Po nelaimės, sugriuvus pastatui Kauno rajone, senais, apleistais pastatais susirūpinta ir Mažeikiuose.
Rajono vadovai, seniūnai tarėsi, ko imtis, kad panaši tragedija neatsitiktų ir pas mus.
O toks pavojus yra.
SITUACIJA NESIKEIČIA
Apleistais miesto pastatais „Santarvė“ domėjosi prieš trejus metus. Nuo to laiko situacija beveik nepasikeitė – tada aplankytos griuvenos išvaizdos beveik nepakeitė – nebent dar labiau suiro.
Bėda, kad niekaip neįmanoma rasti kontaktų su apleistų pastatų savininkais arba jie, vengdami atsakomybės ir nenorėdami imtis veiklos, slapstosi. Be to, pastatai perpardavinėjami iš vienų rankų į kitas, tad vėl nuolat tenka ieškoti kontaktų su naujuoju jų savininku.
Apie tai pasitarime kalbėjo Savivaldybės administracijos statybos ir remonto skyriaus vyriausioji specialistė Vilija Mickevičienė.
Pasak specialistės, darbas vyksta: rengiami patikrinimai, susirašinėjama su pastatų savininkais, rašomi reikalavimai, įspėjimai, surašomi administracinės teisės pažeidimų protokolai, skiriamos baudos.
Per paskutinius kelerius metus rajone patikrinta apie pusantro tūkstančio pastatų, o Savivaldybės administracijos direktorius surašė per 1000 reikalavimų pastatų savininkams.
„Bet rezultatas šiandien yra nepatenkinamas: nėra būdų, kaip savininkus sugaudyti, prispausti. Jie slapstosi, vengia atsakomybės, išvažiuoja į užsienį. Nėra teisinių svertų, kad su tuo būtų galima kovoti“, – tikino V. Mickevičienė.
BŪTINAS DIALOGAS SU SAVININKAIS
Siekiant keisti situaciją, pradėti taikyti nestandartiniai metodai. Kaip gražų pavyzdį V. Mickevičienė pateikė Kapėnus.
Su viena statybos organizacija Savivaldybės administracija pasirašė paramos sutartį, pagal kurią buvo nugriauti apleisti Kapėnų kultūros namų bei kontoros pastatai, sutvarkyta teritorija. Atlikta darbų už 140 tūkstančių litų, o Savivaldybei tai nieko nekainavo.
Bešeimininkiais pastatais, jų likvidavimu anksčiau užsiėmė valstybinė statybos inspekcija, ypatingų pastatų, tokių kaip buvusios fermos, būkle rūpinosi apskritis.
Šiuos metus specialistė pavadino didelių pokyčių metais, nes visi rūpesčiai dėl apleistų pastatų priežiūros buvo peradresuoti savivaldybėms, o pinigų pastatams sutvarkyti niekas neskyrė.
„Jei norėsim saugiau gyventi, turėsim ieškoti resursų savame biudžete“, – teigė V. Mickevičienė.
Visiškai apleistų pastatų rajone yra apie 180. Specialistė nemano, kad tai yra daug, nes mato išeitį –parengti statinių likvidavimo programą. Pirmiausia reikia sukaupti visą informaciją apie statinius, nustatyti jų savininkus ir sudaryti darbo grupę, kuri turėtų spręsti, kokie namai yra bešeimininkiai, kokius būtų galima pripažinti avariniais.
Jei pasiseka rasti apleistų pastatų savininkus, jiems reikia surašyti protokolus – šį darbą gali atlikti ne tik Savivaldybė, bet ir seniūnijų vadovai.
BAUDOS DIDĖJA
Jei statinys dar nėra visiškai apleistas, avarinis, V. Mickevičienė siūlė kviestis jų savininkus, kalbėtis, kokios reikia pagalbos, ką būtų galima daryti toliau.
Dar viena būtinybė – statinius suskirstyti grupėmis: kuriuos reikia griauti, perduoti kitam savininkui ar pritaikyti kitoms reikmėms.
Prieš trejus metus rajonai apleistų pastatų sąrašus buvo perdavę Aplinkos ministerijai, kuri žadėjo skirti lėšų pastatams tvarkyti arba nugriauti.
Buvo apskaičiuota, kad apleistiems statiniams likviduoti šalyje reikėtų apie 2,5 milijardo litų, o skirta kasmet tik po du milijonus, tad nuspręsta tuos darbus perduoti vykdyti savivaldybėms.
Tikimasi, kad neprižiūrinčių pastatų savininkus išgąsdins nuo spalio 1-osios įsigaliosiančios didesnės baudos.
Už statinių techninės priežiūros taisyklėse numatytų priemonių netaikymą, kai yra pavojinga statinio deformacija ir griūties grėsmė, skiriama bauda nuo penkių tūkstančių iki dvidešimt penkių tūkstančių litų, o už statinių naudojimo priežiūrą atliekančių pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymą arba trukdymą jiems atlikti savo pareigas skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.
Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, skiriama bauda nuo penkių tūkstančių iki dvidešimt penkių tūkstančių litų.
PAMAČIUSI PROTOKOLĄ – ALPSTA
Rajono savivaldybės meras Vilhelmas Džiugelis pastebėjo, jog kalbama apie tai, ką galima padaryti, bet neturint pinigų daryti negalima nieko.
„Susirinkom ne verkšlenti, o konkrečiai pasikalbėti, kas padaryta mūsų rajone“, – sakė meras.
„Problema Nr. 1“ meras pavadino buvusį Elektrotechnikos gamyklos administracinį pastatą – jis yra tik įvažiavus į miestą nuo Latvijos pusės, tad Mažeikiams garbės tikrai nedaro.
