Daugiau pamokų norintiems turėti vadovams grasinama etikos sargais.
Mokyklų direktoriai savose mokyklose mokytojauti nebegali, – nusprendė rajono valdininkai. Tuo tarpu švietimo įstaigų vadovai piktinasi ir stebisi, kaip rekomendacinio pobūdžio laiškas tapo įsakymu.
Nepaklususiems įstaigų vadovams gresia akistata su etikos sargais.
SPRENDIMAS SUGLUMINO
Mokyklų vadovams privalu vesti penkias savo specialybės pamokas, kitaip nukentėtų jų atlyginimas. Kad neprarastų pedagogo kvalifikacijos, – nuolat aiškina Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai.
Be šių privalomų pamokų, dauguma direktorių iki šiol dirbdavo ir pagal antrąją darbo sutartį: Savivaldybės tarybos pritarimu, jie pasiimdavo vesti daugiau pamokų.
Tačiau rugpjūčio pradžioje mokyklų vadovai iš Švietimo skyriaus gavo laišką: šiais mokslo metais direktoriai pagal antrąją sutartį dirbti nebegalės, o savo papildomas pamokas turės perleisti mažesnį krūvį turintiems ar priimtiems naujiems specialistams.
Rajono švietimo ir ugdymo įstaigų direktorių tarybos pirmininkė Birutė Liutkuvienė „Santarvei“ teigė, jog visi kolegos yra suglumę.
„Jeigu gavome rekomendacinį laišką, tai jis nėra įsakymas – galima vykdyti, galima nevykdyti. O dabar rekomendacija pavirto įstatymu. Kartu yra grasinama – patikrins, sužiūrės. Negalima taip,“ – drastiškais sprendimais piktinosi direktorė.
Sodų vidurinei mokyklai vadovaujanti B. Liutkuvienė birželį savo vestas istorijos pamokas perleido pavaldiniams, sau pasilikdama vaikus, kuriuos reikia mokyti namuose.
Direktorė pridūrė, kad tokiems sprendimams šiemet per vėlu – tvarkaraščiai jau sudaryti.
TRUKDO PAREIGOMS
Dirbti pagal antrąją sutartį šiais mokslo metais panoro 16 iš 47 švietimo įstaigų vadovų. Situaciją pristatydamas Savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto nariams, Savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus paaiškino: ant kiekvieno prašymo yra uždėta rezoliucija, kad Švietimo skyrius nesutinka.
Vedėjas „Santarvę“ užtikrino, kad toks sprendimas mokyklų direktoriams – tikrai ne naujiena. Apie tai, kad direktoriai savo pamokas turbūt turės perleisti mažesniu krūviu dirbantiems pavaldiniams, kalbėta dar praėjusiais mokslo metais.
Apie būtinus pokyčius švietimo darbuotojų bendruomenei priminta ir švietimo ir mokslo ministro pasirašytame rašte, kurį vietos valdžia gavo liepos pabaigoje.
Dokumente akcentuojama, kad didelis pedagoginio darbo valandų skaičius pirmiausia trukdo tinkamai atlikti direktoriaus ar pavaduotojo ugdymui pareigas.
„Jūs galvojate, kad sprendimas kilo iš niekur? Tas sprendimas kilo, gerai apgalvojus, įvertinus visą situaciją. Geriausias lakmuso popierėlis – pokalbiai su mokiniais, kurie neformalioje aplinkoje pakalba apie direktorių pamokas. Toliau – tėvų skambučiai. Kitas dalykas – kiek direktoriams reikia išvykti į pasitarimus – jiems praktiškai nebelieka laiko vesti pamokų,“ – sprendimą paaiškino vedėjas.
SPECIALISTŲ NEATSIRAS?
Visi „Santarvės“ kalbinti mokyklų vadovai stebėjosi: „Iki šiol viską spėdavome ir nuobaudų nesulaukdavome, o dabar jau nebespėsime?“
Renavo pagrindinės mokyklos direktorė Vida Gureckienė pasakojo spėjanti ir direktoriauti, ir vadovauti gamtosauginei programai mokykloje, ir biologiją dėstyti.
Įstaigos vadovė priminė situaciją kaimo mokyklose – čia paprastai dirba po vieną specialistą, o perduoti pamokų ne specialistui ji negalinti.
„Jeigu dvidešimt septynerius metus aš dėstau biologiją šioje mokykloje ir nieko nenuskriaudžiau, manau, turiu teisę ir tą keletą valandų šiemet dėstyti. Jeigu turime tas penkias privalomas pamokas, joms ruošiamės, tai jokio papildomo darbo nesusidaro – per šitiek metų mes jau žinome viską mintinai,“ – paaiškino V. Gureckienė ir pridūrė, kad kitam pedagogui atvažiuoti dėl kelių pamokų net neapsimokėtų dėl didelių kuro kainų.
