Iš mokyklų bandoma išguiti bulvių traškučių, kramtomosios gumos, gėrimų su sintetiniais dažikliais ir kitų menkaverčių produktų pardavimą. Iš moksleivių pietų davinio išbraukta bandelė, nes jai nebeliko pinigų. 
KEISIS PREKIŲ ASORTIMENTAS
Šį birželį nustatyta higienos norma mokykloms numato privalomą maitinimo valgiaraščių ir parduodamų produktų asortimento derinimą su visuomenės sveikatos centrais.
Mitybos specialistai tikisi, kad tokiu būdu mokyklose pamažu pavyks atsikratyti vaikų pamėgtų, tačiau sveiko maisto savybėmis nepasižyminčių užkandžių, dažnai pakeičiančių organizmui būtiną karštą maistą. Dėl tokių įpročių kai kurių mokinių mityba net prastesnė už socialiai remtinų vaikų, nemokamai gaunančių patiekalų kompleksą su privalomais komponentais.
„Pastaraisiais metais maitinimas mūsų mokyklose būtų neblogas – valgiaraščiai tampa įvairesni, siūloma daugiau daržovių, jei ne alternatyvi bufetų pasiūla: bulvių traškučiai, koka kola, kramtomoji guma ir kiti menkaverčiai produktai“, – „Santarvei“ teigė Visuomenės sveikatos centro vyriausioji gydytoja Irena Macijauskienė.
Visuomenės sveikatos centras yra paruošęs nerekomenduotinų mokyklos bufetuose parduoti produktų sąrašą. Be kitų, jame įrašyti bulvių traškučiai, koka kola, gazuoti gėrimai, kramtomoji guma.
„Tokius produktus nesveika vartoti ne tik vaikams, bet ir suaugusiems“, – akcentavo I. Macijauskienė.
Visuomenės sveikatos centras nevisaverčius saldumynus siūlo keisti sultimis, saulėgrąžų batonėliais, juoduoju šokoladu, jogurtais, riešutais, džiovintais vaisiais.
NUOMONIŲ YRA ĮVAIRIŲ
Švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus skeptiškai vertina naujosios higienos normos reikalavimus.
„Kas iš to, jei mokyklose neliks „čipsų“. Vaikai jų nusipirks šalia mokyklų įsikūrusiuose prekybos kioskuose“, – samprotavo vedėjas.
Panašiai kalbėjo ne vienas mokyklos vadovas, pridūręs, kad sveikus mitybos įpročius pirmiausia turi ugdyti šeima.
Viekšnių vidurinės mokyklos direktorius Rimantas Gricius teigė, kad jų moksleiviai ir anksčiau buvo pratinami sveikai maitintis. „Mitybos organizavimą aptariame su mokyklos taryba. Mes anaiptol neskatinome „čipsų“ ar kitokių nesveikų produktų vartojimo“, – patikino pašnekovas.
Higienos norma tik rekomenduoja, bet nedraudžia. Tačiau Švietimo skyriaus specialistė Emilija Katauskienė sutarė su Visuomenės sveikatos centro vyriausiąja gydytoja I. Macijauskiene neleisti mūsų mokyklose prekiauti „spraitais“, koka kola, bulvių traškučiais ir kitais nevisaverčiais produktais.
MOKYKLOSE SUMAŽĖS PAJAMŲ
Daugelis mokyklų valgyklų iki šiol pataikavo mokinių skoniui. Bufetuose karaliaudavo saldumynai, bulvių traškučiai, saldūs gazuoti gėrimai.
Anot E. Katauskienės, prekyba moksleivių pamėgtomis prekėmis mokykloms naudinga, todėl ne visi jų vadovai džiaugsmingai sutiko permainas.
„Tiekėjai taiko nuolaidas, net gražuolius šaldytuvus atvežė. Atsisakius populiarių prekių, sumažėtų valgyklų pajamos. Taikydamos 20 proc. antkainius valgyklos užsidirba patalpų remontui, inventoriui nusipirkti“, – apie būsimus ekonominius sunkumus kalbėjo Švietimo skyriaus specialistė.
E. Katauskienė prisipažino esanti sveiko maitinimo šalininkė.
„Širdį gelia matant, kaip vaikai geria gėrimus, kuriuose nėra nė vieno natūralaus komponento, – pridūrė pašnekovė.
Anot jos, moksleiviams vietoje kenksmingų bus bandoma įsiūlyti daug sveikesnius saldumynus. Pavyzdžiui, javainius. Specialistė pagrindinio tiekėjo – „Santakso“ – paprašė pateikti sveikų produktų sąrašą.
NĖRA METODINĖS MEDŽIAGOS
Šiemet labiau susirūpinta, kad vaikai pietums mokyklose ir darželiuose gautų ne tik šiltą, skanų, sotų, bet ir visavertį maistą.