V. Mickevičienė sakė, kad dabar iš buvusių trijų savininkų liko tik du ir vienas iš jų yra pasikeitęs. Viena savininkių – Klaipėdoje gyvenanti pensininkė. Kad pasirašytų protokolą, ją atvežti buvo kreiptasi į Klaipėdos policiją, bet pareigūnai, motyvuodami tuo, kad moteris yra serganti, tai padaryti atsisakė.
Du kartus važiuota pas pastato savininkę į Klaipėdą, kad ši pasirašytų protokolą vietoje, bet visos pastangos nesėkmingos: moteris neva pradėjo alpti, skųstis sveikata, išsikvietė savo sūnų, bet parašas taip ir nebuvo padėtas. Visus klaipėdiškės reikalus tvarko sūnus, bet pasirašyti protokolą mama nėra jo įgaliojusi.
Naujoji pastato dalininkė nuosavybę įregistravo neseniai, tad bausti ją kol kas beprasmiška, nes teismas išteisintų.
Nutarta visas procedūras pradėti iš naujo. Specialistai tikisi, kad padidėjusios baudos pastatų savininkus išgąsdins ir privers atsakingiau pasirūpinti savo turtu.
SKLYPAI JURIDIŠKAI NEĮTEISINTI
V. Mickevičienė sakė, kad apleistų pastatų savininkams surašyta dvidešimt protokolų, o kiek baudų sumokėta, ji negalėjo pasakyti, kadangi jas nustato atitinkama komisija.
Administracinės teisės pažeidimų protokolus surašyti gali ir seniūnai, bet iki šiol nesurašytas nė vienas. Seniūnijų vadovai teisinosi, kad didelių griautinų pastatų jų valdose nėra – tik negyvenami namai: buvusios fermos išgriautos seniai, belikę tik jų pamatai.
Kita vertus, seniūnai gali rašyti protokolus tik dėl apleistų teritorijų, o dėl apleisto pastato protokolą rašo Savivaldybės atstovas.
Surašyti administracinės teisės protokolą seniūnai gali tada, kai apleistas žemės sklypas yra juridiškai įteisintas – jei to nėra padaryta, savininko nubausti negalima. Juridiškai įteisinti sklypus gali tik patys savininkai, bet jie to nedaro, o rasti juos sunku.
„Pirma valdžia seniūnijoje yra seniūnas. Nuo jūsų tono, elgsenos ir priklauso, kaip reaguos savininkai. Suprantu, kad jūs norite būti liberalūs, norite būti geri, bet kai atsitiks nelaimė, visi ieškosime, kas čia yra kaltas. Jei baudos griežtėja, manau, žmonės pradės tvarkytis – kitaip tos tvarkos nepakeisime“, – kalbėjo V. Džiugelis.
NERAŠO, NES… NEMOKA
V. Džiugelis nesutinka dėl to, kad seniūnijoje protokolai nerašomi todėl, kad sunku rasti savininkus.
„Negi jie visi išskrido į kosmosą? Mūsų dialogas išeina toks – kad tik nieko nedaryti“, – pastebėjo meras.
Seniūnai sakė nesutinką su tuo, kad nieko nėra padaryta.
„Seniūnijose nuveikta daug, o čia mes bandome išsakyti savo problemas“, – replikavo Viekšnių seniūnas Aldonis Eselinas.
Židikų seniūnė Stanislava Valatkevičienė pasakojo, kad šią savaitę buvo suregistruoti visi negyvenami seniūnijos teritorijoje esantys pastatai – tokių yra 47.
„Dabar galvojame, ką su jais daryti. Daugelio jų savininkai išvažiavę į užsienį, kitų – jau mirę, o vaikai keltis į kaimą nenori. Nenori ir parduoti – sako: gal prireiks, o gal pakils ir kainos“, – apie nesusipratimus kalbėjo seniūnė.
Visų suregistruotų negyvenamų pastatų sąrašai bus perduoti Savivaldybei, o ši spręs, ką su jais daryti.
Posėdžio dalyvių nuostabą sukėlė S. Valatkevičienės prisipažinimas, jog protokolų nerašo todėl, kad nemoka jų apiforminti taip, kad jie turėtų teisinę galią.
Administracijos direktoriaus pavaduotojas Romaldas Paradnikas pažadėjo, kad dėl to po pasitarimo surengs seniūnams teisininkų konsultaciją.
ĮŽVELGIA SPRAGAS ĮSTATYME
Neetatinė mero pavaduotoja Irena Macijauskienė sakė esanti labiau susirūpinusi mieste esančiais apleistais pastatais – dėl jų daug problemų. Kad reikalai nejuda į priekį, vicemerė įžvelgė įstatymų netobulumą.
„Įstatyme yra spragų. Savininkus rasti sunku, o nubaudus, po kurio laiko, žiūrėk, vėl tas pats. Gal padidėjus baudoms iš tiesų kas nors pasikeis“, – svarstė I. Macijauskienė.
Vicemeras Jonas Siminkevičius teigė, kad apleistų pastatų sąrašai yra – jie buvo pateikti Žemės ūkio ministerijai. Mūsų rajone po fermų pastatais esanti žemė užima 64 hektarus.
Vicemeras pasiūlė pirmiausia peržiūrėti, kokie pastatai yra avarinės būklės, kurie gresia žmonių ar gyvūnų saugumui, ir nuo jų pradėti pirmiausiai.
„Dabartiniu metu, kol nėra pinigų, reikia atkreipti dėmesį tik į tuos pastatus ir jiems sutvarkyti ieškoti finansavimo iš kitų fondų“, – įsitikinęs J. Siminkevičius.
Sigito STRZDAUSKO nuotr.: Daugiausiai diskusijų sukėlė antrą dešimtmetį Reivyčių gyvenvietę „puošiantis“ vaiduoklis.