Kad bus sunku prisivilioti specialistus į kaimo vietoves, tvirtino ir Viekšnių gimnazijos direktorius Rimantas Gricius. Jo teigimu, nėra ir specialistų pasirinkimo.
Uždraudus švietimo įstaigų vadovams vesti papildomų pamokų, R. Gricius nebegalėtų vaikų supažindinti su badmintonu. Įstaigos vadovo teigimu, Švietimo skyriaus vedėjas neturės pasiūlyti badmintono specialisto, nes šalyje jų neruošiama.
„O mokyklos vadovai turi užtikrinti ugdymo plano įvairovę mokykloje,“ – priminė „Santarvės“ pašnekovas.
KREIPTŲSI Į ETIKOS SARGUS
A. Stonkus supranta direktorių nepasitenkinimą. Jo teigimu, niekas nenori nuginčyti Darbo kodekso, kuris leidžia dirbti tam tikrą valandų skaičių. Tačiau valdininkas priminė kitą kodekso straipsnį, kuriuo apibrėžiama darbo sutartis – tai yra darbdavio ir darbuotojo susitarimas.
„Išeitų taip, kad direktorius turės sudaryti sutartį su savimi. Jeigu tokie veiksmai bus, Švietimo skyrius bus priverstas kreiptis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją dėl viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto, – politikams paaiškino A. Stonkus, o vėliau „Santarvei“ pridūrė: – Didžiausia esmė – paliesta ambicija, viskas suvedama į pinigus. Jeigu pasakytų, kad galima dirbti pagal antrą sutartį, bet jums nebus mokama, – nė vienas nedirbtų.“
Rajono švietimo įstaigų vadovų „popieriniai“ atlyginimai svyruoja nuo 3,5 iki 4,6 tūkst. litų. Tuo tarpu vidutinis pedagogų atlyginimas praėjusiais mokslo metais siekė 2,5 tūkst. litų.
A. Stonkaus teigimu, ši suma šiemet turėtų dar mažėti, nes, mažėjant mokinių, mokytojams mažėja ir darbo krūviai. Pasak jo, šią situaciją ištaisytų sąmoningi direktoriai, atsisakydami dirbti papildomai. Vien praėjusiais mokslo metais 22 švietimo įstaigų vadovai dirbo papildomai – dauguma po 8 valandas. Dėl kiekvienos atsisakytos valandos direktorius praranda 70–90 litų.
„Kad įstaigos direktorius veda papildomas pamokas, buvo normalu, kada trūko darbuotojų,“ – priminė A. Stonkus.
LAUKIANČIŲJŲ – ŠIMTAS
Direktorių noru vesti daugiau pamokų stebėjosi ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Mažeikių susivienijimo pirmininkė Judyta Čejauskienė.
„Nuo aštuoniolikto amžiaus visas civilizuotas pasaulis visokiomis priemonėmis raunasi, kad žmonės dirbtų tik keturiasdešimt valandų, o pas mus pats inteligentijos žiedas nori dirbti kaip negrai,“ – stebėjosi „Santarvės“ pašnekovė ir visgi pridūrė, kad netrukus bus retenybė rasti visu krūviu dirbantį mokytoją.
Švietimo skyriaus duomenimis, šiandien daugiau nei 20 pedagogų dirba ne visu krūviu, o darbo ieško 79 įvairių specialybių pedagogai.
Plungės teritorinės darbo biržos Mažeikių skyriaus vedėja Alfreda Normantienė „Santarvei“ patikslino: įstaigoje registruoti 109 pedagoginį išsilavinimą turintys darbingo amžiaus mažeikiškiai.
SUMAŽINS NEDARBĄ
Švietimo skyriaus vedėjas A. Stonkus akcentavo, kad šalia teisinių dalykų, yra ir etikos klausimas.
„Tačiau direktoriai nebeišlaiko paprasčiausio moralės testo: kolega sėdi su penkiolika valandų ir nepilnu krūviu, o aš su pusantro etato. Aš valgau, o tu tris dienas nevalgęs ir aš tau neduosiu. Kur mūsų moralė?“ – direktorių nepasitenkinimu stebėjosi pašnekovas.
Tokią pat nuostatą ne kartą išsakė ir Savivaldybės administracijos direktorius Bronius Kryžius: „Esant tokiam nedarbui tarp mokytojų, vis dėlto naudotis vadovo teise pasirinkti pamokas, ypač savo mokykloje, yra nesąžininga“.
Tuo tarpu „Santarvės“ kalbinti direktoriai tokiomis kalbomis piktinosi. Esą jie visuomenei yra pristatomi kaip pagrindiniai skriaudikai: o atidavę kelias pamokas, išspręs nedarbo klausimą.
Sodų vidurinės mokyklos direktorė B. Liutkuvienė abejojo, ar Mažeikių rajonas šiandien išspręs visos Lietuvos problemą.
