Židikų seniūnijos bendruomenėje – nauja pradžia

Sigito STRAZDAUSKO nuotrauka

Atsinaujinusi, atgijusi ir lyg iš naujo susibūrusi Židikų seniūnijos bendruomenė vasarį minės savo vienerių metų aktyvios veiklos sukaktį.
Apie per metus nuveiktus darbus, ateities planus, džiaugsmus ir rūpesčius kalbėjomės su bendruomenės pirmininke Alma Girdvainiene ir tarybos nariais.

Nauja pirmininkė dirba metus

Židikų seniūnijos bendruomenė skaičiuoja dešimtuosius savo gyvavimo metus.
Dar 2006 metais ją įkūrė ir iki 2015 metų vadovavo pirmininkas Juozas Vitkauskas. Pasak bendruomenės tarybos narių, prisimenančių jos pradžią, ta pradžia buvusi nelengva. Teko spręsti organizacinius klausimus dėl vietos suradimo, įstatų, antspaudų ir kitų formalumų. Tuos pagrindus ir padėjo pirmasis bendruomenės pirmininkas.
„Kaip bendruomenė augome, brendome ir praėjusiais metais išsirinkome naują „gaspadinę“ – A. Girdvainienę“, – bendruomenės veiklą ir naująją jos pirmininkę pristatė Židikų senbuvė, sveikatos specialistė Dalia Perminienė.

Trūksta jaunų šeimų

Naujai susibūrusi 14-os narių bendruomenės taryba, pasak jai vadovaujančios A. Girdvainienės, bando judėti, krutėti, kurti ir parodyti nuveiktus darbus.
„Turime darželį, gimnaziją, ambulatoriją, gaisrinę, parduotuvių, vaistinę. Atrodytų viską, ko reikia jaunoms šeimoms, kad galėtų čia gyventi. Aišku, problema yra darbo vietų trūkumas. Nors tas 20 kilometrų iki Mažeikių nėra taip daug, bet galbūt ir tai gąsdina. Nors aš pati prieš dešimtmetį „parėjau“ iš Mažeikių ir manęs tas atstumas neišgąsdino“, – apie jaunų šeimų trūkumą miestelyje kalbėjo pirmininkė.
Tačiau yra ir viena jauna šeima, turinti tris vaikučius, kuri į Židikus grįžo gyventi iš Vilniaus. Ją bendruomenės tarybos aktyvistai pateikia kaip džiuginantį pavyzdį.

Išjudinti sudėtinga, bet įmanoma

Bendruomenės pirmininkei antrino jos pavaduotoja D. Perminienė. Vyresni židikiškiai gyvena savo gyvenimus, yra nemažai sergančių žmonių, tad jiems miestelyje vykstantys renginiai ne itin aktualūs.
„Jauni baigia mokyklą ir iškeliauja studijuoti į kitus miestus, o mokslus baigę ten ir nusėda. Kiti emigruoja. Natūralu, toks gyvenimas, kad vaikus užauginame ir atiduodame kitiems. Tas judėjimas turi būti, bet norėtųsi, kad kažkas ir pasiliktų arba sugrįžtų“, – sakė pašnekovė.
Nors židikiškius nėra lengva sudominti ar išjudinti, vis dėlto įmanoma. Bendruomenės tarybos nariai tiki: belsk ir tau bus atidaryta.

Plačiau skaitykite ketvirtadienio laikraštyje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*