Naujojoje higienos normoje atsirado reikalavimas valgiaraščius suderinti su visuomenės sveikatos centrais. Turi būti pateikti ne mažiau kaip 10 dienų valgiaraščiai. Sudarant juos būtina atsižvelgti į rekomenduojamas paros maisto medžiagų ir energijos normas.
Visuomenės sveikatos centro vyriausioji gydytoja I. Macijauskienė informavo, kad mokyklose privalo būti organizuojamas ir tausojantis maitinimas sergantiems virškinamojo trakto, inkstų, kepenų ir kitomis ligomis.
Anot E. Katauskienės, pastarasis reikalavimas valgyklų negąsdina. Ir anksčiau kai kuriems sergantiems vaikams, tėvams paprašius, buvo gaminamas atskiras valgis.
„Įvairių dietų reikalavimas – patiekalo negalima kepti, jį reikia troškinti ar virti garuose“, – teigė pašnekovė.
Kur kas daugiau problemų sukelia patiekalų baltymų, riebalų, angliavandenių ir energinės vertės skaičiavimas.
„Tai labai sudėtingas darbas, nes kai kurie patiekalai susideda net iš dešimties produktų“, – pasakojo E. Katauskienė. Ir pridūrė, kad skaičiavimus apsunkina „plika“ higienos norma – nėra metodinės medžiagos.
Skaičiuodami patiekalų maisto sudėtį ir energijos vertę valgyklos darbuotojai vadovaujasi skirtingais šaltiniais.
PORCIJOS GALI MAŽĖTI
Sveikatos apsaugos ministro įsakymu yra patvirtintos rekomenduojamų paros maisto medžiagų ir energijos normos vaikams. Kai kurie produktai – daržovės, vaisiai ar uogos, pienas ar jo produktai, mėsa, duona – turėtų būti įtraukti į kiekvienos dienos moksleivių valgiaraščius. Kai kurie produktai – vaisiai ar daržovių sultys, žuvis, sūris, kiaušiniai, grietinė – moksleiviams turėtų būti pateikiami kas antrą dieną.
E. Katauskienė patikino, kad, sudarant valgiaraščius, vadovaujamasi šiais reikalavimais. Tačiau dėl menkų maitinimui skirtų pinigų sunku išlaikyti visas reikalingas proporcijas. Tuo labiau kad kai kurie maisto produktai pabrango.
Pavyzdžiui, bulvių kilogramas, palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu, kainuoja 20 centų, morkų – 50, kopūstų – 30, burokėlių – 10 centų daugiau. Pabrango ir kiti maisto produktai, išskyrus kiaulieną.
E. Katauskienė neslėpė, kad dėl tokios situacijos gali tekti mažinti porcijas, išlaikant maisto medžiagų ir energijos normas.
„Vaikai labai mėgsta bandeles, tačiau šiais mokslo metais jų valgiaraščiuose beveik nebeliko. Kuklesni bus pietūs ir kitų produktų atžvilgiu. Anksčiau desertui duodavome obuolį, apelsiną, bananą ir gėrimą. Dabar teks rinktis, gėrimas ar vaisius“, – apgailestavo E. Katauskienė.
NEMOKAMAI – KAS PENKTAS MOKSLEIVIS
Švietimo ir mokslo ministro įsakymu vieno moksleivio pietums gali būti skiriama 3 litai, pusryčiams – 1,2 lito. Mūsų rajono moksleiviai, kaip ir praėjusiais mokslo metais, valgys šiek tiek pigesnius pietus: 1–4 klasių mokinių pietums skirta 2,5 lito, aukštesniųjų klasių – 2,90 lito.
Anot E. Katauskienės, toks sprendimas priimtas, kad kuo daugiau vaikų galėtų gauti nemokamą maitinimą, nes įprasta, jog ministerija skiria mažiau pinigų negu rajonai prašo.
Šiuo metu nemokamas maitinimas skiriamas tokiu atveju, jei minimalios pajamos vienam šeimos nariui yra 202,5 lito, nuo spalio 1 dienos – 222,50 lito. Nemokamai mokykloje pietauja apie 2200, arba kas penktas rajono moksleivis.
E. Katauskienė neneigė, kad dėl pajamų kartelės ne visi vaikai iš varganų šeimų patenka į laimingųjų sąrašą. Ypač situaciją pablogina vasarą per viešuosius darbus tėvų uždirbti pinigai, nes skaičiuojamos paskutiniųjų trijų mėnesių pajamos.
„Atskirais atvejais vadovaujamės mokyklų vadovų rekomendacijomis ir buities sąlygų tyrimo aktais. Negalime leisti, kad vaikai mokykloje būtų alkani“, – teigė E. Katauskienė.
Jono STRAZDAUSKO nuotr.
