sužinojęs iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų (pastarieji – iš „Santarvės“ redakcijos – K. V.).
„Kad tokia problema kažkur egzistuoja, mes girdime iš visuomenės. Bet konkrečių faktų, kad kažkas būtų kreipęsis, parašęs, nėra buvę. Ar pastebėjote, kai tik Lietuvoje pablogėja gyvenimas, taip ir atsiranda ši problema? Tėvai nebeturi pinigų, o vaikams reikia jų prasimanyti cigaretėms, dar kai kam…“ – samprotavo vedėjas.
A. Stonkus pastebi, kad mokyklos savo problemas linkusios nutylėti: „Katastrofiškai mažėjant mokinių skaičiui, kiekvienai mokyklai labai svarbus tampa jos įvaizdis. Mokykla gali nertis iš kailio, norėdama nuslėpti kai kuriuos dalykus“.
Kad mokykloms turėtų rūpėti ne jų įvaizdis, o vaikai, akcentavo praėjusią savaitę Mažeikiuose lankęsis švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.
„Net ir nedidelius dalykus pasistenkime pamatyti pačioje pradžioje, kai tik dar mezgasi istorija, kuri, neduok Dieve, gali tapti nelaime. Vardan mokyklos prestižo užmerkti akis – ne tai yra svarbiausia, – susirinkusius švietimo įstaigų vadovus ragino ministras. – Visame pasaulyje yra smurto ir patyčių, bet svarbu apie tai kalbėti, vaikams padėti.“
VAIKAI NEPASISAKO
Su prasižengusiais nepilnamečiais dirbanti pareigūnė I. Nacienė apgailestauja, kad informacija apie mokyklose renkamą duoklę išlenda itin retai. Paskutinį kartą dėl panašaus nusižengimo ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas prieš metus. Tada vyresnis vaikas vertė jaunesnįjį elgetauti arba kitaip prasimanyti pinigų.
„Kad tokių atvejų mokyklose pasitaiko – faktas. Tačiau ne visi vaikai dėl kelių litų, iškraustomų iš kišenės, pasisako aplinkiniams. Be to, ir tėvai ne visada pasidomi, kam vaikas išleido kišenpinigius, ką valgė. O kartais jei ir sužino, tai numoja ranka – dėl tų kelių litų neisi ieškoti teisybės, atseit, vis tiek niekas nieko nesuras,“ – apie tėvų abejingumą kalbėjo specialistė.
Savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Liudvika Lapienė sako, kad vaiko pokyčių tėvai gali nepastebėti nebent pačioje problemos pradžioje. Kuo toliau, tuo vaikas tampa uždaresnis, baikštesnis.
Specialistė paaiškino, kad dažniausiai reketo problemos išlenda, kai pradedama aiškintis mokyklos nelankymo priežastis. Vaikai bėga iš mokyklos, kad nereikėtų susitikti reketuotojų.
GRASINA SUSIDOROTI
„Jūs nuvažiuokite iš ryto prie bet kurios mokyklos ir pamatysite, kiek ten stovi vyresnių vaikų, – pasiūlė Pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė Salvinija Lukšienė. – Tie vaikai mokyklos nelanko, bet laukia ateinančių mažųjų.“
Iš savo darbo patirties psichologė paaiškino, kad reketuotojai mažiesiems dažniausiai grasina susidoroti su jų artimaisiais – tėvais, broliais, seserimis.
„Todėl vaikai ir bijo pasisakyti. Bet tiek tėvai, tiek pedagogai turi vaikams priminti, kad tokiu atveju vaikas nėra pajėgus vienas susitvarkyti su problema ir pats apsiginti. Vaikai dažnai bijo būti skundikai. Šiuo atveju reikia atkreipti vaikų dėmesį, kad jie ne skundžia, o pasisako apie problemą,“ – akcentavo S. Lukšienė.
Savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja L. Lapienė drąsina skriaudžiamus vaikus netylėti: nesustabdžius šio „proceso“, jis gali tęstis ilgai.
Specialistė paneigė stereotipą, kad pinigų reikalaujama iš ramesnių, tylesnių vaikų. Ji patikino, kad į psichologinių smurtautojų, reketuotojų akiratį patenka ne tik žemesniųjų klasių moksleivių.
„Vyresnio amžiaus mokiniai dažnai mėgsta parūkyti. Jei neturi pinigų cigaretėms įsigyti, pasiskolina iš ko nors. Tada pastarasis prašo atsilyginti. Esu girdėjusi, kad net su procentais, suma didėja, prasideda psichologinis spaudimas atsiskaityti,“ – pasakojo vedėja.
SMURTAUTOJAI – BUVUSIOS AUKOS
Su mokiniais dirbantys psichologai vaikus supažindina, kaip teisingai vertinti aplinką, kitus žmones, kaip patiems elgtis. Mokiniams išaiškinama, kad smurtautojai yra silpni ir kompleksuoti jaunuoliai, patys kažkada tapę fizinio ar psichologinio smurto aukomis.
„Kažkada gyvenime buvusios aukos kartoja analogišką elgsenos modelį . Jie patys yra silpni ir pažeisti. Per patyčių prevencijos programas tai nuolat akcentuojama, tad vaikai šitai žino. Bet žinojimas vaikams atsiskleisti dažniausiai nepadeda,“ – konstatuoja psichologė S. Lukšienė.
Nerandantiems kam išsipasakoti vaikams psichologai siūlo skambinti į nemokamas telefoninės pagalbos linijas.
„Jaunimo linija“ – 8 800 28 888 (darbo laikas 16.00–7.00 kasdien, savaitgaliais – visą parą).
„Vaikų linija“ – 8 800 11 111 (darbo laikas 11.00–21.00 kasdien).
„Linija doverija“ – 8 800 77 277 (pagalba rusų kalba teikiama kasdien 16.00–20.00).
Sigito STRAZDAUSKO nuotrauka.: Psichologai primena, kad reketuojamas vaikas nėra pajėgus išspręsti problemą, jam būtina suaugusiųjų pagalba.