„Ventos“ pagrindinės mokyklos direktorė Ramunė Badaukienė samprotavo: Švietimo ir mokslo ministerija desperatiškai mėgina atrasti kelią, kaip išspręsti jaunų specialistų įdarbinimo klausimą.
„Ir tas kelias labai primityvus. Kodėl šalies vadovai nesiryžta pakelti atlyginimo už vedamą pamoką? Tada mokytojams nereikėtų tiek daug dirbti. O darbo valandas skėlus per pusę ir gerai jas apmokėjus, darbo atsirastų ne vienam žmogui, o dviem,“ – direktorė pasidalijo jos matomu sprendimu.
ŽODIS – MOKINIAMS
R. Badaukienė pabrėžė, kad pagrindinį žodį – direktoriams vesti pamokas ar ne – turėtų tarti mokiniai ir jų tėvai.
„Jeigu man bent vienas pasakytų, kad aš nevedu pamokų ar jos neįdomios, – tai man būtų pirmas signalas. Žinoma, galima tas iš viršaus nuleistas sankcijas priimti, aš taip darysiu, bet kodėl man neturi egzistuoti vaikų ir jų tėvų nuomonė?“ – klausė pilietinio ugdymo pamokas vedanti direktorė.
R. Badaukienės įsitikinimu, direktorius turi būti savo srities aukščiausias profesionalas ir netgi privalėtų demonstruoti mokytojams, kaip veda pamokas. Kad paskui galėtų tikrinti ir reikalauti iš jų to paties, – paaiškino „Santarvės“ pašnekovė.
„Mano vedamos pamokos, aš drąsiai sakau, yra mokyklos vizitinė kortelė. Aš turiu šitokį įdirbį, mane Lietuvoje žino, iš mano parašytų knygų, iš mano standartų mokosi visa Lietuva, įvairios stažuotės Amerikoje bei Olandijoje. Plius aš rodau visiems mokytojams, kaip vesti pamoką. Iš vienos mokytojos nusižiūrėjau gerą posakį: nereikia būti kukliam, jeigu esi geriausias. Tad kartais leidžiu sau susisvarbinti ir su humoro gaidele pasakyti: taigi pas mane turėtų net ateiti ir paprašyti – jūs tik veskite pamokas, dalinkitės patirtimi,“ – nusišypsojo R. Badaukienė.
Pasiteiravus, ar po pamokų belieka laiko kokybiškai eiti direktoriaus pareigas, pašnekovė priminė, kad ji vienintelė apskrityje turi pirmąją vadybinę kategoriją. Vadinasi, darbus galima suderinti.
SPRENDIMĄ ATŠAUKĖ
Kone visi pašnekovai minėjo atvejį Klaipėdoje: esą direktoriai prieš Savivaldybės administracijos direktorių laimėjo teisme. Nepopuliarų žingsnį, kaip dabar mažeikiškiai, Klaipėda žengė lygiai prieš metus.
Klaipėdos savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė „Santarvę“ patikino, kad teismo nebuvo, tačiau patvirtino, kad švietimo įstaigų vadovai savo išsireikalavo.
Administracijos direktoriaus draudimą ne tik dirbti pagal antraeilininko sutartį, bet ir vesti į etatą įtrauktų penkių pamokų Vyriausybės atstovas apskrityje įpareigojo atšaukti.
L. Prižgintienės teigimu, situaciją pavyko išspręsti taikiai, tačiau aiškumo nėra iki šiol.
„Ne Švietimo skyrius gali leisti ar neleisti dirbti. Mūsų pareiga yra išanalizuoti prašymus, pasižiūrėti, kad nebūtų skriaudžiami mokytojai. Jeigu mokytojai krūvį turi tikrai pakankamą, tai, be abejo, direktoriai turi teisę papildomai dirbti. Tačiau administracija turėtų koreguoti pagrindinio darbo laiką: žmogus negali tuo pačiu metu būti mokytojas ir atlikti vadovo funkcijų,“ – teigė klaipėdietė.
Kaimyninių rajonų vadovai drastiškų priemonių kol kas nesiima. Telšių rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Danutė Mažeikienė „Santarvei“ sakė, jog su kiekvienu direktoriumi situaciją analizuoja atskirai. „Bet nedaug mūsų direktoriai tų pamokų ir beturi. Jau nuo praėjusių mokslo metų visada pašnekėdavome, neoficialius laiškelius rašydavau: sudarinėdami tarifikaciją, atsižvelkime, neužsigrobkime tų pamokų, nes atsiranda bedarbių mokytojų. Galutinio sprendimo dar neturime,“ – sakė vedėja.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: Ant pageidavusių papildomai dirbti mokytojų prašymų A. Stonkus uždėjo rezoliuciją: Švietimo skyrius nesutinka.
